Japoniška arbatos ceremonija
Arbatos ceremonija (茶の湯 chanoyu, liet. „karštas vanduo arbatai“) – struktūruotas žaliosios arbatos paruošimas svečių kompanijoje. Arbatos ceremonija apima maisto paruošimą bei patiekimą, architektūros išmanymą, sodininkystę, keramiką, kaligrafiją, istoriją ir religiją (Japan: profile of the nation, 1994, p. 331). Istorija Arbatžolės iš Kinijos į Japoniją atvežtos VIII a. Imperatorius Šiomu (聖武天皇 Shōmu Tennō), atsidavęs budistas, pakvietė budistų vienuolius į religinę ceremoniją, kurioje imperatoriaus valdymo laikotarpiu, 724–749 m., tiekdavo arbatą. Nuo 815 m. budistų vienuolis Eičiu (Eichu) imperatoriaus Sagos (嵯峨天皇 Saga Tennō) valdymo laikotarpiu 809–823 m. taip pat tiekdavo arbatą. Arbatos gėrimu mėgavosi ir aukštesnieji valdininkai, tačiau netrukus dėl nežinomų priežasčių nustota gerti arbatą (Reider 2017, p. 33). Arbatos atgimimas priskiriamas japonų dvasininkui Eisajui (栄西 Eisai). Jis, ankstyvuoju Kamakuros laikotarpiu (鎌倉時代 Kamakura jidai, 1185–1333 m.) grįžęs iš budistinių mokymų Kinijoje, parsivežė arbatmedžio sėklų (Palmer 1983, p. 360). Tai buvo kininio arbatmedžio (Camellia sinesis) sėklos (Mair, Hoh 2011, p. 91). Japonijoje...
Daugiau
Korėjietiška arbatos ceremonija
Korėjietiška arbatos ceremonija (茶禮, 다례 Darye, liet. „arbatos etiketas“ arba „arbatos ritualas“) – Korėjoje paplitęs tradicinis arbatos patiekimo būdas, praktikuojama ir saugoma korėjiečių daugiau nei tūkstantį metų. Pagrindinis Korėjos arbatos ceremonijos elementas yra lengvas ir natūralus mėgavimasis arbata per paprastą ceremonijos ritualą. Arbatos ceremonijos Korėjoje šiuo metu yra atnaujinamos, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir rasti harmoniją šiuolaikiniame, greito tempo Korėjos kultūros gyvenime, o taip pat, atkurti ir palaikyti vieną iš ilgalaikių Korėjos meno tradicijų, kurios taip buvo puoselėjamos protėvių. Istorija Į Korėją arbata atkeliavo iš Kinijos ankstyvaisiais Gorjo (Goryeo) dinastijos metais (918-1392) per budistų vienuolius, bet iki 1970-tųjų metų nėra išlikusių jokių pėdsakų apie arbatos ceremonijas. Ne todėl, kad jų nebuvo, bet dėl politikos ir kultūros perversmų daug senovinių būdų buvo netekta“ (Teoh 2015). Po 1953-ųjų metų Korėjos karo, vyras, vardu Čė Bomsulas (Choi Beom-sul) (vėliau vadintas Garbingasis Hjo Dangas (Hyo-Dang),...
Daugiau
Kinijos arbatos kultūra
Kinijos arbatos kultūra (茶文化) – kinų kultūros dalis, atsiradusi apie 2000 m. pr. Kr. Arbata saugojo nuo epidemijų ir ligų, įkvėpė poetus, buvo religinių apeigų dalis, vienas iš pagrindinių ūkininkų pragyvenimo šaltinių, valstybės politikos dalis. Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) arbata buvo įtraukta į septynių privalomų kasdienio naudojimo reikmenų sąrašą (Mair 2008, p. 9). Istorija Manoma, jog pirmasis žmogus, susipažinęs su arbatmedžiu, buvo antrasis Kinijos imperatorius Šennongas (2737–2698 m. pr. Kr.). Imperatorius domėjosi agrokultūra, todėl, norėdamas pažinti įvairių žolelių galias, paragavo 100 augalų, nuo 72 iš jų susirgo, bet vieną dieną jam sėdint po medžiu į verdamą vandenį įkrito lapelis, jis išgydė nuo visų ligų – tai buvo arbatmedis. Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) geografinė kilmė – Bramaputros upės aukštupys Indijos Asamo provincijoje, Mianmaro ir Tailando šiaurinė dalis, Indokinijos pusiasalis ir pietvakarių Kinija (Mair 2008, p. 26). Šioje teritorijoje gyvenančioms tautoms (hanams, i, bajams, dajams, blangams, va...
Daugiau
Gongfu arbatos ceremonija
Gongfu (工夫) – tai klasikinės kinų arbatos ceremonija, kartais vadinama Kungfu (功夫) arbatos ceremonija. Gongfu reiškia „įgūdžiai iš praktikos“ arba „kantrios pastangos“. Dauguma jos papročių yra manoma liko iš paskutinių Mingų (明) dinastijos (1368-1644 m.) metų. Kinai žiūri į šią ceremoniją, priėmimo ir įteikimo arbatą, kaip meno formą, naudojant terminą „arbatos menas“ (艺术茶 yìshù chá) (Richardson 2014, p. 86). Kinijoje arbatos ceremonija yra būdas peržengti žemišką pasaulį, tiltas į kitą pasaulį, vienas – tobulumo, kitas – harmonijos. Ceremonija taipogi skirta pasidalinti laiką su draugais (Solala 2010, p. 135). Ceremonijos plitimas Vienuoliai buvo pirmieji, kurie organizavo arbatos gėrimo ceremoniją Kinijoje. Tai buvo paprastas ritualas, skirtas mokyti pagarbos gamtai, išreikšti nuolankumą ir pasiekti bendrą taikos jausmą. Kinijos arbatos ceremonija išplito dar tangų Tangų (唐) dinastijos laikais (618-907 m.). Tai pirmiausia pradėjo patikti elitui ir iki Mingų dinastijos arbatos gėrimas išplito žemyn per...
Daugiau
Šennongas
Šennongas (神農 / 神农 Shénnóng), dar vadinamas Jandi (炎帝 Yandi), – vienas iš trijų legendinių Kinijos valdovų, kartu su Fusi ir Niuva; kultūrinis herojus, žemdirbystės ir tradicinės žolininkystės bei medicinos pradininkas. Šennongas buvo laikomas vienu iš Trijų imperatorių, pseudomistine būtybe, jis gyveno maždaug prieš 5000 metų. Šennongas laikomas autoriumi daugybės Kinijai svarbių išradimų, tokių kaip kauptukas, plūgas, kirvis, kasamieji šuliniai, žemės drėkinimas; jis sugalvojo ūkininkų turgus, kinišką kalendorių, prie medicinos prisidėjo ištobulindamas pulso matavimo metodus, akupunktūrą ir kitus (Yang 2005, p. 190–199). Už visus nuopelnus žemdirbystei jis buvo vadintas Dieviškuoju žemdirbiu. MitologijaBuvo tikima, kad Šennongas anksčiau buvo žinomas kaip Ugnies imperatorius Jandi. Būtent dėl šios priežasties jis vėliau tapo Jandi Šennong-ši. Jo aprašymai labai įvairūs, dažniausiai Šennongą apibūdina kaip lapais prisidengusį atsiskyrėlį arba jaučio galvą ir žmogaus kūną turinčią dievybę, globojančią agrarinį gyvenimo būdą ir dažniausiai būtinai vaizduojamą su ragais (Dharmananda 2004).Tikima, kad dieviškasis žemdirbys gimė XXVIII a. pr....
Daugiau
