Todaidži šventykla
Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė. Istorija Todaidži šventyklos statybų pradžia siejama su 728 metais pastatyta Kinšodži šventykla. Šią šventyklą, dar tuomet, kai Japonijos sostinė buvo Nara, įsakė pastatyti tuo metu valdęs imperatorius Šomu. Kinšodži statybomis imperatorius tikėjosi nuraminti savo sūnaus princo Motoi sielai. Tuo laikotarpiu Japonijoje siautėjo epidemijos tad tikėdamasis jas numalšinti dievų pagalba, 741 metais imperatorius Šomu pasirašė ediktą,...
Daugiau
Čangdoko rūmai
Čangdoko rūmai (창덕궁 Changdeokgung, 昌德宮, liet. „Klestinčių dorybių rūmai“), esantys Varijong-donge, Jongno-gu, Seule, yra vieni iš penkerių Karališkųjų Rūmų (1392-1910 m.) ir vis dar yra orginalios rūmų struktūros. Rūmai buvo pastatyti 1405 metais, kaip Karališkoji Vila, bet tapo Džoseono Dinastijos oficialia Karališkąja Gyvenamąja vieta po to, kai 1592 metais Giongbokgunge esantys originalūs pagrindiniai rūmai buvo sunaikinti gaisro dėl japonų pajėgų, užgrobusių Korėją. Nuo to laiko, rūmai palaikė savo prestižinę padėtį iki 1867 metų, kai Giongbokgunge buvo suremontuoti ir grąžinti į originalią padėtį. 1997 metais, Čangdegugo rūmai buvo įrašyti į sąrašą kaip UNESCO Pasaulio Paveldas. Be to, tai buvo pastatyta per Džiosono Periodą. Čangdokas atspindi padarytos architektūrinės Gorijo tradicijos pėdsakus, tokius kaip – vieta kalno papėdėje. Karališkieji rūmai būdavo tipiškai statomi pagal suplanuotą sustatymą, kad pabrėžtų orumą ir jo gyventojo valdžią, bet Čangdoko sustatymas buvo suplanuotas taip, kad pabrėžtų geografines...
Daugiau
Vasaros rūmai
Vasaros rūmai (頤和園 Yihe Yuan) — tai kinų kraštovaizdžio dizaino šedevras Pekine, kuriame gamtos paveldas persipina su kultūriniu paveldu. Pastarajame, kalnai, upės, ežerai, sodai puikiai dera su tiltais, šventyklomis, rūmais, salėmis. Taip kartu sukurdami harmoningą vietą, kuri traukia turistus iš viso pasaulio. Vasaros rūmai labiausiai įžymūs dėl Ilgaamžiškumo kalvos (万寿山 Wàn shòushān) ir Kunmingo ežero (昆明湖 Kūnmíng Hu). Iškasus centre esantį Kunmingo ežerą, žemės buvo supiltos — taip suformuota Ilgaamžiškumo kalva, kuri yra tikras kontrasto pavyzdys tarp natūralaus gamtos grožio ir materialaus paveldo didybės (UNESCO, 1998). Imperatoriškieji Kinijos sodai (Vasaros rūmai) yra tarsi pagrindinis simbolis vienos didžiausių pasaulio civilizacijų. Imperatorius Cianlongas (乾隆皇帝 Qiánlóng huángdì) 1750 m. pradėjo kurti Vasaros rūmus, kurie buvo pavadinti Skaidrių ratilų sodu. Jis suplanavo išplėsti ežero plotą ir atlikti kitus patobulinimus. Užstatytoje teritorijos dalyje buvo rūmų, sodų ir kitų klasikinės architektūros pavyzdžių. Meistrai, kurdami sodus, atkartojo...
Daugiau
Uždraustasis miestas (Pekinas)
Uždraustasis miestas (紫禁城 Zijin Cheng) yra didžiausias rūmų kompleksas Kinijoje, jo statybos truko 14 metų ir buvo baigtos 1420 m. Rūmų teritorija yra stačiakampio formos ir užima 72 ha, joje išdėstyta maždaug 8700 kambarių. Aukšta raudona tvora juosia visą miestą, o jos ilgis siekia 3400 m (Jicai 2009, p. 110). Rūmai statyti pagal Šiaurinę žvaigždę, ji kinų kosmologijoje yra visatos centras. Taip pat naudotas orientacinis principas „iš šiaurės į pietus“, kuris visoje Kinijoje yra labai svarbus statant paminklus ir ypatingus statinius (Beguin ir Morel 1997, p. 16). Spalvų simbolika Pekino imperatorių rūmuose vyrauja geltona ir raudona spalvos, turinčios simbolinę reikšmę. Geltona spalva kinų kultūroje reiškia pagarbą, ji – imperatoriškosios šeimos simbolis. Ilgą laiką dėvėti geltonos spalvos rūbus, interjere naudoti geltonos spalvos dažus ir dekoro detales galėjo tik imperatoriškosios šeimos nariai. Uždraustojo miesto stogai iškloti geltonomis įstiklintomis plytelėmis, rūmų dekoracijos nudažytos...
Daugiau
Fudziano tulou
Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai žmonių. Namams būdingos aukštos molinės sienos, dengtos čerpiniu stogu, su išsikišusiomis pakraigėmis. Pastatas padalytas vertikaliai, kiekvienai šeimai atitenka po vieną ar kelis kambarius kiekviename aukšte. Nepaisant nykios išorės, vidus būdavo gausiai dekoruojamas ir įrengiamas kuo patogiau. Istorija UNESCO duomenimis, iš archeologinių tyrimų matyti, kad jau neolito periodu (prieš 6000 metų) Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo statomi bendruomeniniai plūkto molio namai....
Daugiau
