Raidžinas
Raidžinas (jap. 雷神, Raijin, Ikadzuchi no Kami), taip pat žinomas kaip kaminarisama (jap. 雷様, Kaminarisama), raidensama (jap. 雷電様, Raidensama), narukamis (jap. 鳴神, Narukami), raiko (jap. 雷公, Raikō) – tai Tekančios Saulės šalies perkūnijos bei griaustinio dievas, kuris užima svarbią vietą šintoizmo (jap. 神道, Shintō) dievų panteone. Ši dievybė japonų mitologijoje yra laikoma tiesioginiu Idzanami (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉, Izanami) ir Idzanagi (jap. 伊邪那岐 arba 伊弉諾, Izanagi) (dievybių, kurios, pasak legendų, sukūrė Japonijos salyną) palikuonimi. Išvaizda bei rolės Raidžinas yra dažnai vaizduojamas kaip dievybė, turinti nuožmią bei gąsdinančią veido išraišką, raumeningą figūrą bei žemės traukai nepavaldžius plaukus. Šį Tekančios Saulės šalies dievą supa taiko (jap. 太鼓, Taiko) būgnai, kuriuos jis muša siekdamas sukelti griaustinio garsą. Raidžinas savo rankose neretai laiko didelius plaktukus, kuriais ir muša ankščiau paminėtus taiko būgnus. Kartais griaustinio dievas yra vaizduojamas su trimis rankos pirštais, kurie simbolizuoja praeitį, dabartį bei ateitį. Raidžinas Japonijos visuomenėje yra laikomas žemdirbystės globėju ir dėl to yra itin gerbiamas. Seniau žmonės tikėjo,...
Daugiau
Janari
Janari (jap. 家鳴, Yanari, pažodžiui „namų girgždesys“) terminas Tekančios Saulės šalies folklore ir legendose buvo skirtas apibūdinti paranormaliam reiškiniui, kurio metu, dėl nežinomų priežasčių, staiga imdavo drebėti ir girgždėti vieno ar kito namo konstrukcija arba juose buvę baldai ar kiti daiktai. To meto žmonės manė, jog šį fenomeną sukeldavo išdykę demonai, kurie Japonijoje yra geriau žinomi oni (jap. 鬼 , Oni) vardu. Šiais laikais janari terminas japonų kalboje yra skirtas apibūdinti įvairiems namo medžiagų sukeliamiems girgždesiams, kurie atsiranda dėl įvairių temperatūros ir drėgmės pokyčių. Kilmė Edo istoriniu laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) pasakojimai apie poltergeisto fenomeną arba keistus garsus namuose keliančius demonus buvo itin populiarūs to meto visuomenės tarpe. Namai, kuriuose egzistavo šis fenomenas traukė žmonių būrius, kurie patys norėjo asmeniškai patirti šiuos tariamus antgamtinius reiškinius. Rašytiniuose šaltiniuose janari fenomenas buvo pirmą kartą aprašytas ir vizualizuotas 1776 metais, žymaus ukijo-e (jap. 浮世絵, Ukiyo-e) meistro Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien)...
Daugiau
Sumo
Sumo (jap. 相撲, Sumō) yra vadinamas tradicinis japonų kontaktinis sportas, imtynių rūšis. Kovos metu du imtynininkai, vadinami rikiši (jap. 力士, Rikishi) stengiasi išstumti vienas kitą už apskritojo ringo dohio (jap. 土俵, Dohyo) ribų arba bando priversti savo priešininką paliesti žemę bet kuria kūno dalimi, išskyrus kovotojo pėdas. Istorija Pirmą kartą apie sumo užsiminta prieš daugiau nei 1500 metų. Užuominų apie sumo taip pat galima rasti ir įvairiuose Japonijos mitologiniuose bei istoriniuose šaltiniuose. Iki mūsų dienų išlikę senoviniai sienų piešiniai leidžia manyti, jog sumo visų pirmiausia buvo ne sportas, o religinis ritualas. Jis būdavo atliekamas siekiant padėti žemdirbiams užsitikrinti dievybių paramą bei gerą ryžių derlių. Keletas sumo kovų, atliktų VII ir VIII amžiaus bėgyje, buvo laikomos imperatoriškosios ceremonijos dalimi. XX a. pr., 1909 metais sumo buvo pripažintas nacionaline Japonijos sporto šaka. Rikiši Norėdami prisijungti prie sumo imtynininkų bendruomenės ir gyventi sumo namuose (jap. 相撲部屋, Sumō-beya), jaunuoliai privalo atitikti...
Daugiau
