Omu Šinrikio
Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...
Daugiau
Jasuke
Jasuke (jap. 弥助, Yasuke) kaip manoma buvo iš dabartinio Mozambiko kilęs juodaodis vyras, kuris Sengoku (jap. 戦国時代, Sengoku jidai) (1467–1615 m.) arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu, kaip vasalas arba kašin (jap. 家臣, Kashin), tarnavo žymiajam Japonijos daimijui (jap. 大名, Daimyō) Odai Nobunagai (jap. 織田信長, Oda Nobunaga)(1534–1582 m.). Jasuke į Japoniją atvyko 1579 m. būdamas italų jėzuito misionieriaus Alesandro Valinjano (Alessandro Valignano, kin. 范禮安, Fàn Lǐ’ān) (1539–1606 m.), kuris buvo paskirtas prižiūrėti misionierių darbus Indijos regione, tarnu. Istorikai mano, kad Jasuke buvo vienas iš pirmųjų juodaodžių, kuris su portugalais atvyko į Tekančią Saulės šalį Nanban prekybos (jap. 南蛮貿易, Nanban bōeki) (1543–1614 m.) laikotarpiu. Teigiama, kad Jasuke buvo pirmuoju afrikiečiu, kurį savo gyvenime pamatė Oda Nobunaga. Jis taip pat dalyvavo 1582 m. Honno-dži incidente (jap. 本能寺の変, Honnō-ji no Hen), kurio metu Akeči Micuhide (jap. 明智光秀, Akechi Mitsuhide) (1528–1582 m.) privertė Oda Nobunaga atlikti...
Daugiau
Hitobašira
Hitobašira (jap. 人柱, Hitobashira) terminas, kuris Kinijoje dar yra žinomas kaip Da šeng džiuang (kin. 打生樁, Dǎ shēng zhuāng) apibūdina kultūrinę žmonių aukojimo praktiką egzistavusią Rytų ir Pietryčių Azijos regione. Šio aukojimo ritualo atlikimo metu gyvi žmonės būdavo priešlaikiniu būdu palaidojami tose vietose, kuriose turėdavo iškilti ypatingos svarbos architektūrinės konstrukcijos. To meto žmonės tikėjo, kad palaidoto žmogaus siela sustiprina pastatą, apsaugo jį nuo nelaimių. Hitobašira praktika taip pat buvo paplitusi Tekančios Saulės šalyje: čia gyvi žmonės neretai buvo palaidojami po arba įrėminami į stambias architektūrines konstrukcijas, tokias kaip užtvankos, tiltai ir pilys. Šis ritualas atliko maldos dievams funkciją: ja buvo siekiama apsaugoti stambias architektūrines konstrukcijas nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ar priešų atakos. Hitobašira terminas taip pat gali apibūdinti darbininkus, kurie dirbdami nežmoniškomis sąlygomis, buvo palaidoti gyvi (Meyer, n.d). Termino reikšmė Hitobašira terminas...
Daugiau
Kim Bok-Dong
Kim Bok-dong (kor. 김 복동, Gim Bok-dong) (1926-2019 m.) – tai viena iš daugelio Korėjos moterų, kurios Antrojo pasaulino karo metais tapo Japonijos Imperatoriškosios Armijos (jap. 大日本帝国陸軍, Dai Nippon Teikoku Rikugun) seksualinės vergijos aukomis. Nuo 1930 m. iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, Tekančios Saulės šalies kariuomenė sistematiškai verbavo 10-18 metų, kolonizuotose ar okupuotose šalyse, gyvenančias merginas, o vėliau jas priversdavo tapti seksualinės vergovės aukomis arba taip vadinamomis „Paguodos moterimis“ (jap. 慰安婦, Ianfu). Kim Bok-dong buvo užverbuota, kai jai buvo 14 metų, o vėliau ji buvo priversta 8-erius metus tenkinti Japonijos karių seksualinius poreikius įvairiuose kariniuose viešnamiuose (jap. 慰安所, Ianjo), skirtingose Azijos valstybėse. Kim Bok-dong patirtys sužadino jos feministinę sąmonę ir vėliau paskatino ja tapti žmogaus teisių aktyviste, pasisakančia prieš seksualinės vergijos ir karo prievartavimų nusikaltimus. Kartu su kitomis vadinamosiomis „Paguodos moterimis“ ji pateikė ultimatumą Japonijos vyriausybei, reikalaudama jos formalaus,...
Daugiau
Makoto Šinkai
Makoto Šinkai (jap. 新海誠, Shinkai Makoto), tikrasis vardas: Makoto Niicu (jap. 新津 誠, Niitsu Makoto) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs Tekančios Saulės šalies animatorius, filmų kūrėjas bei japoniškų komiksų (jap. 漫画, Manga) dailininkas. Jis yra geriausiai žinomas dėl japoniškų animacinių filmų (jap. アニメ, Anime) „Tavo vardas“ (jap. 君の名は, Kimi no Na Wa) (2016 m.) bei „Orų mergaitė“ (jap. 天気の子, Tenki no Ko) (2019 m.), tačiau ne mažiau svarbūs yra ir tokie autoriaus darbai kaip „5 Centimetrai per sekundę“ (jap. 秒速5センチメートル, Byōsoku Go Senchimētoru) (2007 m.), „Vaikai, kurie vijosi žvaigždes“ (jap. 星を追う子ども, Hoshi wo Ou Kodomo) (2011 m.) ir „Žodžių sodas“ (jap. 言の葉の庭, Kotonoha no Niwa) (2013 m.). 2016 m. JAV žurnalas „Variety“ pripažino Makoto Šinkai kaip vieną iš dešimties geriausių metų animatorių (Shepherd, 2017; Variety, 2016). Ankstyvasis gyvenimas Makoto Niicu gimė Japonijos Nagano prefektūroje (jap. 長野県, Nagano-ken)...
Daugiau
