Ohaguro
Ohaguro (jap. お歯黒 arba 鉄漿, Ohaguro) terminas apibūdina tradicinį Tekančios Saulės šalies makiažo metodą, skirtą nudažyti dantis specialiais, juodos spalvos dažais, vadinamais Kanemidzu (jap. 鉄漿水, Kanemizu). Šis paprotys buvo praktikuojamas ne tik Japonijoje, bet ir kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija, Vietnamas, Laosas ir Tailandas. Paprotys buvo ir yra paplitęs tarp aukščiau paminėtuose regionuose gyvenančių etninių mažumų, tokių kaip Miao (kin. 苗, Miáo), Jao (kin. 瑶, Yáo) Lahų (kin. 拉祜, Lāhù), Nung (viet. 𠊛儂, Người Nùng), Hani (kin. 哈尼, Hāní), Lisu (kin. 傈僳, Lìsù) ir kitų etninių tautų žmonių. Iki XIX a. pab. juodi dantys Japonijos visuomenėje buvo laikomi grožio ir patrauklumo simboliu. Vis dėlto, ši dantų juodinimo tradicija be grožio turėjo ir kitų, labiau praktiškų paskirčių. Ohaguro termino raidos apžvalga Iš pradžių Ohaguro terminas buvo naudojamas iškirtinai aristokratiškoje aplinkoje. Imperatoriškajame dvare (jap. 御所, Gosho) šis...
Daugiau
Amabiko
Amabiko (jap. 天日子, Amabiko) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), mokantis žmones apsisaugoti nuo ligų bei gebantis išpranašauti jų ateitį. Pasakojimai apie šią būtybę buvo paplitę Tekančios Saulės šalies Higo (jap. 肥後国, Higo no kuni), Hiugos (日向国, Hyūga no kuni) ir Ečigo (越後国, Echigo no kuni) regionuose. Vaizdinio variacijos Šio jokajaus pavadinimas, o taip pat ir pats jo vaizdinys yra nevienareikšmis. Iki šių dienų iš viso yra išlikę 9 pasakojimai apie šį jokajų ar jokajų grupę. Iš jų yra išskiriamos kelios galimos jokajaus vaizdinio variacijos. Pirmoji versija teigia, jog Amabiko arba Amabie (jap. アマビエ, Amabie) savo išvaizda primena undinę. Jos viršutinė kūno dalis turi žmonėms būdingų bruožų, tačiau ji taip pat turi žuvies žvynus, snapą vietoje burnos, žuvims būdingą apatinę dalį bei papildomas tris kojas. Antroji versija teigia, kad Amabiko savo išvaizda primena labiau beždžionę, o ne undinę. Teigiama, kad ji turi išsikišusią burną, dideles,...
Daugiau
Ungaikio
Ungaikio (jap. 雲外鏡, Ungaikyō, liet. Veidrodis virš debesų) japonų mitologijoje yra vadinamas cukumogamių (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) klasei priskiriamas jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Ši mitologinė būtybė yra apibūdinama kaip apsėstas veidrodis, kuris savo paviršiuje atspindi demoniškas arba monstriškas formas (Yokai.com, 2020). Būtybės vaizdinys Teigiama, jog apsėstame veidrodyje arba Ungaikio gyvenanti dvasia, geba manipuliuoti veidrodyje atsispindinčiu vaizdu, t.y. ji gali paversti į veidrodį žvelgiančio ar veidrodyje atsispindinčio žmogaus ar daikto formas į tokias kokias tik nori. Manoma, jog šią galią veidrodyje gyvenanti dvasia įgavo šimtmečių bėgyje, per kuriuos veidrodyje atsispindėjo nesuskaičiuojama gausybė jokajų, antgamtinių būtybių ar kitų dvasių formų. Sakoma, jog žmonės pažvelgę į Ungaikio veidrodinį paviršių, gali jame išvysti transformuotą, atgal į juos žvelgiančią demonišką ar monstrišką savo paties atvaizdą (Yokai.com, 2020). Sąveika Tikėta, jog žmonės, turintys Ungaikio, galėjo panauoti jo galias bei veidrodyje įkalinti kitus jokajus. Tai buvo galima padaryti aštuntojo mėnesio,...
Daugiau
Basanas
Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990). Rašytiniai šaltiniai Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose. Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) knygoje, pavadintoje „Iliustruotasis šimto demonų naktinis paradas“ (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Dar kartą Basanas buvo aprašytas 1841 metais, Takeharos Šiunsensajaus (jap. 竹原春泉斎, Takehara Shunsensai) iliustruotos „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) trečiajame tome. Be Basano šiame darbe taip pat buvo aprašytos ir iliustruotos tokios japonų mitologijos būtybės kaip Šinigami (jap. 死神, Shinigami), Isonade (jap. 磯撫で Isonade), Adzuki-arai (jap. 小豆洗い Azuki-arai) ir kiti (Takehara,...
Daugiau
Ninmendžiu
Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster 2015). Kilmės dilema Iki šiol nėra žinoma iš kur atsirado pasakojimas apie ninmendžiu. Reikia paminėti, kad panašaus tipo būtybė galėjo būti sutinkama arabų bei persų mitologijoje. Šiuose regionuose sakoma, jog Aleksandras Makedonietis buvo vienas iš tų, kuris neva kalbėjosi su šiuo medžiu. Vis dėlto, nesutariama ar tai tikrai buvo ninmendžiu, nes Japonija tuo metu su šiais kraštais nepalaikė jokių ryšių...
Daugiau
