Sekiho armija
Sekiho armija, Sekiho grupuotė arba Sekihotajus (赤報隊, Sekihōtai, liet. „raudonasis būrys“) – Japonijoje Bakumacu (幕末, Bakumatsu) laikotarpiu egzistavusi karinė grupuotė, kurios didžiąją dalį sudarė ūkininkai, valstiečiai, prekybininkai ir roninai (浪人, rōnin, liet. „samurajai be šeimininko“, „klajokliai“), taip pat kai kurie Šinsengumio (新選組, Shinsengumi) nariai, kurie atsiskyrė per pilietinį Bošino karą (戊辰戦争, Boshin sensō). Sekiho armija atstovavo naujajai Meidži (明治, Meiji) vyriausybei ir kartu su Šiši (志士 arba 維新志士, Shishi arba Ishin-shishi, liet. „aukštos klasės žmonės“, „Meidži imperialistinė armija“) kovojo prieš Tokugavos šiogūnato (徳川幕府, Tokugawa bakufu) režimą. Sekiho armija žygiavo per šalį ir skleidė žinią apie tai, kad kasmetinės prievolės mokestis bus dvigubai sumažintas, nes tai žadėjo Meidži revoliucionieriai. Tokiu būdu stengtasi įgyti žmonių pasitikėjimą ir pritraukti daugiau šalininkų šiogūnato valdžiai nuversti. Šiuo terminu taip pat vadinama 1980 m. Japonijoje veiklą vykdyti pradėjusi politinė dešiniųjų ekstremistų grupuotė. Sukūrimas Sekiho armijos pradžia sietina su 1867 m. Sacumos klano (薩摩藩, Satsuma-han, viena iš Japonijos teritorijų Edo laikotarpiu) lyderiu. Sagarai Sodzo (相楽総三, Sagara Sōzō) buvo įsakyta suburti...
Daugiau
Atominis bombardavimas Hirošimoje ir Nagasakyje
Hirošima ir Nagasakis 1945 m. Hirošima (jap. 広島 = Hiroshima-shi „Plati sala“) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono miestas vakarinėje Honšiū (centrinės Japonijos salos) dalyje. Tai pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba. Tai įvyko 1945 m. rugpjūčio 6 d. Prieš bombardavimą Hirošima buvo viena iš pagrindinių Japonijos karinio saugumo aprūpinimo bazių. Nagasakis (jap. 長崎市 = Nagasaki-shi, „Ilgas iškyšulys“) – miestas Japonijoje, Nagasakio prefektūroje, Kiūšiū salos vakaruose, prie Nagasakio įlankos. Tai prefektūros sostinė ir antrasis miestas, ant kurio1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta atominė bomba. Miestų bombardavimo priežastys Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1945 m.) sąjungininkams (Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir JAV) sutriuškinus Vokietiją, karas nesibaigė. Tolimuosiuose Rytuose neramumus ir toliau kėlė viena iš ašies valstybių – Japonija. Šalis vykdė karo veiksmus prieš Kiniją, JAV, taip pat okupavo aplinkines valstybes. Pagrindine jėga karui prieš Japoniją tapo JAV. Nepaisydami didžiulio JAV...
Daugiau
Kinijos liaudies išlaisvinimo armija
Liaudies išlaisvinimo armija (中国人民解放军 Zhōngguó Rénmín Jiěfàngjūn, LIA) – oficialus Kinijos kariuomenės pavadinimas. LIA įkurta Kinijos komunistų partijos (KKP) 1927 rugpjūčio 1 dieną Dziangsi (江西 Jiangxi) provincijos sostinėje Nančange (南昌 Nanchang). Pradžioje dar vadinta Raudonąja armija. Karių skaičius sparčiai augti pradėjo dar Mao Dzedungo (毛澤東 Máo Zédōng) valdymo metais. Nuo 5 000 karių 1929 metais kariuomenė išaugo iki 200 000 karių 1939 metais. Šių dienų LIA būstinė yra Pekine, karinės komisijos pirmininkas yra Si Dzinpingas, (习近平 Xi Jinping; g. 1953 m. birželio 15 d.) dabartinis Kinijos liaudies respublikos (KLP) komunistų partijos generalinis sekretorius ir šalies prezidentas (nuo 2013 m. kovo 14 d.). LIA yra didžiausia kariuomenė pasaulyje, kurią sudaro 2,35 mln. 18-49 metų aktyvaus personalo. Karo atveju prie jų nedelsiant gali būti pridėta dar 800 tūkst. atsargos karių. Kinijos LIA armija skiriasi nuo kitų valstybių kariuomenių tuo, kad turi...
Daugiau
Samurajai
Samurajai (武士 bushi, 侍 samurai) – Japonijoje XII–XIX a. gyvavusio karių luomo atstovai. Šimtmečius egzistavęs karių luomas žinomiausias dėl savo garbės suvokimo, drąsos, besąlygiško paklusnumo ir tvirto garbės kodekso. Nuo įprasto tų laikų kario samurajus skyrėsi tuo, jog ypač rūpinosi savo dvasiniu tobulėjimu, kova buvo neatsiejama jo gyvenimo dalis, o svarbiausia – jis laikėsi garbės kodekso – bušido (武士道 bushido). Luomo atsiradimas ir iškilimas Nors samurajų luomas susiformavo tik XII a., užuomazgos siekia VIII a. pabaigą, kai Fudživarų (Fujiwara) klanui neįtikę turtingi žemvaldžiai pradėjo plėsti savo įtaką. Tuo metu samurajai buvo gerai ginkluoti, kovų užgrūdinti, daug karinės galios savo šeimininkui užtikrinantys pavaldiniai. Paties žodžio samurajus reikšmė gali būti verčiama kaip „tas, kuris tarnauja“. Nors tarp samurajų buvo ir smulkiųjų žemvaldžių, dauguma samurajų buvo bežemiai ir tarnavo kilmingiesiems bei turtingiesiems. Jie paskirdavo visą savo gyvenimą vienam pagrindiniam tikslui – saugoti šeimininką. Dažniausiai tai...
Daugiau
Sekigaharos mūšis
Sekigaharos mūšis – tai 1600 m. spalio 21 d. vykęs mūšis Japonijoje, tarp Rytų ir Vakarų armijų. Rytų (rytų Japonijos klanų) armija, ištikima Tokugavai Iejasu, kuris pats jai ir vadovavo, o Vakarų (vakarų Japonijos klanų) armija ištikima Tojotomiui Hidejoriui, vadovaujama Išidos Micunario. Šis mušis nulėmė Japonijos ateitį užbaigus Sengoku laikotarpį ir gražinus taiką ilgam laikui (Davis 1999, p. 207-208). Priežastys Oda Nobunaga lėtai įtvirtino savo valdžia didelėje Japonijos dalyje ir kontroliavo tuometinį šogūną, Ašikaga Jošiaki. Ašikaga bandė pasišalinti iš šios keblios padėties 1573 m. užpuldamas Nobunagą. Šis sąmokslas nepavyko ir kurio pasekoje baigėsi jo, kaip šioguno, valdymas. Valdžia atiteko Nobunagai. Oda Nobunaga buvo išduotas savo vasalo, Akečio Micuhide 1582 m. ir per Kioto antpuolį pasidarė seppuku (ritualinė savižudybė). Po šio įvykio Tojotomis Hidejošis nusprendė atkeršyti už Nobunagą ir paimti Japonijos valdžia į savo rankas (Davis 1999, p. 205). Tačiau...
Daugiau
