Džou Enlajus
Džou Enlajus (kin. 周恩来 Zhōu Ēnlái) (1898-1976) – per savo gyvenimo laikotarpį užėmė šias pareigas: Kinijos Liaudies Respublikos ministras pirmininkas nuo 1949 m. iki pat savo mirties 1976 m., taip pat ir pirmasis užsienio reikalų ministras 1949 – 1958 m. Džou Enlajus savo pareigas atliko kartu su to meto šalies vadovu Mao Dzedongu (kin. 毛澤東 Máo Zédōng). Jaunystė Džou Enlajus gimė Huaiane (kin. 淮安 Huái’ān), Dziangsu (kin. 江苏 Jiāngsū) mieste aristokratiškoje šeimoje. Augdamas pas tetą, jis išmoko skaityti ir rašyti, vėliau pradėjo domėtis Kinijos literatūra ir opera. Iki dvylikos metų jį supo mokslo pasaulis, tačiau berniukui sulaukus devynerių, mirė jo mama, o po metų ir teta. Kadangi jo tėvas gyveno atskirai Hubejaus (kin. 湖北 Húběi) mieste, Džou su savo dvejais jaunesniais broliais išsikėlė gyventi pas tėvo jaunesnįjį brolį į Huaiano miestą, tačiau ten pagyveno tik dvejus metus. Kuomet jam...
Daugiau
Senoji vandenų motina
Šuimu Niangniang (kin. 水母娘娘, Shuǐmǔ niángniáng), arba Senoji vandenų motina, – legendinė kinų mitologijos vandens demonė, raganos dvasia, kilusi iš budizmo ir daoizmo religijos. Taip pat siejama su Baltuoju drambliu, Budos vartų saugotoju, kaip ir jo jauniausioji sesuo. Anot kinų mitologijos, Šuimu 1574 m. paskandino istorinį Sidžou (kin. 思州, Sīzhōu) miestą Hongdze ežere (kin. 洪泽湖, Hóngzé Hú) ir dabar yra įkalinta po kalnu Siuji apskrityje (kin. 盱眙县, Xūyí Xiàn) (Fisher, 2016). H. Dore savo knygoje aprašo demonę kaip jauną, juodaplaukę moterį, galinčią pasiversti į gyvatę ar drakoną. Jei ši būtybė vaizduojama kaip žmogus, tai būna su kardu ir dviem kibirais. Demonė dar vadinama Fontano deive ir Jūrų deive (Doré, 2017). Jinci šventyklų komplekse viena šventykla yra paskirta šiai demonei. Šuimu šventykla (kin. 水母楼, Shuǐmǔ lóu) buvo pastatyta XVII a., joje galima pamatyti Šuimu skulptūrą. Mitologija Skirtinguose regionuose aptinkama skirtingų...
Daugiau
Geltonoji upė
Geltonoji upė (kin. 黃河, Huánghé) yra laikoma senovės kinų civilizacijos lopšiu, todėl dažnai dar yra vadinama „Motina upe“ (kin. 母親河; Mǔqīn Hé). Ši upė yra antra pagal ilgį Kinijoje (5400 km), o jos slėnis užima 750 000 km2 (trečiasis pagal plotą upės slėnis Kinijoje). Huanghė išteka iš Tibeto-Činghajaus kalnyno (kin. 青藏高原, Qīng–Zàng Gāoyuán), o jos žiotys išteka į Bohaivano įlanką (kin. 渤海, Bó Hǎi). Geltonosios upės slėnis tankiai apgyvendintas. Didžiausi miestai prie upės: Landžou, Uhajus, Baotou, Kaifengas, Dzinanas. Geltonoji upė kultūroje Geltonosios upės pavadinimas kilo iš upės spalvos, nes ją nudažo geltonos nuosėdos, kiniškai dar vadinamos „geltonąja žeme“(kin. 黄土, huáng tǔ). Jos į upę atiteka iš Šaansi ir kaimyninių kalnynų. Kartais Geltonoji upė poetiškai pavadinama Džou Liu (kin.濁流, Zhuo Liu) – „Purvinąja srove“, kadangi upė visuomet yra gelsva ir purvina. Iš to kilo vienas iš daugelio kinų posakių: „Kai Geltonoji upė bus skaidri, o jūra rami“ (kin. 河清海晏, hé (upė) qīng...
Daugiau
Džangdziadzie nacionalinis miško parkas
Džangdziadzie nacionalinis miško parkas (kin. 湖南张家界国家森林公园; Húnán Zhāngjiājiè Guójiā Sēnlín Gōngyuán) yra nacionalinis miškų parkas esantis Džangdziadzie (Zhangjiajie), Hunano provincijoje, Kinijoje. Nacionalinis parkas yra 4,810 hektarų dydžio ir yra įtrauktas į Vulingjuano (kin. 武陵源 Wulingyuan) sceninę vietovę. Vietovėje yra daugiau negu 3,000 siaurų smiltainio smailių ir kolonų, kurių dauguma yra virš 100 m. aukščio. Taip pat, 2004 m. Džangdziadzie parkas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio geologinių parkų sąrašą. Tarp smiltainio smailių yra tarpekliai su baseinais, upeliais bei kriokliais; apie 40 urvų ir 2 natūraliai susidarę tiltai. Be gamtinio kraštovaizdžio, regionas taip pat įžymus tuo, kad jame yra daugybė nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių. Istorija Senovėje Džangdziadzie buvo laikoma atokia ir nepasiekiama. Džangdziadzie istoriją galima atsekti nuo neolito amžiaus, kai ši vietovė dar buvo vadinama Dajong (kin. 大庸 Dayong) Pirmieji žmonių pėdsakai šioje vietovėje buvo užregistruoti maždaug prieš 100 000 metų. Kaip...
Daugiau
Uigūrų perauklėjimo politika
Uigūrai (维吾尔, Wéiwú’ěr) – tiurkų tauta, kilusi iš Centrinės Azijos. Uigūrai gyvena Sindziango (新疆, Xīnjiāng) autonominiame regione, šiaurės vakarų Kinijoje. Ši tauta yra viena iš 55 pripažintų Kinijos etninių mažumų, tačiau KLR vyriausybė uigūrų tautos žmones pripažįsta kaip daugiakultūrės tautos regioninę mažumą. Tautos istorija Uigūrų tautos istorija yra ginčytina tarp uigūrų nacionalistų ir Kinijos valdžios. Uigūrų istorikai uigūrus laikė pirmaisiais Sindziango gyventojais, kurių istorija labai sena. Uigūrų politikas ir istorikas Muhammad Amin Bughra (kin. 穆罕默德·伊敏, Mùhǎnmòdé Yīmǐn) savo knygoje „A history of East Turkestan“ (东突厥斯坦的历史 ; pinyin: Dōng tūjué sītǎn de lìshǐ), (1940) pabrėždamas turkiškus savo tautos aspektus, rašė, kad turkų istorija siekia 9000 metų, o istorikas Turghun Almas (吐尔贡·阿力玛斯, Tǔ ěr gòng·ā lì mǎ sī) įtraukė Tarimo mumijų atradimus, kad padarytų išvadą, jog uigūrų istorija siekia daugiau nei 6400 metų, o Pasaulinis Uigūrų Kongresas tvirtino 4000 metų istoriją Rytų Turkestane (World Uyghur Congress,...
Daugiau
