Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kantono Opera

Parašė Kasparas Kleiza - 2020-03-10 - Kinija ir Taivanas

Kantono opera (kin. 粵劇, Yuèjù), dar žinoma kaip „Guangdongo opera“ yra viena iš daugelio Kinijos operos kategorijų. Šiai operos kategorijai, kaip ir kitoms Kinijos operos atšakoms, yra būdingi muzikiniai, šokio bei akrobatikos elementai. Kantono opera išsiskiria išraiškingu aktorių makiažu,  jų dėvimų kostiumų spalvingumu. Vis dėlto, pagrindiniu kantono operos skiriamuoju bruožu yra laikomi jos metu demonstruojami kovos menai. Kantono opera yra itin populiari Pietryčių Azijos regione (Wertz, DeTorres, 2018). Istorija Istorikai teigia, kad ši operos atšaka atkeliavo į pietrytinę Kinijos Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng) provinciją iš šiaurinių šalies regionų XIII a. pab., Songų dinastijos (kin. 宋朝, Sòng cháo)(960–1279 m.) valdymo periodu. XII a. Kinijoje susiformavo „Pietinės operos“ (kin. 南戲, Nánxì) atšaka, kurios spektaklius žmonės galėjo išvysti šalies Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) teatruose. Vis dėlto, 1276 m. įvykusi Mongolų invazija privertė Songų dinastijos imperatorių Gongą (kin. 趙顯, Zhào Xiǎn) kartu su savo dvaru bei tūkstančiais karo pabėgėlių...

Daugiau

Hakai

Parašė Greta Zaksaitė - 2020-02-28 - Kinija ir Taivanas

Hakai (kin. 客家, Kèjiā, hak. Hak-kâ) – tai viena iš skaitlingiausių Kinijos etninių grupių, kurių kilmė yra siejama su šiaurine Kinijos dalimi. Šiuo metu didžioji hakų dalis yra apsigyvenusi pietrytinėje Kinijos dalyje esančiose Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng), Fudziano (kin. 福建, Fújiàn), Dziangsi (kin. 江西, Jiāngxī) bei Guangsi (kin. 广西 Guǎngxī) provincijose. Hakų diaspora yra paplitusi po visą pasaulį, nemaža jų dalis gyvena Taivane, Hongkonge, Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje. Demografiniai rodikliai Šiuo metu pasaulyje gyvena apytiksliai 80 mln. žmonių, kurie priskiria arba asocijuoja save su hakų etnine grupe. 45 mln. jų gyvena žemyninėje Kinijos dalyje arba Taivane, o likusioji dalis yra apsigyvenusi pietryčių Azijos regione. 60 % visos hakų populiacijos yra apsigyvenusi Kinijos Guangdongo provincijoje, 95 % visų į užsienį išvykusių šios etninės grupės žmonių taip pat yra kilę iš Guangdongo (Hays, 2008). Taivane hakai sudaro apie 15 % visos salos populiacijos (Hsieh, 2012). Šios etninės grupės bendruomenių taip pat galima rasti Rytų Afrikos...

Daugiau

Šaohao

Parašė Greta Krilavičiūtė - 2019-06-25 - Kinija ir Taivanas

Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė, nusileido į Hua salelę (kin. 華渚, Huázhǔ). Šią žvaigždę savo sapne sugavo Niudzie (kin. 女節, Nüjie), kuri ir pagimdė Šaohao (Yang, An ir Anderson Turner 2005). Teigiama, jog tą dieną, kai gimė Šaohao į dangų pakilo daugybė feniksų. Kadangi feniksas ir žvaigždė yra laikomi imperatoriškaisiais simboliais, daroma prielaida, jog Šaohao galėjo būti Geltonojo imperatoriaus Huangdi sūnus (Chen 2011). Kita legendos versija teigia,...

Daugiau

Imperatorius Didziunas

Parašė Giedrė Bastytė - 2019-06-18 - Kinija ir Taivanas

Imperatorius Didziunas (kin. 帝俊, Dìjùn) – Rytų dangaus valdovas, viena iš aukščiausių senovės Kinijos mitologinių dievybių. Imperatorius Didziunas yra devynių saulių ir dvylikos mėnulių tėvas, saulės deivės Sihės (kin. 羲和, Xīhé) ir mėnulio deivės Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) vyras. Ši dievybė taip pat galėjo būti tapatinama su kita dievybe, kurios vardas buvo Diku (kin. 帝喾, Dì Kù). Taip yra todėl, kad abi dievybės turėjo Houdzi (kin.后稷, Hòu Ji) – vienodus vardus turinčius sūnus bei Čangė – tuos pačius vardus turinčias žmonas. Taip pat, Diku vardas buvo Dziunas. Žinoma, skirtingų Kinijos regionų mituose galima rasti pavyzdžių, kuriuose Didziunas ir Diku yra laikomi skirtingomis dievybėmis (Yang, L.; An, D.; Turner, J., A., 2008). Saulių mitas Mitas pasakoja apie Imperatorių Didziuną ir saulės deivę Sihę. Jie turėjo devynis sūnus. Kiekvienas iš jų buvo panašus į trikojį varną. Kiekvieną rytą vienas iš Didziuno sūnų pakildavo į dangų, taip...

Daugiau

Inglongas

Parašė Vytautas Valiulis - 2019-06-14 - Kinija ir Taivanas

Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shān​hǎi​ Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin. 涿鹿之战, Zhuōlùzhīzhàn) – vienas žinomiausių mūšių Kinijos mitologijoje tarp Dziuli (kin. 九黎, Jiǔlí) genties vado Čijou (kin. 蚩尤, Chī Yóu) bei Geltonojo imperatoriaus (kin. 黃帝, Huángdì). Čijou valdomos gentys užpuolė Geltonąjį imperatorių, norėdamos susigrąžinti anksčiau prarastas teritorijas. Inglongas atliko simbolinį vaidmenį Džoulu mūšio metu. Kadangi Inglongas gebėjo valdyti vandens stichiją, Geltonasis imperatorius paprašė drakono pagalbos kovoje prieš Čijou: „Čijou gali užleisti didelį rūką, o mano Inglongas gali...

Daugiau