Cao Cao
Hanų dinastijos valdymo pabaigoje, istorijos vingiuose iškilo daug žymių žmonių, kurių vardus minime iki šiol. Vienas iš jų buvo Cao Cao (kin. 曹操, Cao Cao) (155-220 m.). Jis geriausiai žinomas kaip karvedys, vadovavęs teritorijai, kuri vėliau tapo Vei (kin. 魏, Wei) valstybe. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip negailestingas tironas, tačiau tuo pačiu metu buvo aukštinamas kaip nuostabus valdytojas ir genialus karo strategas. Cao Cao tėvas Cao Songas (kin. 曹嵩, Cao Song) ėjo aukštas pareigas įvairiose vietose, bet geriausiai žinoma, kad 187 metais Cao Songas sumokėjo šimtus milijonų, kad taptų didžiuoju vadu, tuo metu tai buvo aukščiausios pareigos visuomenėje. Cao Songas buvo įvaikintas Cao Tengo (kin. 曹騰, Cao Teng), eunucho, tarnavusio pačiam imperatoriui. Yra manoma, kad Cao Songas buvo įvaikintas iš Siahou (Xiahou) giminės, kuri tuo metu buvo viena įtakingiausių giminių ir tai paaiškintu glaudžius Cao Cao ryšius su šia gimine. Cao Cao turėjo gausų palikuonių skaičių,...
Daugiau
Prancūzų koncesija Šanchajuje
Neretai asocijuojama su „kolonializmo laikotarpiu pasaulyje“ (Cambridge University Press 1999, p. 621), Prancūzų konsesija Šanchajuje – tik viena iš keleto buvusių koncesijų šiame didmiestyje. Dabar ši teritorija – turistų traukos centras, pasižymintis išskirtine, Azijos šalims nebūdinga architektūra ir kavinių, parduotuvėlių labirintais (Foster 2008). Istorija Kinijos imperijos, Čing dinastijos laikotarpiu, 1842 metais buvo pasirašyta Nandžingo sutartis, teisiškai įgaliojusi tam tikras užsienio tautas įsikurti Šanchajuje (Cambridge University Press 1999,, p. 131). Tuo metu Šanchajus buvo mažas žvejybos kaimas (Cady 1942, p. 73). Yra manoma, kad ši sutartis ir konsesijų kūrimasis prisidėjo prie miestelio transformacijos į vieną iš Azijos didžiausių metropolių pradžios (Camus 2009, p. 205). Šanchajus, jau tada būdamas itin patrauklus prekybos uostas dėl tiesioginio susisiekimo su Jangdzės upe ir Rytų Kinijos jūra, užėmė strateginę poziciją ir buvo įdomus britams, prancūzams, amerikiečiams ir japonams (Camus 2009, p. 206). Taipingų sukilimo (1851-1864) laikotarpiu,...
Daugiau
Komunizmas Kinijoje
Komunizmas šiuo metu yra gyvuojanti visuomeninė – ekonominė santvarka Kinijoje. Jo pradmenys šalyje atsirado jau XX a. antrajame dešimtmetyje, o 1949 metais spalio 1-ąją oficialiai įkurtoje Kinijos Liaudies Respublikoje tapo vienintele bei vienvalde sistema. Kinijos Liaudies Respublikos pagrindiniu įkūrėju laikomas Mao Dzedongas (毛泽东 Máo Zédōng) tapo oficialiu valstybės ir komunistų partijos vadovu. Vado ir partijos indėliu komunizmas respublikoje atsiskyrė į atskirą šaką – maoizmą (毛泽东思想 Máo Zédōng Sīxiǎng). Maoizmas rėmė rinkos santykius, palaikė verslą ir skelbė klasių taiką. Šiuolaikinės rinkos reformos dažnai taip pat laikomos tam tikra maoizmo interpretacija. Šiai partijai priklauso apie 85 milijonus žmonių ir tai yra vienas didžiausių politinių judėjimų pasaulyje. Kadangi ši santvarka šalyje gyvuoja jau daugiau nei pusę amžiaus, per šį laikotarpį komunizmas pasiekė aiškiai pastebimų rezultatų: nuo bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo, industrializacijos bei žemės reformų komunizmo istorijos pradžioje, iki rinkos socializmo, šių dienų propogandos,...
Daugiau
Tiananmenio aikštė
Tiananmenio aikštė (天安門廣場 Tiān’ānmén Guǎngchǎng) – viena didžiausių aikščių Kinijoje. Aikštę rasti lengva: ji yra geografiniame miesto centre – pačioje Pekino širdyje. Ši aikštė pavadinta Tiananmenio (Dangaus ramybės) vartų garbei, kurie išsidėstę aikštės šiaurinėje dalyje ir skiria ją nuo Uždraustojo miesto. Tiananmenio aikštė yra trečia pagal dydį pasaulyje, jos plotas 440 000 m² (880 m x 500 m). Kinijos miestuose nebūdavo didelių žmonių susibūrimo vietų, todėl Tiananmenio aikštė yra labai modernus miesto planavimo sprendimas. Statant aikštę buvo nugriautos kai kurios Uždraustojo miesto sienos. Anksčiau šioje vietoje stovėjo Uždraustojo miesto viduje buvę imperatoriškieji pastatai, jungiantys Dangaus šventyklą ir rūmus. Aikštė vadinama pagal išlikusius vartus, nes kinų kalba „tiananmen“ reiškia „Vartai į dangišką ramybę“, pro čia anksčiau buvo patenkama į Imperatoriškuosius rūmus. Dabar tai vis dar yra vienas iš įėjimų į rūmų muziejų turistams. Istorija Dangaus ramybės vartai buvo pastatyti Mingų...
Daugiau
Kinų pavardės
Pavardė – tai yra tikrinis žodis, kuris nusako šeimos vardą. Pavardės sąvoka pradėjo formuotis viduramžiais, kai individams neužteko vadintis tik vardu, kadangi tą patį vardą galėjo turėti keli asmenys. Tuomet prie jo vardo pradėta skirti pavardę, kuri dažniausiai nurodė giminystės ryšius ar šeimas, galėjo nurodyti gyvenamąją vietą, amatą kuriuo šeima užsiėmė, užimamą poziciją. Kaip ir dauguma pasaulyje egzistuojančių pavardžių, kinų yra perduodamos iš kartos į kartą kartu su ilgalaike šeimos istorija. Per visas iškilmingas ceremonijas ar svarbias šventes, kinai ant žibintų užrašo savo klano vardus ir juos kabina pastebimose vietose, pavyzdžiui prie pagrindinio įėjimo į namus. Klano vardas pažymi protėvių namus, todėl jis dažnai būna išskaptuojamas ir ant kapo paminklo. Išskaptuotas klano vardas simbolizuoja viltį, jog miręs žmogus sugrįš į savo klaną. Kinų pavardžių kilmė Prieš Kariaujančių Valstybių periodą (V a. pr. Kr.) tik karališkoji šeima ir aristokratija turėjo pavardes....
Daugiau
