Dangaus šventykla
Dangaus šventykla (kin. 天坛, Tiāntán) – tai Kinijos imperatoriškasis religinių pastatų kompleksas, esantis pietrytinėje, centrinio Pekino (kin. 北京, Běijīng) miesto dalyje. Dangaus šventykloje lankydavosi Kinijos Mingų (kin. 明朝, Míng Cháo) ir Čingų (kin. 清朝, Qīng Cháo) dinastijų valdovai, kurie šioje vietoje kasmet melsdavosi Dangui bei taip pat prašydavo gero derliaus savo žmonėms. 1998 metais Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir apibūdinta kaip „architektūros ir kraštovaizdžio dizaino šedevras, kuris paprastai ir grafiškai iliustruoja labai svarbią kosmogoniją vienos iš didžiųjų pasaulio civilizacijų evoliucijos procese …“, o „simbolinis dangaus šventyklos išdėstymas ir dizainas per daugelį amžių padarė didelę įtaką tolimųjų Rytų architektūrai ir planavimui“ (UNESCO, 2020). Istorija Šis religinis kompleksas buvo pastatytas 1406-1420 metų laikotarpiu, valdant Mingų dinastijos imperatoriui Jonglė (kin. 永乐, Yǒnglè), kuris taip pat buvo atsakingas už Uždraustojo miesto (kin. 紫禁城, Zǐjìnchéng) Pekine statybą. XVI a....
Daugiau
Tiangou
Tiangou (kin. 天狗, Tiāngǒu, liet. Dangiškasis šuo) – vadinama legendinė kinų mitologijos būtybė, savo išvaizda primenanti juodą šunį arba kometą, kuri užtemimų metu suėda Saulę arba Mėnulį. Dangiškojo šuns simbolinė reikšmė yra nevienareikšmė. Priešimperinės Kinijos mitologijos šaltiniuose, Tiangou buvo įvardijamas kaip retai sutinkamas bei nuo blogio saugantis žvėris, tačiau vėliau šis vaizdinys pakito. Kinijos imperijos periodu, dangiškasis šuo imtas laikyti nelaimes nešančiu ir užtemimų metu, saulę ir mėnulį praryjančiu padaru. Tiangou vaizdinys priešimperinės Kinijos mitologijoje Dangiškasis šuo buvo pirmą kartą paminėtas IV a. pr. Kr. parašytoje „Kalnų ir Jūrų knygoje“ (kin. 山海經, Shānhǎi Jīng). „Kalnų ir Jūrų knygoje“ teigiama, jog „prie Jin kalno (kin. 阴山, Yīnshān) gyvenęs baltagalvis leopardas padėdavo žmonėms išvengti nelaimių ir apsisaugoti nuo blogųjų dvasių“ (Young, 2018). Šiuo istoriniu periodu kinai dar neturėjo suformavę vieningo mitologijos paveikslo, o tai savo ruožtu galėjo lemti nevienareikšmį Tiangou vaizdinį. Dangiškasis šuo buvo...
Daugiau
Kantono Opera
Kantono opera (kin. 粵劇, Yuèjù), dar žinoma kaip „Guangdongo opera“ yra viena iš daugelio Kinijos operos kategorijų. Šiai operos kategorijai, kaip ir kitoms Kinijos operos atšakoms, yra būdingi muzikiniai, šokio bei akrobatikos elementai. Kantono opera išsiskiria išraiškingu aktorių makiažu, jų dėvimų kostiumų spalvingumu. Vis dėlto, pagrindiniu kantono operos skiriamuoju bruožu yra laikomi jos metu demonstruojami kovos menai. Kantono opera yra itin populiari Pietryčių Azijos regione (Wertz, DeTorres, 2018). Istorija Istorikai teigia, kad ši operos atšaka atkeliavo į pietrytinę Kinijos Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng) provinciją iš šiaurinių šalies regionų XIII a. pab., Songų dinastijos (kin. 宋朝, Sòng cháo)(960–1279 m.) valdymo periodu. XII a. Kinijoje susiformavo „Pietinės operos“ (kin. 南戲, Nánxì) atšaka, kurios spektaklius žmonės galėjo išvysti šalies Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) teatruose. Vis dėlto, 1276 m. įvykusi Mongolų invazija privertė Songų dinastijos imperatorių Gongą (kin. 趙顯, Zhào Xiǎn) kartu su savo dvaru bei tūkstančiais karo pabėgėlių...
Daugiau
Hakai
Hakai (kin. 客家, Kèjiā, hak. Hak-kâ) – tai viena iš skaitlingiausių Kinijos etninių grupių, kurių kilmė yra siejama su šiaurine Kinijos dalimi. Šiuo metu didžioji hakų dalis yra apsigyvenusi pietrytinėje Kinijos dalyje esančiose Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng), Fudziano (kin. 福建, Fújiàn), Dziangsi (kin. 江西, Jiāngxī) bei Guangsi (kin. 广西 Guǎngxī) provincijose. Hakų diaspora yra paplitusi po visą pasaulį, nemaža jų dalis gyvena Taivane, Hongkonge, Singapūre, Malaizijoje bei Indonezijoje. Demografiniai rodikliai Šiuo metu pasaulyje gyvena apytiksliai 80 mln. žmonių, kurie priskiria arba asocijuoja save su hakų etnine grupe. 45 mln. jų gyvena žemyninėje Kinijos dalyje arba Taivane, o likusioji dalis yra apsigyvenusi pietryčių Azijos regione. 60 % visos hakų populiacijos yra apsigyvenusi Kinijos Guangdongo provincijoje, 95 % visų į užsienį išvykusių šios etninės grupės žmonių taip pat yra kilę iš Guangdongo (Hays, 2008). Taivane hakai sudaro apie 15 % visos salos populiacijos (Hsieh, 2012). Šios etninės grupės bendruomenių taip pat galima rasti Rytų Afrikos...
Daugiau
Taotie
Taotie (kin. 饕餮) – būtybė, sutinkama kinų mitologijoje. Tai yra zoomorfinė figūra, dažniausiai vaizduojama gyvūno pavidalu. Taotie gali būti vadinama pabaisa, kuri yra sudaryta iš įvairių gamtoje egzistuojančių gyvūnų formų. Taip pat, šiuo pavadinimu gali būti apibūdinamas fizinio kūno neturintis vienagalvis monstras. Nors Taotie apibūdinimas yra nevienareikšmis, tačiau abejais atvejais Taotie simbolika išlieka nepakitusi. Taotie – tai godumo, besaikiškumo bei savanaudiškumo simbolis. Taotie atvaizdai dažniausiai randami ant įvairių Šangų (kin. 商, Shang) (XVII – XI a. pr. Kr.) bei Džou (kin. 周, Zhou. XI a. – 221 m. pr. Kr.) dinastijų laikotarpio dirbinių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualinėmis aukojimo dievams praktikomis. Taotie vardo kilmė Pažodinis Taotie žodžio vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Ši mitinė būtybė buvo paminėta „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (kin. 宣和博古圖, Xuanhe Bogu Tu) ankstyvojoje kinų literatūroje, Songų dinastijos laikotarpiu (kin. 宋 Song) (960 – 1279 m.). Vis dėlto, pirmasis Taotie...
Daugiau
