Krikščionybė Kinijoje
Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, pertektais Biblijoje, Naujajame Testamente. Ši religija turi tris pagrindines atšakas – Romos Katalikų Bažnyčią, stačiatikius (jie atsiskyrė 1054 m.) ir protestantizmą (atsirado per reformaciją XVI a.). Krikščionybės plitimo etapai Kinijoje Krikščionybė yra viena iš trijų didžiųjų pasaulio religijų, į Kiniją atnešta iš Vakarų. Iš trijų religijų, kurios buvo atneštos į šį kraštą, buvo antroji – po budizmo, bet prieš islamą. Krikščionybę Kinijoje galima suskirstyti į tam tikrus laikotarpius, iš viso jų buvo šeši. Vėliau ši religija tapo uždara, o krikščionys buvo išvejami arba nužudomi. Manoma, jog pirmieji krikščionys į Kiniją atvyko per pirmą amžių po Jėzaus mirties. Antrieji buvo nestoriečiai, jie atvyko apie septintą šimtmetį. Trečiasis krikščionybės laikotarpis Kinijoje prasidėjo kartu su katalikybe Juanų dinastijos metu (1271–1368). Ketvirtasis siejamas su katalikybe Mingų (1368–1644) ir Čingų (1644–1912) dinastijų laikotarpiu. Penktasis krikščionybės...
Daugiau
Čingmingo šventė
Čingmingo šventė (清明节 Qingming Jie) Vakarų šalyse dar vadinama „Mirusiųjų pagerbimo diena“, „Tyro šviesumo šventė“, „Kapų valymo diena“. Žodis Qingming reiškia švarą ir skaistumą; tai atspindi gamta šios šventės metu: pražysta gėlės, gamta atsigauna po šalnų ir žmonės pasisemia energijos. Tai viena svarbiausių ir seniausių Kinijos švenčių. Čingmingo šventė prasideda praėjus dviem savaitėms nuo pavasario lygiadienio, kovo 4, 5 arba 6 dieną, pagal kinų Mėnulio kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių – balandžio 4 arba 5 dieną. Ši diena skirta protėviams pagerbti ir jų kapams tvarkyti, taip pat iškylauti, kaimavietėms lankyti. Dauguma žmonių šią dieną ant savo durų pakabina gluosnio šakeles, šie veiksmai išreiškia norą gyventi ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Kilmė Čingmingo tradicijoms daugiau nei 2500 metų. Šventės pradininku laikomas Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) imperatorius Siuandžongas (唐憲宗 Tang Xianzong) ir ne veltui ši šventė dar vadinama „Šalto maisto diena“ (寒食Hanshi). Iki Tangų...
Daugiau
Kinų vestuvių tradicijos
Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų. Sutampantis socialinis statusas Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos gyvavusių kitų valdančiųjų vykdyta feodalinė santvarka nepaliko absoliučiai jokies vilties santuokai tarp didikų ir prasčiokų. Šis draudimas gyvavo ir Čingų dinastijos (清朝 Qīng cháo) laikotarpiu (1644-1911). Nors vėliau, vakarams padarius itin didelę įtaką, šis draudimas po truputį blėso, tačiau dar ir šiais laikais populiaru patiems tėvams surasti antrąją pusę savo vaikui. Supiršti vaikinas ir mergina laikydavosi tėvų nustatytų taisyklių ir vykdydavo...
Daugiau
Didieji Kinijos išradimai
Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14). Popierius ir jo spausdinimas 105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų dinastijos (汉朝 Hàn cháo) laikotarpiu, tai ir padarė. Tačiau, po neseniai vykusių archealoginių kasinėjimų, atrasta senovinio popieriaus, kuris yra, manoma, bent pora šimtų metų senesnis. Suankuandži (懸泉置 Xuán quán zhì) griuvėsiuose rastos popieriaus atplaišos, pasirodo, buvo pagamintos imperatoriaus Vu (武帝 Wǔ dì) laikotarpiu, kuris datuojamas 140*-86 m. pr. Kr. Bet kuriuo atveju, ar Cai Lunas buvo pirmasis išradęs popierių, ar ne, jis vis tiek nusipelno tokios garbingos vietos istorijoje, kurią ir turi (Robert C. Williams Museum of Papermaking). Cai Lunui kilo idėja gaminti popierių iš medžio žievės, nebereikalingų rūbų bei kanapių, kurie visi...
Daugiau
Baidziu
Baidziu (白酒 báijiǔ) – Kinijos nacionalinis alkoholinis gėrimas, paprastai 40-60% stiprumo, skaidrios spalvos, distiliuojamas iš grūdų. Baidziu tiesioginis vertimas – „baltasis alkoholis“. Charakteristika Baidziu yra gaminamas iš įvairių grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai, sorgas, taip pat iš ryžių bei pupelių (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Nors šiaurės Kinijoje šis alkoholinis gėrimas paprastai distiliuojamas iš ryžių, o pietų Kinijoje – kviečių, miežių ar sorų, vis dėlto dažniausiai gamyboje yra naudojamas sorgas (Chevalier, Lu 2010, p. 165). Baidziu yra distiliuojamas dviejų kolonų distiliavimo įrenginiuose, tačiau nemaža dalis gamintojų laikosi tradicijų ir naudoja medinius garais kaitinamus distiliavimo indus. Gėrimas, fermentuojamas moliniuose induose, laikomas požeminiuose rūsiuose. Moliniai indai, primenantys statines, kuriuose yra brandinamas gėrimas, yra korėti, tam kad alkoholis kvėpuotų ir įgautų išskirtinai sodrų skonį (Ridley, Harrison 2014, p. 203). Dėl skaidrios išvaizdos baidziu gali pasirodyti panašus į kitus alkoholinius gėrimus, tačiau jis...
Daugiau
