Pietų Korėjos kelto „Sevol“ katastrofa
Pietų Korėjos kelto „Sevol“ (세월 Sewol) katastrofa – tai 2014 m. balandžio 16 d. rytą įvykusi kelto tragedija, likus vos 20 km iki pakrantės. Keltas kėlėsi nuo Inčiono (인천 Incheon) iki Džedžiu salos (제주도 Jeju-do) ir talpino 476 keleivius, iš kurių dauguma buvo mokyklinio amžiaus, keliavę į ekskursiją. Ši tragedija nusinešė virš 300 gyvybių (pagrinde moksleivių), dėl kelto kapitono bei įgulos tinkamo keleivių neparuošimo nelaimei ir pasišalinimo iš jo pirmiems (Kim, H. et al. 2016, p. 410). Tai pirmoji tokia rimta vandenyje įvykusi katastrofa Pietų Korėjoje. Priežastys Viena iš pagrindinių priežasčių buvo pačio kelto būklė. Jis buvo įsigytas Čionghėdžin laivyno (청해진해운 Cheonghaejinhaeun) kompanijos (Kim et al. 2016) 2012 m. iš Japonijos, bet buvo rekonstruotas, kad talpintų daugiau keleivių. Orginaliai turėjo išlaikyti 840 žmonių, tačiau po rekonstrukcijos keleivių talpa buvo padidinta dar 116. Taip pat buvo pridėtos papildomos kajutės bei meno...
Daugiau
Vėlyvasis Džiosonas
Vėlyvojo Džiosono (조선 Joseon 1592-1876) laikotarpio pradžia galima laikyti japonų invaziją 1592 m. (25-ti Sondžo (선조 Seonjo) valdymo metai). Šios dinastijos sugriuvimo įvykių galima laikyti Gangvado sutarties pasirašymą 1876m. ir uostų atidarymą vėlyvajame XIX amžiuje (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 204). Vėlyvajame Džiosone suklestėjo menai, literatūra, buvo ištobulinta žemdirbystė, perimtos kitų šalių technologijos ir žinios (The Association of Korean History teachers, 2005, p. 179). Vėlyvojo Džiosono pradžia 1583 metais Ji Is (이이 Yi I 1536-1584), šalies saugumo ministras, paprašė audiencijos pas karalių. Jis teigė, kad šalis turėtų ruoštis galimai kaimynų agresijai. Kadangi jo teiginys skambėjo tikroviškai, jaučiant šiaurinių kaimynų – džiurčenų (dabartiniai mongolai) grėsmę, šis jo pareiškimas buvo priimtas. Tada Ji Is pasiūlė sudaryti 100 000 karių atsargos armiją (Baek 2011, p. 126). Po šio Ji Io pareiškimo atėjo grėsminga žinia, kad po 120 metų suskaldyta Japonija pagaliau...
Daugiau
„Sampung” prekybos centro griūtis
„Sampung“ prekybos centro griūtis (kor. 삼풍백화점 붕괴 사고 Sampoong Baekhwajeom bunggoe sago) – didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Pietų Korėjoje, įvykusi 1995 m. birželio 29 d. Sočio (서초구 Seocho) rajone, Seulo mieste. Jos metu žuvo 502 žmonės, o 937 buvo sužeisti. Įvykio priešistorė Dėl artėjančių 1988 metų vasaros olimpinių žaidynių Seule vyko sparti urbanistinė plėtra. Kadangi statybų projektai su užsienio rangovais buvo uždrausti, visus pastatus projektavo Pietų Korėjos kompanijos. Nuolat didėjantis statybų projektų skaičius reikalavo greito rezultato ir darė įtaką pastatų kokybei. Dažnai nebuvo atsižvelgiama į saugos reikalavimus (The Guardian 2015). „Sampung“ prekybos centro statybos darbai prasidėjo 1987 metais. Pastato pamatus konstravo kompanija „Woosung Construction“. Iš pradžių buvo planuojama statyti keturių aukštų apartamentų kompleksą, tačiau, prasidėjus darbams, pirmininkas Li Džiunas (이준 Lee Joon) pakeitė projektą ir pastatas virto penkių aukštų prekybos centru (The Guardian 2015). Tam, kad būtų įrengti eskalatoriai, pirmininkas įsakė darbuotojams panaikinti kelias pastato kolonas. „Woosung Construction“ darbuotojams atsisakius atlikti užduotį (kadangi tai...
Daugiau
Inčiono mūšis
Korėjos karas: Inčiono mūšis (한국전쟁: 인천상륙작전)– 1950 metų rugsėjo 10 – 19 dienomis vykęs mūšis, kardinaliai pakeitęs Korėjos karo linkmę ir suteikęs pranašumą Jungtinėms Tautoms (toliau – JT). Šis mūšis vyko Pietų Korėjos mieste Inčione (인천 Incheon), prie Geltonosios jūros, vienoje fronto pusėje stovint Šiaurės Korėjos armijai, o kitoje – gen. mjr. E. M. Elmondo (ang. E. M. Almond) vadovaujamoms JT (Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos) karinėms pajėgoms. Inčiono mūšis – vienas svarbiausių 3 metus vykusio karo mūšių, suteikusių Pietų Korėjai progą po kelių savaičių atgauti savo sostinę Seulą (Norgėla 2006, p. 64). Mūšio priežastys Dar pirmosiomis Korėjos karo dienomis iš Pietų Korėjos įtakos sferos buvo pagrobta šalies sostinė – Seulas. Tai nulėmė Šiaurės Korėjos įsiveržimą ir sėkmę ateinančiuose mūšiuose, kadangi priešininkai turėjo svarbiausią Pietų Korėjos miestą savo rankose. Pietų Korėjos pusei atgauti sostinę buvo...
Daugiau
Karalienė Sondok
Karalienė Sondok – (kor. 선덕여왕 Seondeog yeowang) valdė kaip Šilos karalystės karalienė, vieną iš trijų karalysčių egzistavusių to meto Korėjoje. Sondok valdė 632-647 m. Ji buvo 27-toji karalystės valdytoja bei pirmoji karalienė. Sondok buvo antroji moteris valdovė užfiksuota Rytų Azijos istorijoje bei paskatino minties atgimimą, literatūrą ir menus Šiloje. Gyvenimas iki išrinkimo į įpėdinius Sondok gimė Kimsonge, Šilos sostinėje ir praleido beveik visą savo vaikystę rūmuose. Tuo metu ji buvo vadinama princese Doman. Sondok turėjo dvi jaunesnes seseris – princesę Sonhvą ir princesę Čongmjong. Sakoma, kad Sondok tėvas buvo nusprendęs iš anksto jai perleisti sostą, iki kol neatvyko svečias iš Kinijos. Kinija tuo metu buvo iškėlusi vyrų svarbą vadovavime, labiau negu Korėjoje, todėl svečias pasijuokė iš idėjos, kad princesė Doman taptų karaliene. Po šio įvykio Sondok tėvas norėjo sūnaus, tačiau karalienei Majai nepyko jo susilaukti. Dėl šios priežasties Džinpjongas...
Daugiau
