Jonduinghuo žibintų festivalis
Jonduinghuo žibintų festivalis (kor. 연등회, Yeondeunghoe) – didžiausia budizmo šventė Pietų Korėjoje, kuri yra skirta švęsti Budos gimtadienį. Šis festivalis įvyksta pagal mėnulio kalendorių, aštuntąją ketvirtojo mėnesio dieną, todėl kiekvienais metais renginio data keičiasi, bet dažniausiai įvyksta vieną balandžio arba gegužės savaitgalį prieš Budos gimimo dieną. 2020 m. Jonduinghuo buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą (UNESCO Intangible Cultural Heritage 2020). Pavadinimo reikšmė Festivalis yra žinomas kaip Jonduinghuo, bet dažnai yra išverčiamas kaip lotoso žibintų festivalis arba žibintų uždegimo festivalis (pavadinime: kor. 연, yeon – lotosas, kor. 등, deung – žibintas). Lotosas budizme siejamas su tyrumu, ištikimybe ir yra laikomas šventu. Ši gėlė yra nušvitimo simbolis tiem, kurie meditavo arba medituos pagal budizmo dėsnius, bei jais pasikliaus ir bus jų sekėjais. Lotosas yra saulė – aktyviausias dievų elementas (Ward 1952, p. 135). Todėl šventė pavadinta būtent lotoso žibintų festivaliu....
Daugiau
Kim Sovolas
Kim Džiongšik (kor. 김정식 Kim Jeong-sik), žinomas pravarde Sovol (kor. 소월 Sowol), kuri išvertus – reiškia „baltasis mėnulis”. Jis laikomas vienu iškiliausių ir ryškiausių ankstyvojo modernizmo poetų, kurio gyvenimas pasižymėjo trumpalaikiškumu. Nors Sovolas gyveno trisdešimt dvejus metus (1902–1934 m.) ir 1925 m. išleido tik vieną poezijos rinkinį, pavadintą „Azalijos” (kor. 진달래꽃 Chindallaekkot), tačiau už savo indėlį į korėjietišką poeziją jis pelnė XX a. mylimiausio bei geriausiai žinomo Korėjos poeto vardą. Jo poezijos rinkiniai buvo publikuoti dideliais tiražais, ypač XXa. 6-7 dešimtmečiais, kai į Pietų Korėjos vidurinės mokyklos programą buvo įtraukta jo kūryba. XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai atsirado didelis susidomėjimas poeto socialine bei politine role, pasigirdo kritikų priekaištai, jog poetas nesugebėjo tinkamai įsitraukti į socialinių bei politinių problemų sprendimų svarstymus komplikuotu Korėjos okupacijos laikotarpiu (1910–1945 m.). Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio fiksuojamas objektyvesnis poeto gyvenimo bei veiklos vertinimas, kuris...
Daugiau-130x130.jpg)
Jun Šimdok
Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897–1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje. Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 d. krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Šiaurės Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų. Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai: jaunesnysis Jun Šimdok brolis buvo baritonas, jaunesnioji sesuo – pianistė, o pati Jun Šimdok tapo pirmuoju sopranu Korėjoje (Corfield, 2013). Dainininkė baigė Pchenjano mergaičių mokyklą Sungve (kor. 숭의여자고등학교; Soongeui yeoja kodeung hakkyo). Vėliau įstojo į Kjongi merginų koledžą (kor. 경기여자고등학교; Kyeongki yeoja kodeunghakkyo), skirtą būsimiems mokytojams ir gydytojams (Rock On the Rice, 2019). Po maždaug metus trukusio darbo pradinių klasių...
Daugiau
Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Nesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa. Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos. Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime. Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes. Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi, nesėkmes bei nelaimes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai. Nesėkmes pranašaujantis skaičius „4” Pietų Korėjos, o taip pat ir kitų Rytų Azijos šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, žmonės tiki, kad skaičius „4” yra nesėkmes bei nelaimes pranašaujantis ženklas. Taip yra todėl, nes skaičius keturi korėjiečių kalboje (kor. 사, Sa), panašiai kaip ir skaičius keturi kinų (kin. 四, Sì) ar japonų (jap....
Daugiau
