Imperatorius Jao
Jao (堯 Yáo) – legendinis kinų valdovas, valdęs Geltonosios upės baseino gentis, maždaug apie XXIV-XXIII a. pr. m. e. Džou dinastijos tekstuose Jao dar minimas kaip Tang Jao (唐堯 Táng Yáo), kur Tang reiškia jo giminės klaną. Savybės Jao žinomas kaip dosnus ir kuklus valdovas, kuris nepaisant savo aukštos padėties, gyveno labai paprastai, rengėsi ne ištaigingai, visuomet dalindavosi savo maistu su svečiais ir buvo mylimas visų jo valdomų žmonių (Feng 2009, p. 227). Jis taip pat laikomas kalendoriaus išradėju, žemdirbystės skatintoju bei kiniško žaidimo veiči (圍棋 wéi qí), kitaip dar žinomu kaip „go“, kūrėju. Jao kanone (堯典 yáo diǎn) imperatorius aprašomas kaip „pagarbus, sumanus, prityręs, nuoširdus, ir romus“. Taip pat jis buvo „nuoširdžiai pagarbus ir kuklus“; „jo šviesa dengė visus keturis imperijos kraštus, ir driekėsi iki pat aukščiausiojo Dangaus ir visa plačiąja Žeme. <..> Daugybė žmonių gyveno gausoje, turte...
Daugiau
Imperatorius Šunas
Šunas (kin. 舜 Shùn), taip pat žinomas kaip imperatorius Šunas (kin. 帝舜 Dìshùn) bei Čonghua (kin. 重華 Chónghuá) buvo vienas iš penkių mitinių senovės Kinijos imperatorių įskaitant Geltonąjį imperatorių (黃帝 Huangdi), imperatorių Džuansiu (顓頊 Zhuanxu) , imperatorių Ku (嚳) ir imperatorių Jao (堯 Yao). Nėra tiksliai žinomas laikotarpis, kada gyveno Šunas, tačiau pasak kai kurių žodinių šaltinių jis gyveno tarp 2294-2184 m. pr. m. e. Paveldėtoji Šuno pavardė (姓) buvo Yao (姚), o klano vardas (氏) – Youyu (有虞). Aplinkinių jis buvo vadintas Čonghua (重華). Kai kur Šunas įvardinamas kaip Šunas Didysis (大舜) arba Šunas Ju (虞舜). Legenda Legenda byloja, kad Šunas gimė ir augo žemosios klasės atstovų šeimoje. Jo biologinė motina mirė jam dar esant visai mažam, iš karto po jos mirties jo aklas tėvas vedė dar kartą ir su naująja žmona susilaukė sūnaus ir dukters. Pamotė ir...
Daugiau
Geltonasis imperatorius
Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas. Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno. Huangdi galia Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų...
Daugiau
Šennongas
Šennongas (神農 / 神农 Shénnóng), taip pat vadinamas Jandi (炎帝 Yandi) – vienas iš trijų legendinių Kinijos valdovų, kartu su Fusi ir Niuva, kultūrinis herojus, žemdirbystės ir tradicinės žolininkystės bei medicinos pradininkas. Šennongas buvo laikomas vienu iš “Trijų imperatorių”, grupė pseudo-mistinių būtybių, gyvenusių maždaug prieš 5000 metų. Šennongas laikomas autoriumi daugybės Kinijai svarbių išradimų, tokių kaip kauptukas, plūgas, kirvis, kasiamieji šuliniai, žemės ūkio drėkinimai, bei sugalvojo ūkininkų turgus, kinišką kalendorių, prie medicinos prisidėjo ištobulindamas pulso matavimo metodus, akupunktūrą ir kitus (Yang 2005, p. 190-199). Už jo visus nuopelnus žemdirbystėje, jis buvo vadintas „Dieviškuoju žemdirbiu“. Mitologija Buvo tikima, kad Šennongas anksčiau buvo žinomas kaip Ugnies imperatorius Jandi. Būtent dėl šios priežasties jis vėliau tapo Jandi Šennong-ši. Jo aprašymai yra labai įvairūs, dažniausiai apibūdinantys, kaip lapais apsidengęs atsiskyrėlis ar jaučio galvą ir žmogaus kūną turinti dievybė, globojanti agrarinį gyvenimo būdą ir dažniausiai būtinai vaizduojama su...
Daugiau
Džumongas
Džumongas (주몽 Jumong) yra legendinis Gogurjo (고구려 Goguryeo) karalystės, kuri buvo įkurta 37 m. pr. Kr., įkūrėjas ir valdovas. Dar žinomas kaip karalius Dongmjongas (동명왕 Dongmyeong-wang) ar Šventasis karalius Dongmjongas (동명성왕 Dongmyeong-seongwang), kuriuo pasivadino, kai tapo karaliumi. Įrašai Mitologinių įrašų apie Džumongą galime rasti įvairiuose tekstuose. Kim Pusiko surinkta „Trijų Karalysčių kronika“ (Samguk Sagi) yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie Trijų Karalysčių laikotarpį, kurio metu ir susiformavo daugiausiai legendinių istorijų. „Samguk Jusa“ (Samguk Yusa) yra kita istorijų, legendų ir pasakų kolekcija, kurią surinko vienuolis Irjonas. Pastarasis yra garsesnis tuo, kad jame daugiau folkloro ir mitologijos elementų, tarp jų ir mitai apie Danguną, Džumongą ir kitus sudievintus karalysčių valdovus. Be minėtų šaltinių, yra „Trijų Karalysčių Senovės istorija“ (Gusamguksa) ir „Gogurjo įrašai“ (Goguryeo bongi), kurie turtingi ir detalūs mitologiniais elementais, sujungiančiais daug įvairių pasakos versijų. Visi šie tekstai mažiau ar daugiau...
Daugiau
