Huanungas
Huanungas (kor. 환웅, Hwanung) arba Šin Ši (kor. 신시, Shin-Shi) – tai Korėjos mitologijos figūra, suvaidinusi svarbų vaidmenį Korėjos įkūrimo legendoje. Huanungas yra laikomas Dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnumi bei Danguno (kor. 당운, Dangun) – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo, tėvu. Huanungas yra plačiau aprašytas Danguno mite, kuris yra randamas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) knygoje. Danguno mitas „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygoje rašoma, jog Huanungas buvo janesnysis Dangaus valdovo Huanino sūnus, o tai reiškė, kad jis neturėjo teisės paveldėti savo tėvo sosto. Vieną kartą Dangaus valdovas pastebėjo, kad jo sūnus Huanungas išreiškė savo susidomėjimą Žemės žmonėmis bei jų gyvenimiškais reikalais. Dėl šių priežasčių Huaninas nusprendė nusiųsti Huanungą į Žemę, kad šis joje įvestų tvarką bei panaikintų žmonių tarpe vyravusį chaosą. Teigiama, jog Huaninas surado tam tinkamą vietą Žemėje ir nusprendė apgyvendinti savo sūnų vietovėje aplink Tebeko kalnus (kor. 태백,...
Daugiau
Šin Dong Hjukas
Šin Dong Hjukas (kor. 신동혁, Shin Dong-hyuk) yra garsus, Šiaurės Korėjoje gimęs, žmogaus teisių aktyvistas. Jis yra laikomas vieninteliu žinomu žmogumi pasaulyje, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti iš Š. Korėjos griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos (NED at 30 years, 2013). Vakarų pasaulio auditorija sužinojo apie šios asmenybės gyvenimo istoriją iš Bleino Hardeno knygos „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kurioje autorius taip pat analizavo Šin Dong Hjuko psichologinę būseną bei jo patirtus išgyvenimus. Ankstyvasis gyvenimas Šin Dong Hjukas gimė 1982 m. lapkričio 19 dieną, Kečiono (kor. 개촌, Kaechon) griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje, geriau žinomoje kaip stovykla Nr. 14. Jo tėvai buvo kaliniai, kuriems buvo suteikta galimybė susituokti, kaip atlygis už jų gerą darbą, nors nei Šin Dong Hjuko tėvas Šin Gjung Subas (kor. 신경섭, Shin Gyung Sub), nei jo motina Džang Hjė Gjung (kor. 장혜경, Jang Hye-gyung) neturėjo realios galimybės pasirinkti savo gyvenimo...
Daugiau
Iši incidentas
Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...
Daugiau
Tohoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d., Japonijos Honšiū saloje esantį (jap. 本州, Honshū) Tohoku regioną (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō) supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 130 km į Rytus nuo Mijagi prefektūros (jap. 宮城県, Miyagi-ken) pakrantės. Žemės drebėjimas sukėlė cunamio (jap. 津波, Tsunami) bangas, kurių aukštis vietomis siekė 30 metrų aukštį. Tai didžiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir ketvirtas pagal stiprumą pasaulio istorijoje. Šios stichinės nelaimės esmine priežastimi laikomas Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės pasislinkimas po Eurazijos tektonine plokšte. Šis įvykis taip pat sukėlė antrą pagal dydį atominę avariją, kuri savo mastu nusileidžia tik 1986 metų Černobylio nelaimei. (Mori et al. , 2011). Ši tragedija pareikalavo daugiau nei 28,5 tūkst. japonų gyvybių (Shibahara, 2011). Įvykio metu buvo sugriauta arba suniokota daugiau nei 24 tūkst. įvairios paskirties pastatų, sutrikdytas transporto judėjimas bei elektros energijos perdavimas. Šios stichinės...
Daugiau
Jirjongo skerdynės
Jirjongo (kor. 의령, Uiryeong) skerdynių pavadinimas suteiktas masinėms žudynėms, kurias 1982 m. balandžio 26 d. Pietų Korėjoje įvykdė policijos pareigūnas Ju Bomkonas (kor. 우범곤, Woo Bum-kon). Šis įvykis pareikalavo 62 žmonių gyvybių. 22 žmonės buvo sužeisti. Ju Bomkonas nuo vaikystės turėjo nepilnavertiškumo kompleksą, kurį bandė kompensuoti agresija ir alkoholiu. Šį kraupų aktą pareigūnas įvykdė vilkėdamas uniformą bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Didelį aukų skaičių lėmė lėta policijos reakcija. Pats Ju Bomkonas nebuvo suimtas, jis nusižudė. Ankstyvasis gyvenimas ir galimos įvykio priežastys Ju Bomkonas gimė 1955 m. vasario 24 d. pietinėje Busano (kor. 부산, Busan) miesto dalyje, policininko šeimoje. Šeima gyveno skurdžiai, tėvų atlyginimai buvo kuklūs, o pats Ju Bomkonas augo kartu su trimis broliais. Ju buvo paklusnus vaikas, nekėlė savo tėvams bei mokytojams rūpesčių. Vis dėlto, jo šeima pastebėjo, kad pradėjus lankyti vidurinę mokyklą berniukui ėmė trūkti motyvacijos mokytis, jis vengė...
Daugiau
