Nuė
Nuė (jap. 鵺, 鵼, 恠鳥 arba 奴延鳥, nue) dar kitaip žinoma kaip japoniškoji chimera – mitinė Japonijos būtybė, arba jokajus (jap. 妖怪, yōkai), priklausiusi mononokė (jap. 物の怪) japoniškų mitinių būtybių grupei. Manoma, kad kaip ir daugelis kitų mitinių būtybių Japonijos mitologijoje, nuė atkeliavo iš senovės Kinijos. Nuė yra viena seniausių jokajų Japonijos mitologijoje. Tai patvirtina jos aprašymas Kodžikyje (jap. 古事記, Kojiki), seniausioje Japonijos kronikoje, kuri datuojama 711-712 m. Anot kitų šaltinių, nuė pirmą kartą minima vėlesniame rašytiniame šaltinyje – Pasakojime apie Heikė (jap. 平家物語, Heike Monogatari) (Foster 2015, p. 194). Šis kūrinys sudarytas iš įvairių istorijų apie tuometinius karus tarp japoniškų klanų, kurie aprašomi remiantis legendomis bei sakmėmis. Išvaizda Nuė yra kelių skirtingų gyvūnų hibridas. Pasakojime apie Heikė teigiama, jog ši būtybė turi beždžionės veidą, tigro kojas, tanukio (japoniškasis meškėnas) kūną ir priekinę gyvatės dalį vietoje uodegos (Foster 2015,...
Daugiau
Raidžinas
Raidžinas (jap. 雷神, Raijin, Ikadzuchi no Kami), taip pat žinomas kaip kaminarisama (jap. 雷様, Kaminarisama), raidensama (jap. 雷電様, Raidensama), narukamis (jap. 鳴神, Narukami), raiko (jap. 雷公, Raikō) – tai Tekančios Saulės šalies perkūnijos bei griaustinio dievas, kuris užima svarbią vietą šintoizmo (jap. 神道, Shintō) dievų panteone. Ši dievybė japonų mitologijoje yra laikoma tiesioginiu Idzanami (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉, Izanami) ir Idzanagi (jap. 伊邪那岐 arba 伊弉諾, Izanagi) (dievybių, kurios, pasak legendų, sukūrė Japonijos salyną) palikuonimi. Išvaizda bei rolės Raidžinas yra dažnai vaizduojamas kaip dievybė, turinti nuožmią bei gąsdinančią veido išraišką, raumeningą figūrą bei žemės traukai nepavaldžius plaukus. Šį Tekančios Saulės šalies dievą supa taiko (jap. 太鼓, Taiko) būgnai, kuriuos jis muša siekdamas sukelti griaustinio garsą. Raidžinas savo rankose neretai laiko didelius plaktukus, kuriais ir muša ankščiau paminėtus taiko būgnus. Kartais griaustinio dievas yra vaizduojamas su trimis rankos pirštais, kurie simbolizuoja praeitį, dabartį bei ateitį. Raidžinas Japonijos visuomenėje yra laikomas žemdirbystės globėju ir dėl to yra itin gerbiamas. Seniau žmonės tikėjo,...
Daugiau
Karura
Karura (迦楼羅) – japoniška budistinė dievybė, kilusi iš indų dievybės garudos. Kitaip vadinamas Auksasparniu paukščiu (金翅鳥 konjichō) ). Randami Meru kalne – budizmo mitologijoje tai yra didžiulis kalnas, kurį supa septyni kalnagūbriai, atskirti vienas nuo kito žiediniais ežerais. Išvaizda Karura yra apibūdinamas kaip milžiniškas pusdievis, paukštis, kuris spjaudosi ugnimi ir minta drakonais. Tik drakonai turintys budistų talismanus arba išpažįstantys budizmo mokymus yra saugūs nuo Karuros. Pats Karura yra žmogaus išvaizdos su erelio galva ir sparnais, pats turi raudoną odą, raudonos ir aukso spalvos sparnus. Karura yra nuožmus ir savo sparnų mostais sukuria griaustinio garsus ir vėjo gūsius, kurie gali išdžiovinti ežerus, apversti namus, paskandinti ištisus miestus tamsoje. Jo masyvūs sparnai yra 330 jodžanų pločio ir jis gali vienu šiuoliu pakilti iki 3,360,000 li aukščio (vieno jodžano ir vieno li ilgiai labai skiriasi tarp šalių ir epochų. Pvz. jodžana gali atitikti...
Daugiau
Šiodžio
Šiodžio (猩々 shōjō) – tai japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajų (妖怪 yōokai) kategorijai. Jūros dvasia su paraudusiu veidu ir raudonais plaukais, kurios vardas gali reikšti „girtuoklis“ arba „orungutangas“. Šiodžio išsiskiria savo pomėgiu vartoti daug sakės (酒 sake). Šis jokajus turi veikėją viename iš No (能 no) teatro vaidinimų su tuo pačiu vardu. No teatras naudoja kaukę šiam veikėjui, o kabukio (歌舞伎 kabuki) scenoje naudojamas grimas, kurie kartu dalinasi panašiais vardais (Volker 1975). Išvaizda Šalia kalnuotų Japonijos pakrančių gyvena jokajai, panašūs į beždžiones – protingos, raudonplaukės jūros dvasios, žinomos kaip šiodžio. Jie atrodo kaip šimpanzės dydžio žmonės, su ilgais, gauruotais raudonais plaukais, ir rausvais veidais, paraudusiais nuo sakės. Jie vaikšto ant dviejų kojų, kaip žmonės, ir retkarčiais dėvi drabužius ar sijonus, padarytus iš jūros dumblių (Volker 1975). Kilmė Šiodžio yra japoniška pavadinimo versija kinų singsing (猩猩 xing xing), būtybėms panašioms...
Daugiau
Komainu
Komainu (jap. 狛犬 komainu,liet. – „korėjiečių šuo“) – į liūtą ar šunį panašių būtybių statulos, dažniausiai statomos po dvi prie įėjimų į įvairias japonų šintoizmo maldyklas arba laikomos vidinėse jų dalyse. Koma dalis šiame pavadinime simbolizuoja senovinę Korėjos karalystę – Gogurjo (kor. 고구려 Goguryeo) – tačiau daugelis japonų sako, jog tai tiesiog abstraktus žodis, reiškiantis „svetimas, atėjęs iš kitur“. Egzistuoja dveji šių statulų tipai: pirmasis vadinamas lankymo kelio komainu (jap. 参道狛犬 sandō komainu ). Tai prie įėjimų į maldyklas statomos statulos, atsiradusios Edo laikotarpyje. Antrasis komainu tipas vadinamas maldyklos viduje esantys komainu (jap. 陣内狛犬 – jinnai komainu). Jis daug senesnis ir randamas ne tik maldyklose, bet ir privačiuose namuose bei budistinėse šventovėse. Lankymo kelio komainu dažniausiai gamintos iš akmens, o maldyklos viduje esantys komainu – iš medienos ar metalo. Pagrindinė komainu paskirtis – vyti šalin piktasias dvasias. Statulos gali...
Daugiau
