Meilės viešbučiai
Meilės viešbučiai (ラブホテル rabu hoteru) – specializuoti viešbučiai Japonijoje, iš esmės skirti poroms, kurios nori romantiškai ir niekieno netrukdomos praleisti laiką dviese. Šie viešbučiai atsirado dėl didelės paklausos, kadangi šalyje yra 126 mln. žmonių, o kultūriškai jaunuoliai išsikrausto iš savo tėvų namų tik po vestuvių. Taip pat labai mažai privačios erdvės, kadangi visuomet esi apsuptas draugų, tėvų bei nepažįstamų žmonių. Kambarių ypatybės Kambariai neretai primena brangų vakarietišką viešbučio numerį, aprūpintą visais įmanomais patogumais. Šiose patalpose yra dvigulės lovos, dušas bei vonia dviems, kuriuose yra užtektinai dušo želės, šampūno, kondicionieriaus, kvapnių masažinių aliejų. Retkarčiais kambariuose galima rasti automatų, kuriuose galima įsigyti suaugusiems skirtų žaislų ar išsinuomoti kostiumą. Standartiškai kambariuose būna po du prezervatyvus bei kontraceptinių tablečių, televizorius, kuris yra aprūpintas suaugusių kanalais bei karaoke. Atsiradimo istorija Meilės viešbučiai turi ilgą istoriją nuo pat Edo periodo (1603-1868 m.), tačiau tik Šovos...
Daugiau
Džiorogumo
Džiorogumo (jap. 絡新婦 Jorōgumo) – voras, kuris gali pakeisti savo išvaizdą į nuostabaus grožio, vyrus gundančią moterį. Džiorogumo viliodavo jaunus, išvaizdžius vyrus, vėliau juos panaudodavo, kaip maistą. Tačiau, net pasivertęs į moterį jis atrodo, kaip voras. Ši mitinė būtybė tarsi nemirtinga, jos neįmanoma nužudyti jokiais nuodais. Džiorogumo vienas garsiausių voragyvių japoniškųjų jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) gretose. Džiorogumo išvaizda Džiorogumo vaizduojamas, tarsi žmogus-voras, kurio viena kūno dalis yra, kaip gražios moters, su tipine japoniška šukuosena, apsirėdžiusia tradiciniu japonišku kimono, rankoje laikančia japonišką skėtį ar vėduoklę. Kita, apatinė kūno dalis, vaizduojama kaip voro, su daug baisių ir didelių kojų. Tačiau, daugelyje Džiorogumo paveikslų ši būtybė yra vaizduojama skirtingai. Vienuose, voro kojos vaizduojamos moteriai iš nugaros, kituose iš galvos, kartais būtybė atrodo kaip moteris, kuriai per visą kūną vaizduojamos voro kojos. Džiorogumo legendos „Džiorogumo, kaip mitinė būtybė Japonijos raštuose aptinkama daugiausia Edo...
Daugiau
Kedžioro
Kedžioro (jap. 毛倡妓 Kejōrō), kitaip žinoma, kaip plaukuota prostitutė, tai viena iš daugelio Japonijos jokajų (jap. 妖怪yōkai), kurie paplito Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) . Vardas susideda iš trijų kandži (jap. 漢字Kanji), kurių vienas yra 毛, reiškiantis „plaukai“, o du paskutinieji 倡妓, reiškiantys „prostitutė“. Išvaizda Dar yra svarstoma, ar Kedžioro turi normalų veidą uždengtą plaukais, ar ji yra beveidė pabaisa. Tačiau žinoma, kad tai yra prostitutė, kurios veidas ir kūnas yra paslėpti už ilgai tamsiai juodų plaukų „užuolaidos“. Šis jokajus apsireiškia tik raudonųjų žibintų kvartaluose bei bordeliuose. Daugelyje istorijų pasakojama, kad ji matoma su keistai ilgais, tankais plaukais, arba jos visas kūnas yra padengtas plaukais, kaip kokios pabaisos. Aukos Dažniausiai aukos yra jauni vyrai, kurie yra dažni lankytojai viešnamiuose arba raudonųjų žibintų kvartaluose. Vaikinai matydavo ją iš nugaros, einančią priekyje jų. Kedžioro priversdavo jaunuolius supainioti ją su kažkuo, ką...
Daugiau
Prostitucija Pietų Korėjoje
Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, tiek ekonomikoje, tiek kultūroje. Lyginant šalies BVP su kitomis pasaulio šalimis, Pietų Korėja užima tryliktą vietą pasaulyje ir net penktą vietą Azijoje (Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. duomenimis). Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl didžioji dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės. Nepaisant to kaip ir kitos ekonomiškai stiprios pasaulio šalys, P. Korėja susiduria ir su didelėmis problemomis. Viena jų – prostitucija, kuri yra laikoma nelegalia veikla, nusižengianti moralės normoms ir didelė opa Korėjos tradicijoms bei kultūrai. Istorija Korėjos prostitucijos kilmė datuojama dar nuo Silos (Shilla) laikotarpio, Džosono dinastijos, kai buvo įkurta Kisaeng sistema. Kiseang namuose gyvenančios moterys buvo linksmybių instrumentas, kuris atlikdavo įvairius pasirodymus: dainuodavo, šokdavo, grodavo, išsilavinusiems šalies vyrams, kurie atvykdavo pasilinksminti. Moterys buvo oficialiai sankcionuotos valdančiojo elito...
Daugiau
Seksualinės mažumos Japonijoje
Seksualinė mažuma – grupė asmenų, kurių lytinės pažiūros, tapatybė bei praktikos skiriasi nuo aplinkinių daugumos. Yra išskiriamos 3 seksualinės mažumos: homoseksualai (gėjai, lesbietės), biseksualai, transseksualai. Homoseksualizmas – lytinis potraukis prie tos pačios lyties žmogaus, homoseksualistas – žmogus, kuris praktikuoja homoseksualius santykius (Keinys S., 2012, p. 200). Istorija Tokugavos laikotarpiu (1603–1867 m.) vyrų biseksualumas buvo laikomas normaliu dalyku, tačiau tik ne moterims. Vyrų homoerotizmui buvo skiriama daugiausia dėmesio. Homoerotizmas ir tos pačios lyties seksualūs santykiai egzistavo net ir tarp samurajų (Tokugavos laikotarpiu) – tai garsiai ir skandalingai pavaizdavo režisierius Nagisa Ošina savo 1999 m. filme „Gohatto“ (liet. „Tabu“), kuris tapo kultine klasika tarp šiuolaikinių japonų vyrų, propaguojančių tos pačios lyties santykius. Išskyrus trumpą laikotarpį ankstyvajame Meidži, Japonijos teisinė sistema niekada nelaikė nusikaltimu tos pačios lyties seksualinės partnerystės (Buckley, 2002–2009, p. 165). Japonų požiūris į seksualines mažumas Dabar Japonijos populiariojoje kultūroje...
Daugiau
