Čingming šventė
Čingming šventė (清明节 Qingming Jie), Vakarų valstybėse dar vadinama „Mirusiųjų pagerbimo diena“, „Tyro šviesumo šventė“, „Kapų valymo diena“. Žodis „Qingming“ reiškią švarą ir skaistumą, tai atspindi gamtą šios šventės metu, kuomet pražysta gėlės, gamta atsigauna po šalnų ir žmonės pasisemia energijos. Tai viena svarbiausių ir seniausių švenčių Kinijoje. Čingming šventė prasideda po dviejų savaičių nuo pavasario lygiadienio, trečiojo mėnesio 4, 5 arba 6 dieną, pagal kinišką mėnulio kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių — balandžio 4 arba 5 dieną. Ši diena skirta mirusių protėvių garbinimui ir jų kapų tvarkymui. Taip pat iškyloms, kaimaviečių lankymui. Kinai turi paprotį gerbti pagyvenusius ir puoselėti savo protėvių atminimą. Dauguma žmonių šią dieną ant savo durų kabina gluosnio šakeles, šie veiksmai išreiškia norą gyventi ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Kilmė Čingming tradicijoms daugiau nei 2500 metų. Šventės kilmė yra priskiriama Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) imperatoriui Siuandžongui...
DaugiauAlkanų vaiduoklių šventė
Alkanų vaiduoklių šventė Alkanų vaiduoklių, arba Džongjuan, šventė (kin. 中元节, Zhōngyuán-jie) švenčiama kiekvienais metais, septinto Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną, o pagal Grigaliaus kalendorių – liepą arba rugpjūtį. Alkanų vaiduoklių šventė – viena iš tradicinių Kinijos švenčių, per kurią garbinami protėviai. Taip pat minima Singapūre ir Malaizijoje. Daoistinės ištakosDaoizme yra trys pagrindiniai elementai (dangus, žemė, vanduo), kurie kontroliuoja viską, kas vyksta visatoje. Trys elementai (kin. 三元, San Yuan arba 三官, San Guan) dar vadinami Trijų valdovų elementais. Dangaus elementas (kin. 天官, Tian Guan) yra valdovas Dzi Vei (kin. 紫微大帝, Zi Wei dadi), kuris gimė pirmojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio 15 dieną. Vandens elementas (kin. 水官, Sui Guan) vardu Dong In (kin. 洞阴大帝, Dong Yin dadi), o Žemės elemento (kin. 地官, Di Guan) vardas Čing Siu (kin. 清虚大帝, Qing Xu dadi). Jis gimė septintojo Mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktą dieną, per kurią švenčiama Alkanų vaiduoklių šventė. Jo...
DaugiauDrakono valčių šventė
Drakono valčių šventė, dar vadinama Duanvu švente ( 端午节 duanwujie) arba Duanjang švente (端阳节 duanying jie), minima penkto mėnesio penktą dieną pagal kinų mėnulio kalendorių, todėl kartais vadinama Dvigubo penketo švente. Tai viena iš trijų svarbiausių tradicinių kinų švenčių. Kitos dvi yra Pavasario festivalis bei Rudens vidurio šventė. Drakono valčių šventė tradiciškai minima visoje Kinijoje jau daugiau nei 2000 metų (Guoliang, 2008, p. 51). Šioje šventėje drakonas atpažįstamas kaip senosios Kinijos imperatoriaus įvaizdis, pabrėžiamos drakono, vandens ir oro simbolika tradiciniame kinų moksle (Melton, 2011, p. 263). Žiūrint astronomiškai, Drakono valčių šventė – tai penkto mėnesio penkta diena po vasaros saulėgrįžos. Iki jos gamta bręsta ir nokina vaisius, o paskui jie palaipsniui pradeda nykti. Šis laikotarpis įvairiais būdais švenčiamas visame pasaulyje. Anksčiau Duanvu šventė visoje pietų Kinijoje buvo žinoma kaip lietaus ir gausaus derliaus prašymas (Schneider, 1980, p. 141–150). Legendos ir mitai Viena iš šventės...
DaugiauPavasario šventė
Pavasario šventė (春节 trad. 春節 Chun jie), Vakaruose vadinama Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė švenčiama ne tik Kinijoje, bet ir kitose sinosferinėse valstybėse (Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre), o taip pat, kur yra didelės kinų bendruomenės (Indonezijoje, Malaizijoje ir kt.). Šios šventės data yra apskaičiuojama pagal mėnulio kalendorių ir kasmet keičiasi. Pavasario šventė prasideda per pirmąją jaunatį ir baigiasi per pirmąją pilnatį (Kuiper 2011, p. 37). Dažniausiai ši šventė švenčiama beveik mėnesiu vėliau, nei Naujieji metai Vakarų valstybėse – tarp sausio 21-osios ir vasario 20-osios (ibid., p. 37). Istorija Pavasario šventės atsiradimas siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų dinastija. Pavasario festivalis išsivystė Šangų valdymo laikais 1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr. iš žmonių aukų dievams ir protėviams pereinamuoju laikotarpiu, iš senųjų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Aukojimo paprotys išliko ir iki šių dienų. Tangų dinastijos laikotarpiu...
DaugiauRudens vidurio šventė
Rudens vidurio šventė (中秋节 Zhongqiu-jie) – viena iš svarbiausių švenčių Kinijoje. Ji švenčiama aštunto mėnulio mėnesio 15 dieną (rugsėjo viduryje ar pabaigoje pagal Grigaliaus kalendorių), kai mėnulis atrodo didžiausias ir apvaliausias. Rudens vidurio šventė Kinijoje 2008 m. paskelbta valstybine švente (Jicai 2009, p. 140). Tai šventė, kai visa šeima susirenka drauge, vakarieniauja, mėgaujasi artumu. Dėl šios priežasties šventė dažnai vadinama šeimos susirinkimo švente (Lemei, 2006). Dėl Kinijos kultūros paplitimo Rudens vidurio šventė populiari ir kitose Azijos valstybėse (Jicai 2009, p. 140). Šios šventės atitikmuo Korėjoje yra Čusoko šventė, o Japonijoje – Cukimi (mėnulio stebėjimo) šventė. Kilmė Paprotys švęsti Rudens vidurio šventę atsirado Džou dinastijoje (1046–256 m. pr. Kr.), kai senovės Kinijoje rudens viduryje buvo garbinamas pilnas mėnulis, jam aukojamos aukos, meldžiama gero derliaus, sveikatos, ilgaamžiškumo ir gerų santykių tarp šeimos narių (Jicai 2009, p. 140). Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) Rudens vidurio...
Daugiau