Širumas
Širumu (kor. 씨름, Ssireum) vadinamos tradicinės korėjietiškos imtynės. Jų metu du kovotojai bando nuversti vienas kitą ant žemės, naudojant laisvojo stiliaus imtynių metodus. Taip pat, kovos metu imtynininkai privalo vienas kitą laikyti už specialaus imtynių diržo, vadinamo satpu (kor. 샅바, Satpa), kuris yra tradiciškai aprišamas aplink asmens juosmenį ir klubus. Imtynių metu smūgiai rankomis, spyriai kojomis bei kūno sąnariams skausmą sukeliantys veiksmai yra draudžiami. Imtynių ringas, satpas, pergalės sąlygos Širumo imtynės vyksta šiek tiek nuo arenos grindų plokštumos pakilusiame, apskritimo formos ringe, kurio paviršius yra padengtas apytiksliai 20 centimetrų storio smėlio sluoksniu. Ši specifinė imtynių ringo forma yra nulemta žmonių noro geriau matyti imtynių ringe vykstantį veiksmą. Širumo imtynininkai arenoje kovoja basi ir pusnuogiai (išimtis daroma moterims). Jų kūnus dengia tik specialūs imtynių šortai aplink kuriuos ir yra aprišamas satpo diržas. Satpo diržas yra pagamintas iš tvirtos medvilnės ir yra apytiksliai dviejų...
Daugiau
Tekjonas
Tekjonas (kor. 태껸, Taekkyeon) – tai penktame mūsų eros amžiuje susiformavęs, Korėjos kovos menų stilius. Šis kovos menas išsiskiria savo apgaulingais judesiais, lengvo bei vidutinio stiprumo spyriais bei įvairiais permetimais, kurie leidžia įveikti priešininką nepadarant rimtos žalos jo sveikatai. Dėl savo ritmingų judesių Tekjonas gali priminti šokį, tačiau iš tikrųjų tai yra efektyvus kovos stilius. Japonijos okupacijos (1910–1945 m.) laikotarpiu šis kovos menas buvo atsidūręs ties išnykimo riba, tačiau kovos menų meistro Song Dok-Gi (kor. 송덕기, Song Deok-Gi) dėka buvo išsaugotas. 2011 metais Tekjonas buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO, 2011). Istorija Dauguma istorikų mano, kad ankstyviausia tekjono kovos forma gali būti siejama su įvairių judesių pamėgdžiojimu. Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) mokslininkas Šin Če-Ho (kor. 신채호, Shin Chae-Ho) teigė, kad istoriškai šis kovos meno atsiradimas gali būti siejamas su išaugusiu žmonių savigynos bei asmeninės gerovės noru....
Daugiau
Tomiokos šilko fabrikas
Tomiokos šilko fabrikas (jap. 富岡製糸場, Tomioka Seishijou) – tai 1872 m. Tomiokos mieste, Gunmos prefektūroje, Meidži laikotarpio vyriausybės įsteigta ir 115 metų veiklą vykdžiusi šilko verpimo gamykla. Tuo laikotarpiu ši žaliavinio šilko verpimo gamykla buvo laikoma didžiausia pasaulyje. Tomiokos šilko fabrikas pastatytas siekiant įgyvendinti šiuos tris tikslus: supažindinti Japoniją su vakarietiškomis šilko verpimo technologijomis, įtraukti vadovų pareigas užimančius užsieniečius į Japonijos verslo rinką, įdarbinti ir apmokyti šilko verpimo amato moteris iš visos Japonijos (World Heritage Site 2014). Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais Tomiokos šilko gamyklos kompleksas buvo pripažintas kaip vienas geriausių ir sėkmingiausių japoniškos ir vakarietiškos kultūros bendradarbiavimo pavyzdžių. Fabrikas buvo uždarytas 1987 m., kai dėl rinkoje sumažėjusios šilko paklausos, gamykla patyrė didelių finansinių nuostolių (World Heritage Site 2014). Dėl pastatų vakarietiškos architektūros autentiškumo, to laikmečio šilko verpimo technologijų bei įrangos išsaugojimo, 2014 m. Tomiokos šilko fabrikas buvo įtrauktas į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą...
Daugiau
Niko šventyklos
Niko šventyklos (jap. 日光神社, Nikkōjinja) – tai religinės paskirties statiniai, 1999 m. įtraukti į UNESCO organizacijos pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 1999). Niko yra japonams šventa vieta, žinoma dėl savo architektūrinių ir dekoratyvinių šedevrų. Šventyklos buvo pastatytos Tokugava Šiogūnų (jap. 徳川将軍, Tokugawa shōgun) valdymo laikotarpiu, kuris tęsėsi daugiau kaip 250 metų iki Meidži restauracijos laikotarpio pradžios XIX a. antroje pusėje. Iš viso Niko mieste yra trys šventyklos: Futarasano šventykla (jap. 二荒山神社, Futarasan Jinja), Tošiogu šventykla (jap. 東照宮, Tōshōgū), Rinodži šventykla (jap.輪王寺, Rinnōji) (Japan-guide.com). Futarasano šventykla Futarasano šventykla yra centrinėje Niko miesto dalyje. Ši šventykla buvo įkurta 782 m., o jos įkūrėju yra laikomas budistų vienuolis Šiodo Šionenas (jap. 勝道上人, Shōdō Shōnin). Futarasano šventykla dedikuota trims kalnų dievybėms: Nantai kalno (jap. 男体山, Nantai-san), Nioho kalno (jap. 女峰山, Nyohōsan) ir Taro kalno (jap. 太郎山, Tarōyama). Futarasanas – dar vienas Nantai kalno pavadinimas. Futarasano šventykla išlaiko senovės šintoizmo (jap. 神道, Shintō, liet. „dvasių...
Daugiau
Širakamio kalnai
Širakamio kalnai (jap. 白神山地 Shirakami sanchi, liet. „Baltojo dievo kalnai“) yra vienas UNESCO organizacijos saugomų pasaulio objektų Japonijoje. Šie kalnai išsidėstę Honšiū (本州 Honshū) salos šiaurinėje dalyje palei Japonijos jūrą, Aomori ir Akitos prefektūroje. Teritorija yra iškilusi 100–1243 m virš jūros lygio ir užima 16,939 ha. Šis kalnynas į saugomo paveldo sąrašus buvo įtrauktas 1993 m. (UNESCO World Heritage list). Širakamio kalnyno kraštovaizdis Trečdalį Širakamio kalnyno užima pirmasis ir iki šiol išlikęs lapuočių miškas Rytų Azijoje. Šiauriniuose šlaituose prieš daugiau nei 12 tūkst. metų pradėjęs augti miškas šiuo metu išplitęs didelėje teritorijoje. Miškas turi savitą augaliją, ji primena prieš paskutinį ledynmetį buvusią gamtą. Daugelyje žemynų lapuočių miškai dėl kalnų grandinių negalėjo plėstis nuo ašigalio į Pietus, taip augalija supaprastėjo. Japonijoje miškai išlaikė augalų rūšių įvairovę – išsaugotas išskirtinumas ir sudėtingesnė gamtinė struktūra (UNESCO World Heritage list). Širakamio kalnyno miškas Širakamio kalnyno...
Daugiau
