Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Krikščionybė Kinijoje

Parašė Augustinas Jucys - 2016-05-17 - Kinija ir Taivanas

Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, pertektais Biblijoje, Naujajame Testamente. Ši religija turi tris pagrindines atšakas – Romos Katalikų bažnyčia, stačiatikiai (šios dvi persiskyrė 1054 m.) ir protestantizmas (atsiradęs per Reformaciją XVI a.). Krikščionybės plitimo etapai Kinijoje Krikščionybė yra viena iš trijų didžiųjų pasaulio religijų atvykusių į Kiniją iš Vakarų.Iš trijų religijų, kurios atvyko į šį kraštą, krikščionybė buvo antroji – po Budizmo ir prieš Islamą. Krikščionybę Kinijoję galima suskirstyti į tam tikras eras. Iš viso buvo šešios eros, kai kinai tapo krikščionys. Vėliau ši religija tapo uždara, tuo tarpu krikščionys buvo išvijami arba nužudomi. Yra manoma, jog pirmieji krikščionys, kurie atvyko į Kniją, buvo pirmuose amžiuose po Jėzaus mirties. Antrieji – nestoriečiai, atvykę apie septintą šimtmetį. Trečioji krikščionybės era Kinijoje prasidėjo kartu su katalikybę Juan dinastijos metu (1206 – 1368). Ketvirtoji – siejama su...

Daugiau

Jošiko Kavašima

Parašė Milinta Tranevičiūtė - 2016-05-17 - Japonija, Kinija ir Taivanas

Gimusi kaip Aisin Dziue Luo Sianju (愛新覺羅氏楊憲益 Aisin Gioro Xianyu), geriausiai žinoma Jošiko Kavašima (川島芳子 Kawashima Yoshiko), „Rytų brangenybės“ (東鎮 Dongzhen Eastern Jewel), arba Džin Bihui (金璧輝 Jin Bihui) vardu. Jošiko buvo keturioliktoji Mandžiūrijos princo Su dukra, Mandžiūrijos princesė, vėliau tapusi šnipe dirbančia Japonijai. Jošiko gimė 1907 metais gegužės 24 dieną Pekine. Jos tėvas Šanči (善耆 Shanqi) buvo Čingų (清朝 Qing) dinastijos princas, o jos mama buvo viena iš jo sugulovių. Vaikystė 1914 metais, kai Jošiko buvo aštuoneri metai, jos tėvas atidavė ją savo geram šeimos draugui  Nanivai Kavašimai (川島浪速 Kawashima Naniwa), kuris buvo Japonijos šnipas, dirbęs Mandžiūrijoje. 1919 metais Naniva įsidukrino Rytų Brangenybę ir suteikė jai japonišką vardą Jošiko. Augdama Japonijoje, Macumoto mieste, Jošiko mokėsi japonų kalbos. 1922 metais mirė jos tėvas, o jos motina sekdama mandžiūrų tradicijas nusižudė. Po tėvų mirties Jošiko buvo išsiųsta į Tokiją, kur mokėsi kendo (剣道 kendō), dziudo (柔道 jūdō), fechtavimo...

Daugiau

Dženg He

Parašė Deividas Urbonas - 2016-05-17 - Kinija ir Taivanas

Dženg He (郑和 Zheng He) (1371-1433 m.) – laikomas geriausiu admirolu Kinijos istorijoje, yra politikas, karo patarėjas bei nepakartojamas jūrų navigatorius. Pagrindiniai kelionių tikslai: sukurti ir plėtoti ekonominius santykius bei kultūrinius mainus tarp Kinijos ir kitų šalių. Dženg He per 28 metus (1405-1433) surengė 7 keliones, kuriose lydėjo daugiau nei 100 laivų armadą su 27 000 žmonių įgula, aplankė daugiau nei 30 valstybių ir regionų esančių Pietryčių Azijoje, Pietų Azijoje, Vakarų Azijoje ir Rytų Afrikoje. Gyvenimas Dženg He šeima buvo Hui (回 Hui) tautybės, kuri tradiciškai išpažino islamą. Originalus Dženg He vardas Ma (pilnas vardas – 马和 Ma He). Gimė 1371 m., ir gyveno Junnanio (云南 Yunnan) provincijoje. Jaunas Dženg He buvo sumanus  jaunuolis,  mylimas tėvų, ir mėgstamas bei gerbiamas aplinkinių supančių žmonių. Augdamas mokėsi iš tėvų ir senelių pasakojimų apie jų varginančią kelionę į Meką. Šios istorijos sužadino...

Daugiau

Imperatorius Šunas

Parašė Audra Žemaitytė - 2016-05-17 - Kinija ir Taivanas

Šunas (kin. 舜 Shùn), taip pat žinomas kaip imperatorius Šunas (kin. 帝舜 Dìshùn) bei Čonghua (kin. 重華 Chónghuá) buvo vienas iš penkių mitinių senovės Kinijos imperatorių įskaitant Geltonąjį imperatorių (黃帝 Huangdi), imperatorių Džuansiu (顓頊 Zhuanxu) , imperatorių Ku (嚳) ir imperatorių Jao (堯 Yao). Nėra tiksliai žinomas laikotarpis, kada gyveno Šunas, tačiau pasak kai kurių žodinių šaltinių jis gyveno tarp 2294-2184 m. pr. m. e. Paveldėtoji Šuno pavardė (姓) buvo Yao (姚), o klano vardas (氏) – Youyu (有虞). Aplinkinių jis buvo vadintas Čonghua (重華). Kai kur Šunas įvardinamas kaip Šunas Didysis (大舜) arba Šunas Ju (虞舜). Legenda Legenda byloja, kad Šunas gimė ir augo žemosios klasės atstovų šeimoje. Jo biologinė motina mirė jam dar esant visai mažam, iš karto po jos mirties jo aklas tėvas vedė dar kartą ir su naująja žmona susilaukė sūnaus ir dukters. Pamotė ir...

Daugiau

Drakonas-vėžlys

Parašė Greta Lesnevskytė - 2016-05-16 - Kinija ir Taivanas

Drakonas-vėžlys arba Bisi (贔屭 Bìxì) – kinų mitologinė būtybė. Vienas iš devynių karaliaus drakono sūnų, kuris vaizduojamas kaip drakonas turintis vėžlio kiautą. Pagal Didžiojo tvano mitą, jis esantis labai stiprus, todėl ant kupros gali nešti itin didelius svorius. Drakonas-vėžlys taip pat aptinkamas Japonijos, Korėjos, Vietnamo, Mongolijos mitologijose. Mitas Drakonas-vėžlys yra vienas ir Drakono karaliaus devynių sūnų, kuris turėjo nepalyginamą jėga ir galėjo  judinti itin sunkius objektus, tokius kaip kalnus. Pasak legendos Didysis Ju (大禹 Dà Yǔ) – legendinis didvyris, kuris kovojo su potvyniu, prisijaukino, anksčiau jūras siaubdavusį drakoną-vėžlį, ir su jo pagalba iškasė kanalus, kurie sustabdė vandens veržimasi į sausumą. Kadangi Ju nuogąstavo jog Bisi pradės vėl siaubti jūras, didysis imperatorius privertė drakoną-vėžlį nešti mamuto akmenį, kuriame buvo išgraviruoti didingi Bisi žygdarbiai, taip didysis Ju apsaugojo pasaulį nuo galimų nelaimių. Drakono-vėžlio stelos istorija Drakono-vėžlio statula kildinama iš vėlyvosios Hanių...

Daugiau

Guan Ju

Parašė Alena Borisova - 2016-05-16 - Kinija ir Taivanas

Guan Ju (關羽 Guan Yu), kitaip žinomas kaip Guandi (關帝 Guandi, senesnė romanizacija: Kuan Ti), daoizmo pasekėjų garbinamas karo ir turto dievas, valstybės sienų, valdžios pareigūnų, karių, pasieniečių ir tvarkos palaikytojų globėjas. Jam paskirta apsaugoti karalystę nuo išorinių priešų ir vidinių sukilėlių. Atliekant spiritizmo seansus jis buvo kviečiamas tam, kad pateiktų informaciją apie mirusiuosius žmones ir išpranašautų ateitį. Guan Ju taip pat buvo garbinamas kaip literatūros dievas, nes jis tariamai įsiminė vieną iš konfucianizmo klasikinių kūrinių „Dzuo džuan“ (左傳 Zuo zhuan liet. „Pavasaris ir ruduo“), ir kaip sojų varškės (kin. dòufǔ) pardavėjų globėjas. Jo didelį populiarumą ypač lėmė jo manoma galybė valdyti demonus ir piktąsias dvasias bei gebėjimas užkirsti kelią karui (Mythica, 2016). Prototipas Šiame įvaizdyje susipynė senovės tikėjimas karo dievu ir legendiniai pasakojimai apie realybėje gyvenusį narsų karį Guan Ju (160–219). Guan Ju buvo legendinis karo vadas ir ištikimas...

Daugiau

Caišenas

Parašė Ieva Bedunkevičiūtė - 2016-05-16 - Kinija ir Taivanas

Caišenas (财神 Cáishén) išvertus iš kinų kalbos reiškia „turto dievas“, ir yra tikima, jog šis dievas atneša turtus bei klestėjimą. Caišenas pradėtas garbinti senojoje kinų religijoje, vėliau buvo perimtas daoistų ir tebėra garbinamas šiais laikais (Encyclopædia Britannica, 2016). Ypatingas dėmesys jam yra skiriamas per kinų naujuosius metus, kuomet kinai, norėdami į savo namus prisišaukti turtą, šio dievo paveikslėliais ar karpiniais papuošia lauko vartus ar vieną iš namo kambarių. Garbinimo pradžia Caišenas buvo pradėtas garbinti kaip turto dievas dar senojoje kinų religijoje. Buvo tikima, kad jis metalą gali paversti auksu ir tai jis gali padaryti metalą prilietęs savo auksine lazda (Knapp 1999).  Nuo tų laikų Caišenas yra vaizduojamas laikantis auksinę lazdą ir jojantis ant juodojo tigro, kuris gali atskirti gėrį nuo blogio. Nuo tada buvo pradėta manyti, jog šis dievas padeda geriems bei jį gerbiantiems žmonėms. Taip pat tuo metu...

Daugiau

Kiniškas liūtas

Parašė Brigita Arlauskaitė - 2016-05-15 - Kinija ir Taivanas

Kiniškas liūtas yra svarbus mitologinis gyvūnas Rytų Azijos gyventojams. Jie dažnai būna pavadinami liūtai sergėtojai, o Kinijoje tradiciškai žinomi, kaip Shíshī (kin. 石狮). Kinijoje liūtų išvaizda ir pavadinimas gan dažnai keitėsi, bet jų funkcija visada išlikdavo ta pati. Kiniškas liūtas  turi mistinių apsauginių galių. Tradiciškai jį galima rasti priešais šventyklas, imperijos rūmus, valstybines įstaigas ir prie aukšto rango visuomenės veikėjų namų. Pasak Hu, „ Hanių dinastijos metu, liūtai užėmė svarbią vietą Kinijos mene. Jie buvo susieti su imperine galia, svarbių pastatų saugojimu, tokių, kaip rūmai, šventyklos, greitai jie tapo prieinami ir platesniam socialiniam rangui“ (Hu 1995).Visuomenės veikėjai pasistatę kiniškus liūtus nurodo savo finansinį ir socialinį statusą. Kiniški liūtai tebėra statomi ir šiais laikais. Jie naudojami, kaip dekoratyviniai simboliai prie įėjimo į restoraną, prekybos centą, viešbutį ir kitą statinį. Išvaizda Tradiciškai Kiniški liūtai yra gaminami iš dekoratyvinio akmens, tokio, kaip...

Daugiau

Pretai

Parašė Milda Petrikaitė - 2016-05-15 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja

Pretas, arba alkanas demonas (kin. 饿鬼 Èguǐ) – tai antgamtinė būtybė, kuri yra aprašyta budistų, induistų bei Džainizmo tekstuose, laikoma pomirtinio gyvenimo vaiduokliu (Kaza 2011, 51). Remiantis budistų kanonu, tai yra viena iš šešių egzistavimo sferų. Kinai pretą labiau linkę sieti su vaiduokliais, o budizme ši būtybė gali būti siejama ir su vampyrais. Pagal tradicinį kinų tikėjimą, yra manoma, kad žmonės kai miršta tampa vaiduokliais. Todėl ši būtybė yra laikoma žmogaus dvasia, kaip neigiamas karmos  rezultatas. Žmogaus,  kurio gyvenimas kadaise buvo paremtas godumo, gobšumo ir pavydu kitiems. Todėl atgimusi būtybė bando išvengti kančių ieškodama pasitenkinimo sukeldama skausmą kitiems (Bing 1994, 130). Pretas ypač emocionalus, nuolat lydimas įniršio ir noro kankinti kitus dėl savo pačio neįvykdomų troškimų, kurių jis pats niekaip negali patenkinti. Todėl dažnai yra vadinamas „Alkanuoju vaiduokliu“ (Li 2005, 53). Ši būtybė pasmerkta gyventi niūriose vietose, dažnai slėniuose. Jo...

Daugiau

Avalokitešvara

Parašė Kamilė Nalivaikaitė - 2016-05-15 - Japonija, Kinija ir Taivanas, Pietų ir Šiaurės Korėja, Vietnamas

Avalokitešvara (skr. अवलोकितेश्वर, liet. „Stebintis viešpats“) – budistinė dievybė, atjautos idealą įkūnijanti Bodhisatva (budizmo koncepcija, žmogus, atsisakęs nirvanos ir pasirinkęs savo išmintimi padėti kitiems pasiekti nušvitimą), dar kitaip vadinama dangiškuoju Buda. Avalokitešvaros kultas kilo Indijoje, kuomet kinų piligrimai aprašė jo garbinimą Indijoje V-VII a. Vėliau paplito Kinijoje, Tibete bei tarp teravados budistų Šri Lankoje, Mianmare, Kambodžoje. Kinijoje ji vadinama Guanyin (kin. 觀音 guānyīn), Japonijoje – Kannon (jap. 観音), Korėjoje – Gwaneum (kor. 관음), Tibete – Čenrezig (tib. སྤྱན་རས་གཟིགས), o vietnamietiškai – kaip Quan Am. Vaizdavimas Avalokitešvara apsireiškia įvairiomis formomis ir pavidalais. Dažniausiai pasitaikantis vaizdavimo būdas – baltos spalvos dievybė su 4 arba su 1000 rankų, kurių kiekvienos delną puošia akis. Didelis akių skaičius simbolizuoja gebėjimą vienu metu pamatyti žmonių kančias, o didelė rankų gausa – galią padėti tiems, kurie kreipiasi pagalbos. Ji gali būti vaizduojama tiek vyriškos, tiek moteriškos...

Daugiau
Rodomas puslapis 5 iš 15« Pirmas...34567...10...Paskutinis »