Okami
Okami (jap. 狼, Ōkami) – žodis, skirtas apibūdinti japoniškąjį vilką. Nors šiuo metu tekančios saulės šalyje jie yra laikomi išnykusia rūšimi, tačiau Japonijos žmonės vis tiek rodo jiems savo pagarbą, laiko juos gamtos bei harmonijos sergėtojais. Japonijos salyne gyvenę vilkai stipriai skyrėsi nuo žemyninėje Azijos dalyje gyvenančių vilkų: šie savo išvaizda labiau priminė šunis, buvo smulkesni ir ne tokie pavojingi žmonėms. Japonų sąmonėje vilkas yra matomas kaip gamtos sergėtojas, kuris gina kaimo žmones nuo smulkių graužikų, o žemdirbių laukus padeda apsaugoti nuo elnių ir šernų niokojimų. Taip pat tikėta, jog vilkas įspėja žmones apie artėjančias gamtos katastrofas ir padeda kalnuose paklydusiems žmonėms (J. Knight, 1997).
Mitologija
Okamis – dažnai sutinkamas japonų mitologijoje. Jis yra priskiriamas jokajų kategorijai (jap. 妖怪, yōkai), tačiau skirtingai nuo tokių mitologinių būtybių kaip Kicune (jap. 狐, kitsune), Tanukis (jap. 狸,tanuki) ir Nekomata (jap. 猫また, nekomata) nepasižymi klastingo padaro savybėmis. Okamis yra laikomas garbingumo ir sąžiningumo simboliu, todėl žmogaus akistata su vilku Japonijoje buvo laikoma geru ženklu. Japonų mitologijoje vilkas yra dažnai vaizduojamas kaip dievų pasiuntinys, kuris atlieka tarpininko vaidmenį tarp dievų ir žmonių pasaulio. Jo pagrindinė funkcija – saugoti kalnus ir miškus. Okamiui susidūrus su grėsme, su kuria jam pačiam nepavyksta susitvarkyti, šis privalo susisiekti su pagrindiniu tos vietovės dievu. Nors paprastai Okamiai neturi gebėjimo įgauti žmogiškąjį pavidalą, tačiau vienoje legendoje, pavadintoje „Okami-bakemono“ (jap. 狼化け物, Ōkami-bakemono) šis tai sugebėjo padaryti. Vis dėlto, vilkas japonų mitologijoje yra dažniausiai vaizduojams kaip drovus padaras, kuris visada uodega prisidengia savo užpakalinę dalį.
Mitake kalnas
Mitake kalnas (jap. 御岳山, Mitake-san) yra randamas Čičibu-Tama-Kai regioniniame parke (jap. 秩父多摩甲斐国立公園, Chichibu-Tama-Kai-kokuritsukōen) , kuris yra keturių Japonijos prefektūrų – Saitamos (jap. 埼玉県, Saitama-ken), Jamanaši (jap. 山梨県, Yamanashi-ken), Nagano (jap. 長野県, Nagano-ken) ir Tokijo (jap. 東京都, Tōkyō-to) sankirtoje. Apie šį kalną yra sukurtos kelios legendos, kuriose žymus japonų mitologinis personažas Jamato Takeru (jap. ヤマトタケルノミコト, Yamato Takeru no Mikoto) susidūria su okamiu (S. Anastasia, 2018).
Vienoje legendoje pasakojama, jog Jamato Takeru, atvykęs pamedžioti prie Mitake kalno, pasiklydo aplink jį esančiuose tankiuose ir nepereinamuose miškuose. Jis klaidžiojo ir ieškojo kelio tol kol prarado visas jėgas ir viltį išsigelbėti. Tuomet iš debesų nusileidęs baltas vilkas, ne tik neužpuolė jo, bet ir parodė kelią iki artimiausios šventyklos. Jamato Takeru norėdamas atsidėkoti ir išreikšti savo pagarbą vilkui paskelbė jį pagrindiniu vietinės šventyklos dievu ir suteikė jam Okuči no Magami dievo vardą (jap. 大口真神, Ōkuchi-no-magami).
Egzistuoja ir dar viena legendos versija, pasakojama žmonių, gyvenančių kalno apylinkėse. Pasak jos, piktoji dvasia, pasivertusi į baltąjį elnią paklaidino Jamato Takeru miško glūdumoje, tačiau laimei pasirodė baltasis vilkas, kuris ne tik nuvijo elnią, bet ir padėjo herojui surasti kelią namo (S. Anastasia, 2018).
XVII amžiuje šios istorijos padėjo paversti Mitake kalną populiaria vieta. Ilgainiui žmonės ėmė tikėti, jog baltasis vilkas ne tik saugo visą aplink kalną esančią teritoriją, bet ir visą Kanto regioną (jap. 関東地方, Kantō-chihō). Okamio atvaizdas imtas vaizduoti ant apsauginių amuletų. Šiais laikais okamio vaizdinys yra kiek pakitęs – dabar baltasis vilkas tapo labiau panašus į juodos spalvos šunį (S. Anastasia, 2018).
Okami populiariojoje kultūroje
Okami pavadinimas dar gali būti perskaitytas kaip Didžioji Dievybė (jap. 大神, Ōkami), o Amaterasu (jap. 天照, Amaterasu) pilnas vardas – kaip Amaterasu-omikami (jap. 天照大神, Amaterasu-ōmikami). Šis žodžių sąskambis leido sukurti Okami žaidimo kūrėjams pristatyti istoriją apie šviesos ir saulės dievybę, kuri nusileido į žemę balto vilko, Okamio, formoje.
Okamio vaizdinys yra paplitęs japoniškos animacijos ir komiksų industrijoje. Nors jie dažniausiai turi mielą antropomorfinę formą, tačiau pasitaiko ir originalių Okamio vaizdavimo pavyzdžių (liveinternet, 2018).
Naudota literatūra
- Knight, J., 1997. On the Extinction of the Japanese Wolf. Asian Folklore Studies, v56 n1. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
- Seven Legends, 2017. Японская мифология: Оками – японский волк, Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
- Anastasia S., 2018. Образ волка в японской народной храмовой мифологии. Kazanė. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 30 d.].
- LiveInternet, 2018. Oками – волк-божество. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 30 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
