Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Geltonasis imperatorius

Geltonasis imperatorius

Huangdi, arba Geltonasis imperatorius (黃帝 huangdi) – pusiau legendinis, pusiau tikras istorinis asmuo, kuriam priskiriamas Kinijos civilizacijos sukūrimas.

Tai vienas iš penkių legendinių Kinijos imperatorių (五帝 wudi), valdęs 2550–2450 m. pr. m. e., daoizmo  šventasis globėjas (Dillon 1998, p. 367). Huangdi kultas buvo ypač ryškus Kariaujančių valstybių laikotarpio pabaigoje ir ankstyvuoju Hanų (汉 Han) dinastijos laikotarpiu. Geltonasis imperatorius padėjo Kinijos civilizacijos pamatus, todėl haniai jį laiko savo tautos protėviu, o patys save vadina imperatoriaus Huangdi palikuonimis. Sakoma, kad Geltonasis imperatorius sulaukė 110 metų, o tada atskriejo drakonas ir jį pasiėmė į dangų, kur jis prisidėjo prie nemirtingųjų. Tai, kas liko iš imperatoriaus – dalis drabužių, – buvo palaidota Huangdi skirtam mauzoliejuje prie Čiaošano (桥山 Qiao shan) kalno.

Huangdi galia
Žemiškasis Huangdi vardas – Siuan Juan (轩辕 Xuan Yuan). Jis gyveno patriarchalinių klanų laikais ir buvo vienos iš stipriausių jousiongų (有熊 youxiong) genties vadas. Vykstant kovoms tarp skirtingų genčių dėl žemės, Huangdi subūrė savo armiją ir užkariavo didelę teritoriją palei Geltonąją upę (黄河 Huanghe). Kadangi jo gentis aukštino žemę, jam buvo duotas titulas Huangdi – „Geltonasis imperatorius“. Vėliau Huangdi kovoje įveikė kitas keturias dievybes ir tapo ne tik vyriausiuoju viešpačiu, bet ir aukščiausiuoju Centro valdovu. Kiekviena pasaulio šalis – vakarai, rytai, pietūs ir šiaurė – taip pat turėjo savo aukščiausiuosius valdovus. Visi dangaus valdovai prie savo vardo turėjo vienokią ar kitokią spalvą, metų laiką, padėjėją bei įrankį. Pats Huangdi gyveno dangaus rūmų centre, buvo vadinamas Geltonuoju, jo padėjėjas buvo žemės dvasia Houtu (后土 Houtu), kuri rankose laikė virvę ir valdė visas pasaulio šalis (Kė 1989, p. 88-89). Huangdi buvo labai patogu stebėti visas keturias pasaulio šalis, nes jis turėjo keturis veidus.

Kunluno rūmai
Geltonojo imperatoriaus rūmai stovėjo Kunluno kalne (昆仑山 Kunlunshan). Tai buvo žemutinė Geltonojo imperatoriaus sostinė, kur jis linksmindavosi. Kunluną iš visų pusių supo jaspio tvora. Iš kiekvienos pusės buvo po devynis šulinius ir devynerius vartus, viduryje tarp uolų stovėjo Huangdi rūmai, apsupti penkių sienų ir dvylikos bokštų. Huangdi rūmuose visus reikalus tvarkė labai žiaurios išvaizdos dangaus dvasia. Ji turėjo žmogaus veidą, tigro letenas, kūną ir devynias uodegas. Pasakojama, kad Kunluno kalnuose buvo pilna retų gyvūnų ir paukščių bei keistų gėlių ir augalų – Huangdi rūmų rakandais ir drabužiais rūpinosi raudoni feniksai (Kė 1989, p. 81-83).

Bančiuano mūšis
Bančiuano mūšis (阪泉 Banquan) – pirmasis mūšis Kinijos istorijoje. Jame Huangdi kovojo prieš Šennongą (神农 Shennong). Šennongas vadovavo genčiai, kurią sudarė klajokliai iš vakarų. Jis planavo nukariauti kitas gentis, todėl šios kreipėsi pagalbos į Huangdi ir šis paskelbė karą Šennongui. Genčių mūšis įvyko Bančiuano vietovėje. Šennongo armija pralaimėjo mūšį ir sudarė sąjunga su Huangdi. Abi gentys susijungė ir, įtraukdamos aplinkines mažesnes gentis, tapo huasia (华夏 huaxia) etnine grupe. Tai buvo pirmoji etninė sąjunga Kinijos istorijoje (Bonan ir Qianyi, 2010, p. 19).

Džoulu mūšis
Kova tarp Čijou (蚩尤 Chiyou) ir Huangdi – vienas didžiausių karų kinų mitologijoje. Čijou puolė savo tėvo vardu, nes norėjo atkeršyti už jo mirtį, o taip pat siekė valdžios (Kė 1989, p. 94). Čijou kovojo su Huangdi Džuolu (涿鹿 Zhuolu) mūšio lauke. Geltonojo imperatoriaus ir Šennongo sąjungą nugalėjo Čijou. Pasakojama, kad būtent Džuolu mūšio metu sukonstruoto vežimo-kompaso dėka buvo užbaigtas Huangdi ir Čijou karas. Nugalėjęs Čijou, Huangdi tapo visų Kinijos vidurio lygumų genčių vadu ir valdė nuo jūros (rytuose) iki dabartinės Gansu (甘肃 Gansu) provincijos (vakaruose).

Išradimai
Geltonajam imperatoriui tradiciškai yra priskiriama daugybė išradimų, kurie buvo sukurti jo valdymo laikotarpiu, tokie kaip: šilko gamyba, laivas, ratas, vežimas, pastatai ir rūmai, rašomoji kalba, kalendorius, muzika, medicina bei aritmetika (Bonan ir Qianyi 2010, p. 19). Pasakojama, kad Huangdi žmona Leidzu (嫘祖 Leizu) išmokė žmones auginti šilkverpius ir austi šilko audinius. Huangdi valdymo metais buvo skatinama talentingų žmonių veikla, todėl nenuostabu, kad iškilo tiek daug garsių žmonių: Huangdi istorikas Cangdzie (仓颉 Cangjie) sukūrė pirmuosius rašmenis, muzikantas Linglunas (伶伦 Linglun) sukūrė dvylikos tonų gamą, Lišou (隶首 Lishou) išvystė aritmetiką, Žongčengas (容成 Rongcheng) sukūrė kalendorių. Taip pat Huangdi priskiriamas pagrindinių tradicinės kinų medicinos principų sukūrimas. Sakoma, kad klasikinis veikalas apie mediciną „Neidzing“ (内经 Neijing) buvo jo parašytas drauge su daktaru Čibo (岐伯 Qibo). Huangdi taip pat yra ir kompaso išradėjas. Jo vežime buvęs krėslas, kuris visada būdavo atsisukęs į pietus.

 

Naudota literatūra:

Bonan, G., Qianyi, B., 2010. Steps of Civilization – A Chronology of Chinese and World Civilization. China: China Intercontinental Press (CIP).
Dillon, M., 1998. China: A Cultural and Historical Dictionary. Routledge.
Kė, J., 1989. Senovės Kinijos mitai. Vilnius: Mintis.

2 votes