Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinų vestuvių tradicijos

Kinų vestuvių tradicijos

Kinų vestuvių tradicijos – vedybų metu taikomų papročių, ritualų ir apeigų visuma, per ilgą laiką susiformavusi kinų sociokultūrinėje aplinkoje. Šias tradicijas apibrėžia keletas esminių aspektų.

Sutampantis socialinis statusas

 Senovės Kinijos kultūroje buvo labai svarbus faktorius. Dvidešimtmetis vaikinas ir šešiolikmetė mergina – senais laikais buvo idealus derinys sutuoktuvėms. Kalbant apie socialinį statuso sutapimą, jo reikšmė išaugo jau Vakarų Džou dinastijos (周朝 Zhōu Cháo) laikotarpiu (1046-771 pr. Kr). Tuo metu didikų ir prasčiokų vestuvės, pagal įstatymą, buvo draudžiamos. Tačiau po Džou dinastijos gyvavusių kitų valdančiųjų vykdyta feodalinė santvarka nepaliko absoliučiai jokies vilties santuokai tarp didikų ir prasčiokų. Šis draudimas gyvavo ir Čingų dinastijos (清朝 Qīng cháo) laikotarpiu (1644-1911). Nors vėliau, vakarams padarius itin didelę įtaką, šis draudimas po truputį blėso, tačiau dar ir šiais laikais populiaru patiems tėvams surasti antrąją pusę savo vaikui.

Supiršti vaikinas ir mergina laikydavosi tėvų nustatytų taisyklių ir vykdydavo pasamdyto piršlio nurodymus dėl vestuvių. Dažnai tokios santuokos, kai du žmonės nėra matę vienas kito prieš vestuves, netrukdavo ilgai, o šeimos židinyje nuolatos trūkdavo meilės.

Trys laiškai

Senovės Kinijoje svarbi buvo trijų laiškų tradicija – tai formalus sužadėtuvių dokumentas, kurį turėdavo užpildyti kiekviena, susituokti besiruošianti, pora. Dokumentas susideda iš sužadėtuvių laiško, dovanų laiško bei vestuvių laiško. Kiekvienas laiškas buvo naudojamas skirtingiems santuokos ritualams.

  • Sužadėtuvių laiškas – oficialus kontraktas tarp jaunojo ir jaunosios šeimų, sužadėtuvių patvirtinimas.
  • Dovanų laiškas – sąrašas, kuriame jaunosios tėvai išdėsto nurodymus dėl dovanų rūšies ir kiekio.
  • Vestuvių laiškas – oficialus laiškas, patvirtinimas, kad jaunoji priimama į jaunikio namus.

Šis paprotys praktikuojamas ir šių laikų tradiciškose kinų vestuvėse.

Šeši etiketai

Šeši etiketai, kurie buvo privalomi prieš susituokiant:

  • Piršlybos: kada vaikino tėvai nutardavo supiršti savo sūnų su tam tikra mergina, jie pasikviesdavo piršlį ir kartu apsilankydavo merginos namuose. Jei piršlybos būdavo sėkmingos, piršlį apdovanodavo ir surengdavo jam vakarėlį. Daugelis jaunųjų nesusitikdavo prieš susituokiant, vienas kitą pamatydavo tik per vestuvių ceremoniją.
  • Gimimo dienos derinimas: kai vaikino tėvai sužinodavo išrinktosios nuotakos pilną vardą ir gimimo datą, būdavo pakviečiamas žiniuonis, kuris plačiai papasakodavo apie jaunųjų laukiančią dalią, ar jų santuoka bus laiminga. Kinų zodiako ženklai taip pat atlikdavo svarbią rolę šiame etikete.
  • Sužadėtuvių dovanų pristatymas: jei pirmi du etiketai praeidavo sklandžiai, piršlys nunešdavo dovanas merginos tėvams, kad praneštų, jog procesas sėkmingai tęsiasi.
  • Vestuvių dovanų pristatymas. Pati svarbiausia sužadėtuvių proceso dalis. Vaikino tėvai apdovanodavo merginos šeimą, kad parodytų jų finansinį stabilumą. Merginos tėvai įsitikindavo, kad jų dukrai bus suteiktas patogus gyvenimas.
  • Vestuvių datos išrinkimas: Vaikino tėvai dėl vestuvių datos kreipdavosi į žiniuonį, kuris, pasitelkdamas astrologiją, išsiaiškindavo labiausiai tinkančią datą vestuvių puotai.
  • Vestuvių ceremonija: vestuvių ceremonija prasidėdavo merginos pasitikimu vaikino namuose. Dieną prieš, jaunosios kraitis būdavo įteikiamas jaunikio šeimai. Jaunosios kraitis atspindėdavo jos socialinį statusą ir turtus, taigi jis buvo laikomas vaikino namuose. Kraityje dažniausiai buvo laikomi tokie simboliniai daiktai kaip žirklės, kurios simbolizuoja niekada nesiskiriančius drugelius, liniuotės, kurios atspindėdavo kiek arų laukų yra paveldėta bei vazos – taika ir turtai.

Vestuvių tabu

Senovėje kinai turėjo daugybę vestuvių tabu, kurių dauguma buvo paremti prietarais:

  • Žmonės, kurie, pagal kinų kalendorių, buvo gimę Tigro metais, negalėdavo dalyvauti vestuvių ceremonijoje. Buvo tikima, kad Tigro metai simbolizuoja pavojų.
  • Jaunosios tetos ir būsimo vyro sesės negalėdavo pamatyti jaunosios per vestuves.
  • Jaunoji negalėdavo verkti tyliai. Kuo garsiau verkdavo, tuo būdavo geriau.
  • Merginos suknelėje nebūdavo kišenių, nes kinai manydavo, kad kišenės nuneštų jaunosios tėvo sėkmę.
  • Niekas negalėdavo paimti nuotakos veidrodžio ar į jį žiūrėti.
  • Nuotaka dar keturis mėnesius po savo vestuvių negalėdavo dalyvauti jokiose laidotuvėse.

 Kinų vestuvių ypatumai šiais laikais

Vestuvių datos nustatymas vyksta remiantis prietarais ir rėmimusi mėnulio kalendoriumi.

Kinai šiomis dienomis vis dar tęsia 5000 metų tradiciją – vestuvių datos nustatymą patiki žiniuoniams. Žiniuonis pataria kokiais metais, kokį mėnesį ir net kokią dieną rengti vestuvių puotą, todėl poros savo vestuvių planus kartais atidėlioja daugiau nei metus. Kai kuriuose kaimuose galima išvysti daugybe porų, besituokiančių tą pačią dieną – visi jie tiki, kad būtent ta diena yra pati sėkmingiausia jų būsimam vedybiniam gyvenimui. Poros dažniausiai savo vestuves švenčia Kinų Naujųjų metų dieną – sėkmingiausią dieną.

Norint nustatyti tinkamą datą vestuvėms, žiniai naudojasi kinišku almanachu, konkrečiau – Tung šing (通胜 Tōngshèng). Šio almanacho pagalba yra giliai išanalizuojami jaunavedžių gimimo datos ir vardai, į pagalbą pasitelkiamas mėnulio kalendorius, žinys neretai skaito jaunavedžių veidus ir delnus. Išrinktoje vestuvių datoje dažniausiai dominuoja lyginiai skaičiai.

Kadangi kinų požiūris į vestuvių datos išrinkimą yra labai rimtas ir ilgas procesas, tam tikros dienos metuose yra laikomos itin nepalankiomis rengti vestuvių šventę. Jos išvardintos tame pačiame almanache, kuriuo naudojamasi ieškant palankios datos savo vestuvėms. Vienas iš nepalankiausių laikotarpių – Tigro metai. Kinai tiki, kad Tigro metais iškeltos vestuvės atneš daug pykčio į šeimos židinį. Kinai taip pat vengia tuoktis liepos mėnesį – Vaiduoklių festivalio laikotarpiu, kai, Kinijos gyventojų manymu, dvasios palieka požeminį pasaulį, kad galėtų aplankyti gyvųjų pasaulį.

Tam tikros dienos, dėl dienos skaičiaus simbolinės reikšmės, yra labai palankios vestuvėms. Pavyzdžiui, skaičius 8 simbolizuoja turtus ir begalybę. 2008 metų rugpjūčio 8 dieną tūkstančiai porų apsimainė žiedais – trys aštuonetai turėjo užtikrinti begalinę sėkme poros gyvenime. Skaičiai 2, 3, 5 ir 6 taip pat asocijuojami su sėkme. Kartais derinant tam tikrus skaičius tarpusavyje, skaičiaus “likimas” gali keistis. Pavyzdžiui, skaičius 28 neša gerovę, o 24 simbolizuoja dviejų žmonių sąjungą ir naują pradžią.

Spalvų, skaičių ir patiekalų ypatumai kinų vestuvėse

Kinų vestuviniai tortai. Po sužadėtuvių, tradicijų besilaikanti pora savo giminaičiams ir draugams išsiuntinėja vestuvių kvietimus – Kinijoje labai populiaru prie raštiško pakvietimo kartu nusiųsti ir dovaną – pagal kinų tradicijas tai „Dvigubos laimės pyragėliai” (dvigubos laimės (双喜 shuāngxǐ) terminas yra kiniška vestuvių simbolistika) arba dar žinomi kaip „Drakono ir Fenikso pyragėliai”. Jų viršus išpuoštas drakonų ir fenikso piešinukais. Tai ne tipiški saldūs tortai – jų įdaras dažniausiai padarytas iš raudonųjų ar žaliųjų pupelių pastos.

Poros, kurios nenori laikytis kiniškų vestuvių tradicijų ir labiau linksta link vakarietiškų vestuvių modelio, „Drakono ir Fenikso pyragėlių” prie vestuvių kvietimų neprideda. Tačiau vestuvių dieną tortas neretai būna tradiciškas – raudonas, su drakono ir fenikso atvaizdu viršuje. Šie du gyvūnai kartu simbolizuoja harmoningus tarpusavio santykius, todėl tokio tipo tortai yra populiarūs net ir labiau vakarietiško tipo kinų vestuvėse. Kitas tokių tortų pasirinkimo faktorius – unikalumas, kuris patraukia kitų tautybių žmonių dėmesį.

Maistas vestuvių puotoje. Pagrindiniai patiekalai, tiekiami vestuvių bankete – žuvis, kuri kiniškai skamba taip pat kaip žodis ‘gausa’ ir simbolizuoja turtus, taip pat kepta balandžio mėsa, kadangi balandis simbolizuoja taikią ateitį. Vištiena, turinti tokią pat reikšmę kaip feniksas, taip pat yra tiekiama vestuvių puotoje. Dažniausiai kepama raudoname aliejuje, ji yra tarsi linkėjimas jaunavedžiams savo gyvenimo kely patirti tik klestėjimą. Jei vištiena vestuvių bankete patiekama kartu su omaru (omaras kiniškai vadinamas drakono krevete), toks patiekalų junginys simbolizuoja In ir Jang elementų šeimoje balansą.

Arbatos gėrimo ceremonija. Arbatos gėrimo ceremonija moderniose kinų vestuvėse yra ganėtinai reikšmingas įvykis ir turi būti atliekama nuodugniai laikantis šios tradicijos taisyklių.

Ši ceremonija – tarsi simbolinis jaunosios pristatymas jaunojo šeimai, giminaičiams, kuris vyksta poros vestuvių periodu. Jei kai kurie pakviesti šeimos nariai negali sudalyvauti ceremonijoje, jiems patogiu laiku šis užsiėmimas gali būti pakartotas.

Pasiruošimas ceremonijai prasideda vestuvių rytą, dar nepatekėjus saulei. Nuotaka apsilanko jaunikio kambaryje, kuriame pora kartu pasiilsi prieš rytinę fotosesiją. Šiais laikais kinai turi keletą pasirinkimų dėl ceremonijos laiko – tai gali vykti ryte, dar prieš susituokiant, iškart apsikeitus įžadais arba net kitą dieną po vestuvių.

Kinai labai sureikšmina statusą socialinėje erdvėje, nesvarbu ar darbo, ar šeimos aplinkoje. Taigi, arbatos ceremonijoje arbata pirmiausia tiekiama jaunojo tėvams arba seneliams, taip išreiškiant didžiausią pagarbą. Poto arbata įpilama į senelių brolių ir seserų puodelius, o tik poto pavaišinami dėdžiai ir tetos. Paskutiniai aptarnauti svečiai – broliai, seserys bei pusbroliai, nes dažniausiai jie yra jauniausi dalyviai vestuvėse. Labai svarbu pirmiausia arbatą pilti senesniam žmogui, o poto jaunesniam bei pirmenybė suteikiama vyro giminei.

Tiekiama viena arbata – išimta iš nuotakos kraičio. Tai dažniausiai būna saldi arbata – raudonųjų datulių, ar lotoso sėklų. Vaikino tėvai neretai pasisiūlo vėliau užmokėti už iš kraičio paimtą arbatą, o jaunikio sesuo ar kita giminaitė tradiciškai padeda įpilti arbatą į puodelius ir tuos puodelius vėliau išplauti.

Jei šeima labai laikosi tradicijų, arbata pilstoma į puodelius atsiklaupus. Modernesnėse šeimose pilstant arbatą užtenka tik mandagiai nusilenkti.

Iškart po arbatos gėrimo ceremonijos, visi susirenka įteikti dovanas jaunavedžiams. Įteikti papuošalai neretai užsegiami, uždedami pačių giminaičių jiems panorėjus, o nesusituokę vyresnieji broliai ir seserys patys gauna dovanų nuo jaunavedžių. Taip pat populiaru jaunavedžiams dovanoti pinigus, idėtus į raudoną voką.

Verkimo vestuvėse ritualas. Verkimo vestuvėse paprotys Kinijoje egzistavo dar prieš mūsų erą ir buvo ganėtinai svarbus iki pat Čingų dinastijos (1644-1911) žlugimo. Nors šio ritualo praktikavimas nebėra toks populiarus, tam tikros provincijos Kinijoje dar laikosi papročių.  Vieni tokių žmonių – Tudzia (土家族, Tǔjiāzú) provincijos gyventojai. Pasak vietinių senuolių, kiekviena nuotaka turi verkti per vestuves arba iš jos išsijuoks kaimynai.
Sakoma, kad paprotys kilo dar Kariaujančių valstybių laikotarpiu (475-221 m.pr.kr) kai princesė Džao valstija ištekėjo už Jan valstijos, kad taptų karaliene. Jos mama, likus kelioms akimirkoms iki princesės išvykimo, krito ant kelių ir verkė, prašydama dukros kuo greičiau grįžti namo. Vėliau, ši istorija tapo neatsiejama Vestuvinio verkimo papročio dalimi.

Paprotys tebėra praktikuojamas ir Sičuano provincijoje, vakarų Kinijoje. Ten šis paprotys vadinamas “Zuo Tang” – pažodžiui verčiamas kaip “sedėjimas koridoriuje”. Įprastai, nuotaka pradeda verkti dar mėnesį prieš vestuves. Kiekvieną mėnesio naktį būsima žmona išeina į koridorių ir verkia maždaug valandą. Taip praverkus kiekvieną naktį, dešimtąją dieną prie jos prisijungia jos motina ir jos verkia kartu. Dar po dešimties dienų prisijungia nuotakos močiutė, o vėliau – tetos ir sesės.

Nuotakos verksmas ne visą laiką vienodas – nuolatos keičiamas tonas, garsumas, įterpiami žodžiai. Tai tapo lyg savotiška daina, kuri, pagal vietinius, sukuria tikrą vestuvinę atmosferą. Apverkiami visi šeimos nariai – nuo senelių iki tetų ir pusseserių. Nors vestuvinėje “verksmo dainoje” vartojami žodžiai ne visada išreiškia džiaugsmą, sakoma, kad būtent tokia atvirkštinė reakcija pritraukia laimę į šeimos židinį. Nors, Senovės Kinijoje, kai vaikams antrąsias puses išrinkdavo jų tėvai, daugelis kinių verkdavo būtent iš nepasitenkinimo dėl santuokinio gyvenimo.

Nuotakos verkimas neretai yra privalomas net svečiams teikiant dovanas – tai laikoma padėkos etiketu.

 

Šaltinių sąrašas:

China culture, 2004. Three Letters & Six Etiquettes, [internete] rasta: <http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2004-07/26/content_57127.htm> [žiūrėta 2015 gegužės 4].

Chinese wedding guide, n. d. Chinese Wedding Tea Ceremony- The Most Significant Ceremony In The Modern Chinese Wedding, [internete] rasta: < http://www.chinese-wedding-guide.com/tea-ceremony.html> [žiūrėta 2015 gegužės 15].

Cultural China. Crying Marriage! A Traditional Matrimonial Custom of Southwest China’s Sichuan Province [internete] rasta: <http://traditions.cultural-china.com/en/115Traditions7922.html> [žiūrėta 2015 balandžio 17].

Yang, M., 2014. Ancient Chinese Marriage Customs, [internete] rasta: <http://www.chinahighlights.com/travelguide/culture/ancient-chinese-marriage-customs.htm> [žiūrėta 2015 gegužės 2].

Kidder, N., 2015. Chinese Fortune-Tellers Choose Lucky Wedding Days, [internete] rasta: <http://weddingtraditions.about.com/od/WeddingDate/a/Chinese-Fortune-Tellers-Choose-Lucky-Wedding-Days.htm> [žiūrėta 2015 gegužės 4].

Parkinson, R., 2015. Chinese Wedding Foods, [internete] rasta: <http://chinesefood.about.com/library/weekly/aa060499.htm> [žiūrėta 2015 gegužės 5].

5 votes