Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Bendzaiten

Parašė Rima Stonytė - 2017-05-09 - Japonija

Bendzaiten (jap. 弁才天 Benzaiten) arba Benten (jap. 弁天 Benten) yra vandens deivė, kuri turi bene daugiausiai dieviškųjų formų ir funkcijų, tačiau jos visos turi pagrindinį tikslą – atnešti materialią gerovę. Kitose formose ji atsakinga už mokslą, iškalbą, muziką, atliekamus menus, turtą, ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo žemės drebėjimų ir sausros, atneša sėkmę kovoje karžygiams ir saugo juos mūšio lauke. Ikonografija ir įvairovė Bendzaiten yra viena iš labiausiai Japonijoje garbinamų dievybių, kurios istorinės ištakos yra siejamos su induizmo, budizmo bei Japonijos dievų panteonais. Šiai dievybei skirtingais Japonijos periodais buvo priskiriamos vis kitokios funkcijos. Visgi ji yra labiau priskiriama šintoizmo dievų (kami) pogrupiui. Tai yra vienintelė moteriškosios giminės deivė, kuri priklauso Septynių laimės dievų ratui. Ji taip pat yra vadinama Aštuoniaranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天 Happi Benzaiten), Dieviškojo garso Bendzaiten (jap. 妙音天 Myō-on Benzaiten), Daibentzaiten (išminties, sėkmės, norų išsipildymo deivė), Uga Benzaiten (turto...

Daugiau

Karura

Parašė Mantas Varnelis - 2017-05-07 - Japonija

Karura (迦楼羅) – japoniška budistinė dievybė, kilusi iš indų dievybės garudos. Kitaip vadinamas Auksasparniu paukščiu (金翅鳥  konjichō) ). Randami Meru kalne – budizmo mitologijoje tai yra didžiulis kalnas, kurį supa septyni kalnagūbriai, atskirti vienas nuo kito žiediniais ežerais. Išvaizda Karura yra apibūdinamas kaip milžiniškas pusdievis, paukštis, kuris spjaudosi ugnimi ir minta drakonais. Tik drakonai turintys budistų talismanus arba išpažįstantys budizmo mokymus yra saugūs nuo Karuros. Pats Karura yra žmogaus išvaizdos su erelio galva ir sparnais, pats turi raudoną odą, raudonos ir aukso spalvos sparnus. Karura yra nuožmus ir savo sparnų mostais sukuria griaustinio garsus ir vėjo gūsius, kurie gali išdžiovinti ežerus, apversti namus, paskandinti ištisus miestus tamsoje. Jo masyvūs sparnai yra 330 jodžanų pločio ir jis gali vienu šiuoliu pakilti iki 3,360,000 li aukščio (vieno jodžano ir vieno li ilgiai labai skiriasi tarp šalių ir epochų. Pvz. jodžana gali atitikti...

Daugiau

Inari

Parašė Gabija Kontrimaitė - 2017-05-05 - Japonija

Inari (jap. 稲荷) – vienas iš svarbiausių kami (dievybių) japonų šintoizmo panteone, ryžių, sakės, klestėjimo ir derlingumo dievybė, žemdirbių, pirklių, kalvių ir karių globėjas. Inari vaizdavimas labai varijuoja, priklausomai nuo vietos, laikotarpio bei asmeninių Inari garbintojo įsitikinimų, tačiau populiariausios Inari formos yra jauna mergina, laikanti ryžių šaką, senolis, nešantis ryžių maišą, arba androginiškas bodhisatva. Inari beveik visada vaizduojama apsupta savo pasiuntinių kicunė ir dėl to dažnai manoma, kad pati Inari yra lapė; vis dėlto, tiek šintoizmo, tiek budizmo šventikai nepalaiko šio požiūrio dėl kicunė triksteriškos prigimties (Smyers 1999, 8). Kilmė Nėra vieningos Inari atsiradimo teorijos, bet dauguma mokslininkų sutaria, kad dievybė išsivystė sujungus keletą atskirų šintoizmo ir budizmo dievybių. Ankstyviausiuose rašytiniuose šaltiniuose Inari siejama su šintoistine žemdirbystės deive Uga-no Mitama ir jos vyrišku atitikmeniu, Susanoo sūnumi Uka-no Mitama. Taip pat dažnai Inari yra laikoma kita maisto deivės Ukemoči (jap....

Daugiau

Amanodžiaku

Parašė Monika Milerytė - 2017-05-05 - Japonija

Amanodžiaku  (jap. 天邪鬼 Amanojaku) japonų mitologijoje yra demonas, kurio vardas reiškia „dangiška piktoji dvasia“. Ši būtybė yra priskiriama jokajų (jap. 妖怪 yokai) demonų rūšiai. Amanodžiaku yra žinomi dėl žmonių provokavimo pasielgti nedorai, pažadinant giliai jų širdyse paslėptus bedieviškus troškimus. Jos skleidžia dvasinę nesantaiką ir nuodija žmonių dvasingumą visur kur tik jos pasirodo. Išvaizda Amanodžiaku mitologijoje neretai yra  vaizduojami kaip maži oni (jap. 鬼 oni). Paveiksluose jie dažniausiai vaizduojami demoniškos išvaizdos, ilgais nagais, pikto veido ir su vienu arba pora ragų iškilusių virš galvos. Kilmė Šie demonai gyvavo dar iki budizmui atsirandant Japonijoje, tačiau amanodžiaku paprastai budizme vaizduojami kaip blogio simbolis, kuris dažniausiai yra nugalimas gėrio ir teisingumo. Keturi Dangaus Karaliai (jap. 四天王 Shitennō) dažnai yra  vaizduojami stovintys, spaudžiantys demonus – sakoma, kad tie spaudžiami demonai ir yra amanodžiaku. Dievo Bišiamono (jap. 毘沙門天 Bishamon-ten) šarvai yra dekoruoti demonų atvaizdais, ir...

Daugiau

Ema

Parašė Migla Sojė - 2016-05-15 - Japonija

Ema (jap. 閻魔 Emma) – viena iš japonų budizmo dievybių, mirusiųjų karalystės valdovas, po mirties teisiantis mirusiųjų vėles. Jis bešališkai pasveriąs per gyvenimą nuveiktus gerus ir blogus darbus ir atsižvelgdamas į juos, skiria bausmę pragare arba siunčia vėles atgal į žemę. Jis vaizduojamas apsirengęs Kinijos pareigūno drabužiais, besinešiojantis šiaku – ploną, plokščią lentelę, naudojamą teismo pareigūnų skirtą prispausti rankraščiams, kuri tapo autoriteto ir luomo simboliu, nešiojo karūną arba kepurę ant kurios buvo simbolis reiškiantis „karalius“.  Edo periodo menininkas Tani Bunčio suteikė jam japoniško stiliaus aprangą ir šukuoseną.  Tai yra vienas iš pavyzdžių kaip kinų mitai buvo pritaikomi japonų kultūroje. Jis vaizduojamas rūsčia išraiška, raudonu veidu ir kyšančias iltiniais dantimis. Atitinka Janluo Kinų mitologijoje ir mirties dievą Jamą indų mitologijoje. Emos istorija Ema buvo Vaišalio (ankstyvuoju budizmo laikotarpiu klestėjęs miestas, tarp Gangos ir Himalajų) valdovas. Vykstant nuožmiam karui, jis įsigeidė...

Daugiau