Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Jamantaka

Parašė Monika Teišerskytė - 2015-05-20 - Kinija ir Taivanas

Jamantaka – (skr. यमान्तक Yamantaka, liet. „Nugalėjęs mirties dievą Jamą“), arba Vadžrabhairava (liet. „Nušvitęs ir bauginantis“), japoniškai žinomas kaip Daiitoku (大威徳明王 Daiitoku Myoo), kiniškai – kaip Daveide (大威德金剛 Dà Wēidé Jīngāng) – viena žinomesnių deimantinio budizmo būtybių, atliekanti gynėjo funkciją. Vaizdavimas Tekstuose, apibūdinančiuose budistų praktikas, yra minimi 3 skirtingi Jamantakos pavidalai: Raktajamari –  raudonas,  Krišnajamari – juodas, o žinomiausias pavidalas „Jamantaka Vadžrabhairava“ (Baisusis Vadžra) – tamsiai mėlynas, turintis 9 galvas, 34 rankas ir 16 kojų. Devynios Jamantaka galvos – atitinka devynis budistų kanono padalinius; trisdešimt keturios rankos kartu su kūnu, kalba ir protu atitinka 34 aspektus kelionėje į Nušvitimą; du ragai simbolizuoja dvi tiesas: santykinę bei absoliučią, o 16 kojų – tai šešiolika tuštumos aspektų. Jamantakos galvą puošia penkių kaukolių diadema. Kiekviena kaukolė atitinka išgijimą nuo penkių proto nuodų: neišmanymo, prisirišimų, pykčio, pavydo, išdidumo ir godumo (Tantros darbai). Dešinės...

Daugiau

Dzigongas

Parašė Kornelija Vydmantaitė - 2015-05-18 - Kinija ir Taivanas

Dzigongas (济公 Ji Gong) – Kinijos bei Taivano mitologinė būtybė, turto dievas, kurio žemiškasis vardas buvo Li Šiujuanas (Li Xiuyuan, 1133-1209). Istorija Li Šiujuanas gimė Jongningo (Yongning) kaime, Tiantai apskrityje, Džedziango (Zhejiang) provincijoje. Jo tėvas buvo Li Maočunas (Li Maochun) ir motina, kuri turėjo Vang (Wang) pavardę. Li Maočunas buvo beveik 40-ties metų ir vis dar neturėjo vaikų. Po trijų dienų badavimo, jis liepė savo žmonai Jongningo (Yong Ning) šventykloje melstis už sūnaus atėjimą į jų šeimą. Šis poelgis sulaukė ženklo, o tai reiškė, kad arhatas (skr: अर्हत् arhat;  arahant, liet. „vienas gerbiamų Dievų“, dar sulyginamas kaip „idealus asmuo“, kuris pasiekė nirvaną) nusileido į žemę. Antrąją naktį iš antrojo mėnulio mėnesio 1130 m., gimė kūdikis, berniukas. Šis stebuklas ir buvo Dzigongas. Po dviejų dienų, abatas Šin Kongas išvyko aplankyti kūdikio su dovanomis ir pasveikinti jį. Kai abatas sužinojo istoriją, iš kur...

Daugiau

Naga

Parašė Laura Beskytė - 2015-05-18 - Indija

Žodis naga (skr. नाग nāgá) yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia „gyvatę“, dažniausiai – kobrą. Induizmo ir budizmo religijose Naga yra vadinama mitinė pusiau dieviškosios klasės būtybė, kuri yra pusiau žmogus, pusiau kobra. Tai yra stipri ir graži rūšis, kuri gali įgyti tiek absoliučią žmogaus formą, tiek absoliučią gyvatės formą. Šios būtybės gali būti pavojingos, tačiau taip pat gali būti ir naudingos žmonėms. Moteriškoji naga įvardijama kaip Nāginī arba Nāgis. Tai yra įspūdingo grožio gyvačių princesės. Rytų Indijos Manipuro dinastija, pietinėje Indijoje valdę Palavai ir valdančioji Funanės (Kambodžoje) šeima, visi patvirtino žmogaus ir nagi sąjungos kilmę (Vogal 1978). Nagų kilmė Pradžiapatis turėjo dvi sąžiningas ir nepaprastai gražias dukteris, Kadru ir Vinata. Abi dukterys ištekėjo už išminčiaus Kašjapo. Jis kiekvienai jų suteikė palaimą, tokią, kokios pačios norėjo. Kadru pasirinko tapti tūkstančio nagų motina, visų vienodai didingų. Tuo tarpu Vinata paprašė dviejų sūnų, kurie...

Daugiau

10 požemio valdovų

Parašė Gintarė Ivoškaitė - 2015-05-18 - Kinija ir Taivanas

Rytų Azijos mitologijoje 10 požemio valdovų (kin. 十王 shiwang, kor. shiwang, jp. jūo), dar vadinami požemio teisėjais – tai karaliai, vadovaujantys 10 pragaro teismų, kuriuose mirusieji baudžiami fizinėmis kančiomis, atitinkančiomis jų esant gyviems padarytas nuodėmes. Pragaras Į Kiniją pragaro (地狱 Diyu) samprata atkeliavo kartu su budizmu, o vėliau pragaro suvokimui įtakos turėjo daoizmas ir vietiniai tikėjimai. Pragaras dažniausiai vaizduojamas kaip požeminis labirintas su daugybe lygių ir kambarių. Mirusieji siunčiami į tuos kambarius atpirkti savo nuodėmių, padarytų dar esant gyviems. Kiekvienas teismas atsakingas už tam tikrą nuodėmę ir jos atpirkimo būdą. Daugelis legendų tvirtina, kad nusidėjėliai yra priversti patirti baisias kančias, kol numirs dar kartą, po to jie atgaivinami, kad iš naujo patirtų kančias. Visi žmonės po mirties patenka į pragarą, tačiau kiek laiko jie ten praleis, priklauso nuo nuodėmės sunkumo. Nuodėmės labai įvairios – nuo prastos higienos iki žmogžudystės. Kai žmogus miršta, jo siela nuvedama pas viso pragaro...

Daugiau