Iši incidentas
Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...
Daugiau
Tohoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d., Japonijos Honšiū saloje esantį (jap. 本州, Honshū) Tohoku regioną (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō) supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 130 km į Rytus nuo Mijagi prefektūros (jap. 宮城県, Miyagi-ken) pakrantės. Žemės drebėjimas sukėlė cunamio (jap. 津波, Tsunami) bangas, kurių aukštis vietomis siekė 30 metrų aukštį. Tai didžiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir ketvirtas pagal stiprumą pasaulio istorijoje. Šios stichinės nelaimės esmine priežastimi laikomas Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės pasislinkimas po Eurazijos tektonine plokšte. Šis įvykis taip pat sukėlė antrą pagal dydį atominę avariją, kuri savo mastu nusileidžia tik 1986 metų Černobylio nelaimei. (Mori et al. , 2011). Ši tragedija pareikalavo daugiau nei 28,5 tūkst. japonų gyvybių (Shibahara, 2011). Įvykio metu buvo sugriauta arba suniokota daugiau nei 24 tūkst. įvairios paskirties pastatų, sutrikdytas transporto judėjimas bei elektros energijos perdavimas. Šios stichinės...
Daugiau
Minamoto no Jošicunė
Minamoto no Jošicunė (jap. 源義経, Minamoto no Yoshitsune) (1159 m. – 1189 m. birželio 15 d.) – istorinė Heiano (平安時代 , Heian Jidai) ir Kamakuros (鎌倉時代, Kamakura jidai) laikotarpių sankirtoje gyvenusi Japonijos figūra, Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto Uji/Genji) karvedys. Jo strateginiai bei taktiniai gebėjimai leido Minamoto klanui laimėti ne vieną mūšį, įkurti Kamakuros šiogūnatą (jap. 鎌倉幕府, Kamakura Bakufu) bei į valdžią iškilti jo broliui Minamoto no Joritomo (jap. 源頼朝, Minamoto no Yoritomo). Vėliau Jošičunė buvo nužudytas to paties brolio įsakymu, šiam baiminantis augančios Jošičunės galios. Minamoto no Jošicunė yra viena geriausiai žinomų istorinių figūrų Japonijos istorijoje. Kartu su savo ištikimuoju pasekėju Benkei (jap. 弁慶, Benkei) Jošicunė yra tapęs Tekančios Saulės šalies liaudies pasakų, poemų, kabuki (jap. 歌舞伎, Kabuki) vaidinimų bei įvairių filmų herojumi (Lothia, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Minamoto no Jošicunė gimė 1159 metais. Jis buvo jauniausias iš devynių Minamoto no Jošitomo (jap. 源義朝, Minamoto no Yoshitomo) (1123 m. – 1160 m.) sūnų....
Daugiau
Ogata Korinas
Ogata Korinas (jap. 尾形光琳, Ogata Kōrin) (1658 – 1716 m.) – Tokugavos šiogūnato laikotarpio (jap. 徳川幕府, Tokugawa Bakufu) menininkas, kuris Japonijoje kartu su Tavaraja Sotacu (jap. 俵屋 宗達, Tawaraya Sōtatsu) (1570 – 1640 m.) yra laikomi didžiaisiais dekoratyvinės tapybos meistrais. Ogata Korinas Tekančios Saulės šalyje išgarsėjo dėl savo nutapytų širmų (jap. 屏風, Byōbu) bei lako dirbinių. Honamio Koecu, Tavarajos Sotacu ir kitų sąsajos su Ogata Korinu Ogata Korinas gimė 1658 metais, Kioto (jap. 京都, Kyōto) mieste. Nuo pat mažumės O. Korinas turėjo galimybę regėti bei studijuoti unikalius dizainus bei ornamentus, naudotus Genroku (jap. 元禄, Genroku) eros tekstilės dirbiniuose (Lillehoj, E., 2004). Jo tėvas buvo žinomas audeklų prekeivis. O. Korino tėvui priklausė parduotuvėlė, pavadinta „Kariganėja“ (かりがねや, Kariganeya), kuri įvairiais tekstilės dirbiniais tiesiogiai aprūpindavo ir Tokugavą Masako (jap. 徳川和子, Tokugawa Masako) (1607-1678 m.) (Feltens, F., 2016). Ogatos Korino tėvas buvo Honamio Koecu (jap. 本阿弥光悦, Hon’ami Kōetsu) (1558 – 1637 m.) – Rinpa (jap. 琳派, Rinpa) tapymo mokyklos įkvėpėjo, proanūkis. Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje – Tokugava...
Daugiau
Džidohanbaiki
Džidohanbaiki (jap. 自動販売機, Jidouhanbaiki) – tai automatizuotas pardavimo aparatas, į kurį įdėjus tam tikrą kiekį pinigų, galima įsigyti įvairių prekių, tokių kaip gėrimai, tabako gaminiai, užkandžiai ir pan. Japonijos automatizuoti pardavimo aparatai pasauliniame kontekste išsiskiria ne tik savo prekių įvairove, bet ir gausa. Teigiama, jog Japonijoje 23-ims šalies gyventojams tenka apie vieną tokio tipo aparatą. Šis skaičius yra pats didžiausias pasaulyje (Jacobs, 2017). Džidohanbaiki istorija Pirmasis automatizuotas pardavimo aparatas Japonijoje buvo pagamintas 1888 metais, Šimonoseki mieste (jap. 下関市, Shimonoseki-shi). Jį sukūrė baldų amatininkas ir išradėjas Takašičis Tavaraja (jap. 俵谷高七, Tawaraya Takashichi), kuris taip pat laikomas seniausio automato – ,,Automatinio antspaudų ir atvirukų išdaviklio“ (jap. 自働郵便切手葉書売下機, Jidou Yūbin Kitte Hagakiurikaki) išradėju (att.japan, 2018). Džidohanbaiki Japonijoje išpopuliarėjo apie 1950-uosius metus, prabėgaus kiek daugiau nei 60 metų nuo jų atsiradimo. Bėgant laikui vis daugiau Japonijos kompanijų įsitraukė į automatizuotų pardavimo aparatų verslą, todėl jų skaičius ėmė sparčiai augti. 1964 metais Japonijoje buvo...
Daugiau
