Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kavinių kultūra Japonijoje

Parašė Edita Kriaučiūnaitė - 2015-06-04 - Japonija

Kavinių kultūra Japonijoje – vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pradėjęs sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kaip teigia Mike Oakland (2011). Tradicinės japonų kavinės yra vadinamos kissaten (喫茶店), pažodžiui verčiant iš japonų kalbos – „arbatos kambarys“. Juose prekiaujama kava, arbata, lengvais užkandžiais. Kadangi didžioji dalis jų buvo įkurtos praeitame amžiuje, interjeras dažnai būna nostalgiškas ir tuo pačiu jaukus. Tačiau Japonijos kavinių kultūra neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis. Egzistuoja labai gausus teminių kavinių pasirinkimas, kuriose galima sutikti įvairių gyvūnų, mėgautis liokajų arba netikrų mamų kompanija. Šalyje taip pat puikiai klesti didžiausias pasaulyje kavinių tinklas “Starbucks” ir Azijoje garsus “Doutor coffee”. Pasak Oakland (2011), japonų kavos kultūra labai skiriasi nuo vakarų. Didžioji dalis kavinių yra pritaikytos greitam gyvenimo ritmui, kad klientas galėtų greitai nusipirkti kavos ir užkandžių pakeliui į savo darbą. Jei nėra laiko, galima įsigyti karštos arba šaltos kavos skardinėje iš...

Daugiau

Sakura

Parašė Greta Vinčaitė - 2015-06-04 - Japonija

Sakura (桜) – japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje. Sakoma, kad pirmoji užauginta sakura Japonijoje buvo 800 m. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką. Botaninės savybės Ši vyšnia priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis „sakura“ yra naudojamas toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginami kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų yra išlikusių apie 300 sakuros rūšių visame pasaulyje. Trijomis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų yra jošino sakura, dar vadinama somei jošino (染井吉野 Somei Yoshino) sakura, kuri yra sodinama parkuose ir upės pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki 7 metrų aukščio. Užaugina didelius, rausvus žiedus. Kita vyšnia yra kalnų sakura (山桜 yamazakura), kuri auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20-25 metrų aukštį ir...

Daugiau

Todaidži šventykla

Parašė Dagnė Frolovaitė - 2015-06-03 - Japonija

Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė. Istorija Todaidži šventyklos statybų pradžia siejama su 728 metais pastatyta Kinšodži šventykla. Šią šventyklą, dar tuomet, kai Japonijos sostinė buvo Nara, įsakė pastatyti tuo metu valdęs imperatorius Šomu. Kinšodži statybomis imperatorius tikėjosi nuraminti savo sūnaus princo Motoi sielai. Tuo laikotarpiu Japonijoje siautėjo epidemijos tad tikėdamasis jas numalšinti dievų pagalba, 741 metais imperatorius Šomu pasirašė ediktą,...

Daugiau

Japoniški sodai

Parašė Roma Šilaitė - 2015-06-03 - Japonija

Japoniški sodai – tai meno forma, kuri šimtmečiais laikoma viena iš svarbiausių Japonijos istorijos dalių. Sodų dizainai Japonijoje labai susiję su filosofija ir šalies religijomis. Svarbiausias japoniškų sodų tikslas – nukopijuoti gamtos grožį ir parsigabenti jį namo, pritaikant daugybę įvairių stilių. Šintoizmas, budizmas ir daoizmas buvo panaudoti kuriant skirtingus stilius tam, kad sodams suteiktų dvasingumo ir padarytų juos vietomis, kur žmonės galėtų leisti laiką ramumoje bei apmąstymuose. Japoniškų sodų atsiradimo kilmė ir istorija. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VIII a., Naros periodą (710–794 m.), tada buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Japonijai didelį poveikį darė iš Korėjos, kuri tuo metu buvo kinų kultūros eksportuotoja, plintantis budizmas, daoizmas, konfucianizmo etika ir politiniai idealai. Šiuo laikotarpiu plėtojosi menas, ypač poezija ir literatūra, pradėjo formuotis japoniškų sodų tradicija, tačiau patys sodai buvo labiau kiniškų rūmų sodų kopija, o ne kas nors savita. IX–XII a.,...

Daugiau

Manga

Parašė Gabija Stankevičiūtė - 2015-06-03 - Japonija

Manga (日本の漫画 Nihon-no-manga arba マンガ Manga) – japoniškos komiksų knygelės ir grafinės novelės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems. Mangos piešimo stilius yra panašus į animę (アニメ) Anime). Atsiradimo istorija Ankstyviausi mangos piešiniai, kurie paveikė moderniosios mangos vystymąsi, buvo rasti netgi XXI amžiuje. Darbai dažnai priskiriami vienuoliui ir astronomui Toba Sodžo (鳥羽僧正 Toba Sojo), dar vadinamu Kakuju (覚猷 Kakuyu). Pergamento ritinėliuose piešta piešiniai buvo visai nepanašūs į dabartinę mangą. Pergamente dažniausiai buvo vaizduojami gyvūnai ir jų gyvenimai. Ritinėliuose nebuvo pavaizduojami burbulai su veikėjo žodžiais ar ištiktukais, kaip dabartinėje mangoje, nebuvo ir jokių skirtingas scenas apibūdinančių sakinių. Tačiau kaip ir dabartinėje mangoje, vaizdas buvo vaizduojamas besikeičiantis, turintis veiksmą. Ritinėliai buvo skaitomi ridenant iš dešinės į kairę, taip kaip ir dabartinė japoniška manga yra skaitoma iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią. Neįprastą humorą jausmą turėjęs vienuolis pergamento ritinėliuose piešdavo kvailai besielgiančias beždžiones (pvz:...

Daugiau