Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Amaterasu

Parašė Sandra Jasiulevičiūtė - 2015-05-18 - Japonija

Amaterasu (天照, liet. „apšviečianti dangų“) – svarbiausia dievybė japonų šintoizmo panteone – saulės ir visatos deivė, Japonijos imperatorių pirmtakė. Pirmą kartą dievybė paminėta mitologinėse istorijose, pateiktose Kodžikio (古事記 Kojiki, liet. „Senovės reikalų užrašai“) ir Nihono Šiokio knygose (日本書紀 Nihon Shoki, liet. „Japonijos kronikos“). Istorija Pagal šintoizmo pasaulio sukūrimo mitą, Amaterasu yra Idzanagio ir Idzanamės (伊弉冉尊/伊邪那美命 Izanami) dukra. Kodžikio knygoje teigiama, kad deivė atsirado iš kairiosios Idzanagio akies,  pastarajam sugrįžus iš Jomi (黄泉 Yomi, liet. „pomirtinio pasaulio“) po nesėkmingo bandymo išgelbėti Idzanami, kai jis upėje atliko švarinimosi ritualą. Idzanagis Amaterasu įteikė brangenybių vėrinį magatamą (勾玉) ir teisę valdyti Takamagaharą (高天原 Takamagahara) – dangų, visų kami (神, liet. „dievas, dievai“) buveinę. Nihono Šiokio knygoje teigiama, kad Idzanami buvo gyva, kai jie abu su Idzanagiu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę. Amaterasu ir Susanoo Susanoo – Amaterasu brolis, audros dievas. Jam buvo skirta valdyti jūras, tačiau...

Daugiau

Paukštis Dženas

Parašė Ieva Ivaškevičiūtė - 2015-05-18 - Kinija ir Taivanas

Dženas, arba Dženniao (鴆鳥 zhènniǎo, zhèn), – paukštis nuodingomis plunksnomis, kuris, manoma, senovėje gyveno dabartinės pietų Kinijos teritorijoje. Apie jį užsimenama daugelyje Kinijos mitų ir kitų raštų. Kinų rašytojas Guo Pu (郭璞 GuōPú) apibūdina Dženo išvaizdą taip: violetinis pilvas, plunksnos žaliais galais ir skaisčiai raudonas kaklas. Šie paukščiai gamino nuodus, nes lesė nuodingų gyvačių galvas. Vyriškos lyties paukštis vadintas Keliaujančia saule (迴陽 huíyáng), moteriškos lyties  – In harmonija (阴氳 yīnyūn). Kitas apibūdinimas – iš Songų dinastijos laikotarpio Pijos žodyno (埤雅 Píyǎ). Rašoma, kad paukštis atrodė kaip žąsis tamsiai violetiniu kūnu ir bronziniu kaklu, kurio ilgis 7–8 cunai (kiniškas matavimo vienetas: 1 cunas = 3,33 cm). Pijos žodyne rašoma, kad Dženo kūnas yra nuodingas iki pat plunksnų galiukų. Nuodai vadinami džendu (鴆毒 zhèndú) arba tiesiog Dženo nuodais. Skystis, kuriame būdavo pamirkytos plunksnos, tapdavo nuodingas. Paukščio išmatos, kaip teigta, galėjo ištirpdyti akmenis,...

Daugiau

Nekomata

Parašė Akvilė Baronaitė - 2015-05-18 - Japonija

Nekomata – antgamtinė japonų mitologinė būtybė, primenanti katę. Kartais ji painiojama su bakeneko (化け猫, „pasikeitusi katė“), tačiau nekomata išsiskiria dideliu kūnu ir viena ar dviem per vidurį perskeltomis uodegomis. Nekomata dažniausiai sutinkama miesteliuose ir kaimuose, neretai kalnuose. Tik seniausios ir didžiausios katės, turinčios ilgiausias uodegas (jos laikytos stiprybės ir išminties simboliu), turėjo galimybę pavirsti į nekomatą. Ši būtybė dažnai vaizduojama vaikštanti ant užpakalinių kojų ir kalbanti žmonių kalba; manoma, kad ji yra mėsėdė, dažnai minta žmonėmis. Nekomata yra pagiežinga ir arši, į žmones žvelgia su panieka, todėl gali sukelti gaisrų, pareikalaujančių daug gyvybių. Kartais nekomatai būdingos nekromantinės galios – kontroliuoja lavonus kaip marionetes, šantažuoja ir priverčia žmones vykdyti jos paliepimus. Etimologija ir užrašymas Žodis nekomata gali būti užrašomas trimis būdais, bet tarimas išlieka toks pats. Pats seniausias variantas  猫また susideda iš hieroglifo 猫 (neko, „katė“) ir kitos žodžio dalies,...

Daugiau

Dziuejuanas

Parašė Eimantė Paškeivičiūtė - 2015-05-15 - Japonija, Kinija ir Taivanas

Dziuejuanas arba kakuenas (kin. 玃猿 jué yuán, jap. カク猿 kakuen) – tai Kinijos Sičuano, Junanio regionų bei Japonijos mitologinis padaras. Šie mitiniai gyvūnai taip pat vadinami dziue, kaku (玃 jué, kaku), dziuefu (玃父 jué fù), dzia (猳 jiā), dziaguo/kakoku (猳國 jiā guó , kakoku), ir mahua, baka (馬化 mǎhuà, baka). Dziuejuanas yra gana panašūs į beždžiones ir garsėjo tuo, kad grobdavo ir išniekindavo moteris. Įvairių šaltinių pateikiami aprašymai Kinijos autoriaus Li Šidžen medicinos knygoje „Bencao Gagmu“ (本草綱目 Běncǎo gāngmù) dziuejuanai (šioje knygoje vadinama dziue, dziuefu) aprašomi kaip itin didelės beždžionės, turinčios tam tikras gyvenimo stadijas. Pvz.: mihou (獼猴 míhóu), kuri išgyvenusi 800 metų tampa juan (猨 yuán), tada išgyvenusi dar 500 metų pasiekia dziue stadiją, kuri gali gyventi dar 1000 metų. Taip pat „Bencao Gangmu“ knygoje rašoma, kad šie mitiniai padarai paprastai sutinkamai tik subrendę, turi tamsiai mėlynos spalvos...

Daugiau

Tanukis

Parašė Kotryna Kvietkauskaitė - 2015-05-15 - Japonija

Tanukis (狸 arba たぬき tanuki) – japonų mitologinė būtybė, priklausanti jokajams. Įvairiose Japonijos vietose randama pasakojimų apie tanukius. Bake-danuki (化け狸) – formą keičiantys tanukiai) pasakojimuose vaizduojami kaip keistos, paranormalios ir formą gebančios keisti būtybės. Tanukiai dažniausiai yra pagrindiniai veikėjai pasakojimuose, kurių veiksmas vyksta kaimo vietovėse. Keisdami savo išvaizdą tanukiai dažniausiai transformuojasi į vyriškos lyties būtybes. Istorija Mitologiniai tanukiai nėra vienalytės būtybės. Mitai apie tanukius tikriausiai išsivystė iš senovės Kinijos mitų apie lapes, kai jie pasiekė Japoniją. Apie tanukių išsivystymą iš mitinių lapių galima spręsti iš to, kaip jie aprašomi ankstyvuosiuose pasakojimuose, kokie panašumai vyrauja tarp galių, suteiktų lapėms ir tanukiams kinų mituose. Pačioje pradžioje tanukiai (kaip ir lapės Kinijos mitologijoje) buvo labiau kenkiančios būtybės, tačiau japonai lapėms suteikė šiek tiek dieviškumo – lapė tapo dievybės Inari simboliu. Tanukiams buvo suteikta daugiau humoristinių bruožų – nors pasakojimuose tanukiai dažnai  pasirodo...

Daugiau
Rodomas puslapis 10 iš 12« Pirmas...89101112