Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Keturi dangiškieji karaliai

Parašė Vita Stankaitytė - 2018-06-11 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Vietnamas

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...

Daugiau

Karpis

Parašė Karolina Lorenschat - 2018-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karpis (kin. 鲤鱼, lǐyú, jap. 鲤, koi) yra svarbi kinų ir japonų mitologinė būtybė. Ši žuvis yra laikoma atkaklumo bei ryžto simboliu, kuris žmonėms atneša sėkmę ir gerovę. Nors karpis yra dažniausiai asocijuojamas su Japonija, tačiau tikrasis šios žuvies mito kilmės šaltinis yra sietinas su Kinijos mitologija. Mitas Pasak vienos kinų legendos, gausus karpių būrys kartą plaukė Geltonąja upe tol, kol galiausiai pasiekė didžiulį krioklį. Sakoma, kad šio krioklio viršuje esantys Drakono vartai, jungė Geltonąją upę su dangiškąja mėlynąja upe. Dauguma karpių nesugebėjo pasiekti šių Drakono vartų, todėl buvo priversti leisti upei juos nunešti atgal pasroviui. Likusieji iš visų jėgų stengėsi įplaukti į krioklį. Galiausiai liko tik vienas karpis, kuris nepasidavė ir toliau stengėsi pasiekti šiuos vartus. Garsus karpio taškymosi garsas atkreipė dievybių dėmesį, kurios ne tik ėmė juoktis iš karpio pastangų pasiekti krioklį, bet tuo pačiu metu stengėsi nubausti karpį...

Daugiau

Mahakala

Parašė Brigita - 2018-05-13 - Indija

Mahakala (skr. महाकाल, Mahākāla, liet. „didysis juodasis“, „didysis tamsusis“) – viena iš dievybių sergėtojų budizmo, induizmo ir sikhizmo religijose. Ji užima svarbią vietą tantrinio (ezoterinio) budizmo atmainose. Japonijoje, Mahakalos kultas yra itin populiarus. Šioje šalyje minima dievybė yra žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikoku-ten) vardu. Ji yra garbinama kaip vienas iš septynių laimės dievų. Tibeto budizme ši dievybė yra geriau žinoma Nagpo Chenpo (tib. ནག་པོ་ཆེན་པོ།) vardu. Pagrindinės šios dievybės funkcijos yra išminties ir tvarkos saugojimas, kliūčių, trukdančių laimei pasiekti, naikinimas. Jis taip pat žinomas kaip griovimo, galios ir laiko dievas. Martandabhairava Tantra tekste apie Mahakalą yra rašoma: „Šlovė Tau, mokslo žvaigžde, <…> Šlovė Tau, tamsusis spinduly, <…> Šlovė Tau, laikančiam laiką…“. Šios dievybės svarbą rodo ir tai, kad tekste ji yra tapatinama su pačiu Šiva (Magee n.d.). Simbolizmas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių reikšti idėjas mitologijoje. Tai gali būti skaičiai, spalvos, tam tikri objektai ir panašiai. Visos...

Daugiau

Kidžimuna

Parašė Viktorija Purlytė - 2018-05-13 - Japonija

Kidžimuna (jap. キジムナ, Kijimuna) yra vadinami Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys, vaiko ūgio raudonplaukiai jokajai. Yra manoma, jog kidžimuna termino kilmė gali būti siejama su vieno seno Okinavos kaimo – Kidžimuka (jap. きじむか, Kijimuka) pavadinimu. (Meyer 2015). Kidžimuna, kaip ir kodama, gali būti priskirti medžių dvasių kategorijai. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Nors egzistuoja įvairios regioninės kidžimuna išvaizdos variacijos, tačiau jos pagrindiniai išoriniai bruožai dažniausiai išlieka panašūs. Šios būtybės paprastai yra apibūdinamos kaip žemaūgės, rausvaveidės dvasios, turinčios raudonus, susitaršiusius ir pečius siekiančius plaukus bei dėvinčios žalius lapų sijonus (Foster 2015). Teigiama, jog akylas žmogus gali netgi pastebėti jų sueižėjusias, į medžio šakas panašias rankas (Meyer 2015). Kai kuriose vietovėse ši būtybė yra apibūdinama kaip galinti ir turinti sugebėjimą...

Daugiau

Abura Akago

Parašė Aistė Marija Daubaraitė - 2018-05-13 - Japonija

Abura Akago (jap. 油赤子, Abura Akago) vardu yra vadinama viena iš japonų mitologijos antgamtinių būtybių – jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Šios būtybės vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių – aliejus (jap. 油, Abura) ir kūdikis (jap. 赤子, Akago). Šis vardas atspindi ne tik jokajaus gebėjimą transformuotis į kūdikį, bet ir jo atliekamą funkciją – lempų aliejaus vogimą. Ši būtybė yra priskiriama ugnies kamuolio jokajų klasei (jap. 火の玉, Hinotama). Pasakojimas apie Abura Akago buvo užrašytas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo Jidai) (1603-1868 m.). Tuo metu aliejus turėjo aukštą kainą ir buvo naudojamas ne tik maisto ruošimo procese, bet ir siekiant apšviesti patalpas (Foster 2009, p. 69). Pirmasis Abura Akago paminėjimas Šią būtybę pirmą kartą pristatė ir aprašė XVIII a. gyvenęs japonų folkloristas, poetas, dailininkas ir mokslininkas Torijama Sekienas (jap. 鳥山 石燕, Toriyama Sekien). Šis žmogus yra geriausiai žinomas dėl savo keturių dalių bestiarijos, pavadintos „Iliustruotasis šimto demonų nakties...

Daugiau