Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Korėjietiška keramika

Parašė Monika Mačiulytė - 2020-01-31 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjietiška keramika vadinami Korėjoje pagaminti moliniai, akmens keramikos arba porceliano dirbiniai. Nors korėjietiškos keramikos dirbinių meno raidai didelę įtaką padarė kinų keramikos dirbiniai, tačiau Korėjos amatininkai sugebėjo sukurti ir išsaugoti savo unikalų stilių, kuris išskiria šią meno rūšį pasauliniame kontekste. Neolito laikotarpio keramika Manoma, jog pirmieji korėjietiškos keramikos dirbiniai buvo sukurti apie 8000 m. pr. Kr. Šį argumentą leidžia pagrįsti pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje bei Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo) surasti Junggimuno dirbiniai (kor. 융기문토기, Yunggimuntogi). Jų skiriamieji bruožai yra plokščias dugnas, iškeltos linijos bei ornamentika. Vakarinėje bei centrinėje Korėjos pusiasalio dalyje taip pat randami Džilmuno (kor. 즐문, Jeulmun) keramikos dirbiniai, kurie buvo pagaminti apie 7000 m. pr. Kr. Šiems keramikos dirbiniams būdingas apvalus arba smailas dugnas bei šukinis raštas. Rasti keramikos dirbiniai turi panašumų su Mongolijoje bei Kinijos Liaoningo provincijoje (kin.  辽宁省, Liáoníng Shěng) rastais keramikos dirbiniais. Tai savo ruožtu leidžia mokslininkams daryti prielaidas apie galimus istorinius...

Daugiau

I Singmanas

Parašė Ieva Žarskytė - 2020-01-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014). Ankstyvasis gyvenimas I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor. 평산군, Pyeongsangun) , Šiaurės Hvanghės (kor. 황해북도, Hwanghaebokdo) provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje. Jis buvo jauniausia šeimos atžala. Jo vyresnieji broliai nuo tymų mirė dar prieš jam gimstant, todėl I Singmanas augo kaip vienintelis šeimos sūnus. I Singmanas buvo itin mylimas šeimos, nes šešiose kartose iš eilės giminėje gimdavo tik po vieną vyriškos lyties paveldėtoją, kuris galėjo pratęsti giminės liniją. Jo šeima priklausė aukštuomenei, tačiau dėl protėvių padarytų klaidų nebebuvo valdžioje. Nepaisant to, I buvo sudarytos galimybės mokytis. Jis siekė išlaikyti nacionalinį valstybės tarnautojo egzaminą. Seule I Singmanas lankė privačias mokyklas,...

Daugiau

Pak Hjokgose

Parašė Diana Juzėnaitė - 2019-06-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) teritorijoje gyveno šešios gentys, kurių kiekviena turėjo po savo atskirą valdovą. 69 m. pr. Kr., visų šešių genčių valdovai nusprendė susirinkti ir drauge apsvarstyti galimybes įkurti valstybę, kuri turėtų vieną karalių. Jie susitiko ant Alčiono kalno, nuo kurio matėsi Pietinė šalies teritorija. Šeši genčių valdovai pastebėjo keistą šviesos plūpsnį, kuris staiga nušvietė žemę. Taip pat, prie kalno papėdėje buvusio...

Daugiau

Gunungai

Parašė Justė Roličiūtė - 2019-06-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis – Vang Sarangas (kor. 왕사랑, Wang Sarang). Vieną dieną pas generolą Vangą apsilankė jaunuolis su šiaudine kepure ir prisistatė jam Rytų jūros drakono karaliaus sūnaus vardu. Jaunuolis teigė, jog apsilankė pas generolą Vangą, norėdamas paprašyti jo pagalbos, kovojant su Vakarų jūros drakono karaliumi. Išklausęs jaunuolio žodžius Vangas tarė: „Šiame pasaulyje nieko nebijau, išskyrus jūrą. Kaip gali manęs prašyti nerti po vandeniu?“ Jaunuolis...

Daugiau

Unjo

Parašė Dalia Garuolytė - 2019-06-11 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Unjo (kor. 웅녀, Ungnyeo, liet. „Moteris meška“) – Korėjos įkūrėjo, Danguno (kor. 단군, Dangun) motina meška, kuri pavirto į žmogų. Apie šią mitinę būtybę yra pasakojama „Trijų karalysčių istorinių įvykių, legendų ir pasakų“ knygos (kor. 삼국유사, Samguk Yusa) Danguno mite. Danguno mitas Mite pasakojama, jog Huanungas (kor. 환웅, Hwanung), Huanino (kor. 환인, Hwanin) sūnus, nusileidęs iš Dangaus karalystės, ant kalno įkūrė miestą. Netoli gyveno tigras ir meška. Abu žvėrys norėjo tapti žmonėmis, todėl nuvyko pas Huanungą prašyti pagalbos. Išgirdęs tigro ir meškos norus, valdovas sutiko jiems padėti su sąlyga, kad jie mainais įvykdys jo pavestą užduotį. Tigras ir meška turėjo praleisti šimtą dienų urve. Būdami viduje jie galėjo misti tik česnakais ir karčiomis pelyno žolelėmis. Po dvidešimties dienų tigras pasidavė, o meška sėkmingai įveikė užduotį. Huanungas išpildė duotą pažadą ir pavertė mešką į moterį. Iš pradžių Unjo jautėsi laiminga,...

Daugiau