Džikdži
Džikdži (kor. 직지, Jikji) arba Begun Hvasang Čiorok Burjo Džikdži Šimčie Jojėor (kor. 백운화상초록불조직지심체요절, Baegun hwasang chorok buljo jikji simche yojeol, liet. „Didžiųjų Budistų Šventikų Dzen Mokymų Antologija“) – tai seniausia pasaulyje, iki mūsų dienų išlikusi, Korėjos Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos laikotarpiu (918–1392 m.), kilnojamu metaliniu šriftu atspausdinta knyga. Siekiant susisteminti svarbiausią informaciją apie Dzen budizmą (kor. 선종, Seonjong), budistų dvasinio vadovo Beguno (kor. 백운, Baegun) pastangomis bei budistų vienuolės Mjosok (kor. 묘석, Myoseok) finansinės paramos dėka, XIV a. buvo inicijuotas šios knygos sudarymo procesas. Knygos turinys buvo pabaigtas ruošti 1372 metais, o po Beguno mirties, knyga buvo atspausdinta jo mokinių – Sokčiano (kor. 석찬, Seokchan) ir Dardamo (kor. 달담, Daldam), Korėjoje esančioje Hingdoksa šventykolje (kor. 흥덕사, Heungdeoksa) bei vėliau platinta Čiongdžiu (kor. 청주, Cheong ju) miesto apylinkėse (Kim, 2010). Knyga buvo atspausdinta 1377 metais, 78 metais anksčiau...
Daugiau
Han upė
Han upė (kor. 한강, Han-gang) – tai ketvirta ilgiausia Korėjos pusiasalio ir viena iš svarbiausių Pietų Korėjos upių, kuri teka per Seulo (kor. 서울, Soul) miestą bei įteka į Geltonąją jūrą (kor. 황해, Hwanghae). Han upė bei ją supančios apylinkės yra reikšmingų Korėjos istorijos įvykių liudininkės. Trijų karalysčių, dar vadinamu Samguk laikotarpiu (kor. 삼국시대, Samguk sidae), upė atliko svarbią prekybos kelio į Kiniją funkciją, todėl to meto karalystės neretai kovodavo dėl jos ir ją supančių žemių kontrolės. Vis dėlto, šiais laikais minėtas vandens kelias nebėra aktyviai naudojamas laivybai, nes Han upės žiotys ribojasi su Šiaurės ir Pietų Korėjos siena, į kurią yra draudžiama patekti civiliams. Ši upė yra pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu 12 milijonų Pietų Korėjos gyventojų. 2000 metų liepos mėn. Pietų Korėjoje dislokuotos JAV karinės pajėgos sukėlė šalyje masinius protestus po to, kai pripažino kaltę dėl į Han...
Daugiau
I Čiun-dže
I Čiun-dže (kor. 이춘재, Lee Chun-jae) – laikomas pirmuoju Pietų Korėjos serijiniu žudiku, nuteistu kalėti iki gyvos galvos už savo svainės nužudymą 1994 metais. Vėliau šis asmuo taip pat prisipažino dėl dar 14-os žmogžudysčių, įskaitant 10 Hvasongo serijinių žmogžudysčių (kor. 화성 연쇄 살인 사건, Hwaseong yeonswae sarin sageon), įvykdytų 1986–1991 m. laikotarpiu. Nepaisant 2019 m. prisipažinimo bei papildomų DNR įrodymų atsiradimo, I Čiun-dže negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kitas žmogžudystes dėl suėjusio senaties termino. I Čiun-dže šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime (Criminal Minds Wiki, 2019). Ankstyvasis gyvenimas I Čiun-dže gimė 1963 m. sausio mėnesį Hvasongo (kor. 화성, Hwaseong) mieste, esančiame Pietų Korėjos Gjongi provincijoje (kor. 경기도, Gyeonggi-do). Būsimojo serijinio žudiko vaikystė buvo sunki: I Čiun-dže motina nesirūpino savo vaiku, kuris anksti neteko savo sesers bei taip pat patyrė seksualinę prievartą iš vyresniųjų šeimos narių. Manoma, jog šios vaikystėje patirtos traumos padarė neigiamą įtaką I Čiun-dže...
Daugiau
Sungmo
Sungmo (kor. 성모, sungmo) arba Demo (kor. 대모, Daemo), Džiamo (kor. 자모, Jamo), Šinmo (kor. 신모, Sinmo) – tai korėjiečių šamanizmo motinystės deivė, kuri yra laikoma dangaus karaliaus Huanino (kor. 환인, Hwanin) dukra arba motina. Vieni korėjietiški mitai teigia, jog Sungmo yra visų šamanų motina, nors kiti pabrėžia, kad Korėjos šamanai yra veikiau Danguno – pirmosios Korėjos Godžiosono (kor. 고조선, Gojoseon) karalystės įkūrėjo palikuonys (Lee, 1981). Sungmo mito variacijos Korėjiečių mitologijoje egzistuoja ne viena Sungmo mito versija. Viename mite teigiama, jog vyras, kurio vardas buvo Pobu Hvasangas (kor. 포부 화상, Pobu Hwasang), užkopęs į vietinio kalno viršūnę, pamatė ir iš karto įsimylėjo dangaus karaliaus Huanino dukrą Sungmo. Pora pamilo vienas kitą ir nusprendė susituokti. Sakoma, jog Sungmo pavirto į paprastą mirtingąją bei pagimdė savo vyrui aštuonias dukras, kurios ir tapo pirmosiomis šamanėmis Korėjos istorijoje. Manoma, kad ši mito versija atsirado Šilos (kor. 신라, Silla) karalystės laikotarpiu, kai...
Daugiau
Šin Dong Hjukas
Šin Dong Hjukas (kor. 신동혁, Shin Dong-hyuk) yra garsus, Šiaurės Korėjoje gimęs, žmogaus teisių aktyvistas. Jis yra laikomas vieninteliu žinomu žmogumi pasaulyje, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti iš Š. Korėjos griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos (NED at 30 years, 2013). Vakarų pasaulio auditorija sužinojo apie šios asmenybės gyvenimo istoriją iš Bleino Hardeno knygos „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kurioje autorius taip pat analizavo Šin Dong Hjuko psichologinę būseną bei jo patirtus išgyvenimus. Ankstyvasis gyvenimas Šin Dong Hjukas gimė 1982 m. lapkričio 19 dieną, Kečiono (kor. 개촌, Kaechon) griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje, geriau žinomoje kaip stovykla Nr. 14. Jo tėvai buvo kaliniai, kuriems buvo suteikta galimybė susituokti, kaip atlygis už jų gerą darbą, nors nei Šin Dong Hjuko tėvas Šin Gjung Subas (kor. 신경섭, Shin Gyung Sub), nei jo motina Džang Hjė Gjung (kor. 장혜경, Jang Hye-gyung) neturėjo realios galimybės pasirinkti savo gyvenimo...
Daugiau
