Sokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje IX a. susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus, reiškia „Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements, 2016; Pedretti, 2021). Jie laikomi šventaisiais ir jų kūnai, aprengti tradiciniais budistų apdarais, saugomi budistų šventyklose (Fujita et al. 2021). Jų perrengimo ceremonija kujo (jap. 開眼供養 kuyō) vykdoma kas 6–12 metų (Michiaki, 2022). Japonijos mumijų ypatumas Rytų Azijoje mirusių žmonių mumifikacija nebuvo dažnas reiškinys, tačiau, pavyzdžiui, Kinijoje, Jangdzės upės slėnyje, archeologai rado Hanų dinastijos mumijų, kurios, manoma, buvo apdorotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis tam, kad kūnas būtų išsaugotas po mirties (Fujita et al., 2021). Taigi pomirtinės mumifikacijos atvejų buvo, tačiau Japonijoje šingono budizmo vienuoliai atlikdavo asketizmo praktikas, kurios leisdavo jų kūnams pradėti savimumifikacijos...
DaugiauGeltonojo Turbano sukilimas
Geltonojo Turbano sukilimas Geltonojo Turbano sukilimas (kin. 黄巾之乱, Huángjīn zhī luàn) – tai karinis valstiečių sukilimas prasidėjęs 185 m. , valdant vėlyvajai Hanų (kin. 漢, Hàn) dinastijai, Imperatoriui Ling (kin.漢靈帝, Hàn Língdì). Nors pagrindis sukilimas buvo numalšintas 185m. mažesni sukilimai truko iki 205 m. Geltonasis Turbano sukilimas laikomas Trijų karalysčių (kin. 三國, Sānguó) konflikto pradžia, ir yra aprašomas kaip pirminis įvykisistorinėje XIV a. novelėje „ Trijų karalysčių romanas“(kin. 三國演義 Sānguó yǎnyì). Sukilimas savo pavadinimą įgijo dėl geltonų skarų kurias vilkėjo sukilėliai, kad galėtų vienas kitą atpažinti (Levy, 1956). Priežastys Pirmoji sukilimo priežastis yra priskiriama agrarinei krizei, kuri kilo šiauriniame Kinijos regione. Apytiksliai 175 m. Geltonosios upės potvynis užliejo supantį šiaurinį regioną – griaudamas namus, gyvenvietesnaikindamas dirbamą žemę.Tuo pat metu teritoriją siaubė badas, vėliau sausros (Levy, 1956). Dauguma gyventojų, ūkininkų, karinių naujakurių buvo priversti keliauti į pietus, ieškodami maisto, darbo ir pinigų. Tačiau, pietinėje...
Daugiau
Ugnies šunys (Bulge)
Ugnies šunys, arba Bulge (kor. 불 개, bul gae), yra mitiniai padarai korėjiečių mitologijoje. Vadinami šunų žvėrimis iš Tamsos karalystės, Ugnies šunys korėjiečių mitologijoje visada vejasi Saulę ir Mėnulį, sukelia užtemimus, nes įkanda dangaus kūnams. Šios mitologinės būtybės paaiškina tokius reiškinius, kaip Saulės ir Mėnulio užtemimai (Chung 2014, p. 205). Mitas Mitas, užfiksuotas veikale Liaudies mitai iš Korėjos (kor. 한국의 썰워, hangugui seolwo), pasakoja, kad danguje buvo daug sferų. Vienoje iš jų, Tamsos karalystėje, Tamsos karalius Gamangnara ( kor. 가막나라, gamangnara) buvo nuo visko pavargęs. Mite pasakojama, kad karalius pradėjo nekęsti tamsos ir ilgėtis dangaus kūnų šviesos: Saulės ir Mėnulio. Gamangnara nusprendė šias šviesas sugauti, o tam padaryti nusiuntė savo nuožmų žvėrį – Ugnies šunį Bulge (kor. 불 개, bul gae). Savo šeimininko įsakymu Ugnies šuo nusprendė pirmiausia pulti Saulę, bet, atsikandęs jos ir norėdamas nunešti į Tamsos karalystę, nudegė nasrus. Saulė buvo per karšta. Ugnies...
Daugiau
Takeminakata
Takeminakata (jap. タケミナカ, Takeminakata), taip pat žinomas kaip Minakatatomis arba Takeminakatatomis yra viena iš daugelio dievybių (jap. 神, kami) japonų mitologijoje. Ši dievybė taip pat yra vadinama „Suvos dievu“ (jap. 諏訪明神, Suwa Myōjin), arba „Didžiuoju Suvos dievu“ (jap. 諏訪大明神, Suwa Daimyōjin), nes yra garbinama didžiojoje Suvos maldykloje (jap. 諏訪大社, Suwa-taisha), kuri yra Nagano prefektūroje. Istoriškai Takeminakata yra garbinamas kaip vėjo, vandens ir žemės ūkio dievas, bet taip pat ir kaip medžioklės ir karo dievas. Takeminakata taip pat buvo laikytas kaip kadaise maldyklose tarnavusių šventikų protėvis. Ryškiausias ir geriausiai žinomas klanas, kuris save laikė Takeminakata palikuonimis yra Suvos klanas (jap. 諏訪氏, Suwa-shi) Istorija ir kilmė Žodžio „Takeminakata“ tiksli etimologija yra nežinoma, tačiau yra bandymų šį žodį iššifruoti. Mokslininkas ir filosofas Motooris Norinaga (jap. 本居宣長, Mootori Norinaga) gyvenęs Edo laikotarpiu, Takeminakata dievybės vardą suskirstė dalimis: take (建) ir mi (御) priskyrė pagarbiam kreipiniui, o kata (方)...
Daugiau
Siuanniu
Siuanniu (玄女, Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos, gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais. Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女, Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄, Yōngchéng Jíxiān Lù) vartojo pavadinimą „Devynių dangaus karalysčių Siuanniu“ (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu, 1988, p. 350–351). Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kai Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, jis buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi keliolika dienų klaidžiojo rūke. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoj vadžių laikydama fosforą ir...
Daugiau
