Siuanniu
Siuanniu (玄女 Xuánnǚ) – tai mitinė veikėja, pasak daoizmo ir kinų liaudies mitologijos gyvenusi mitiniais Penkių Išminčių laikais.
Pirminis šios deivės pavadinimas buvo tiesiog Siuanniu (玄女Xuánnǚ), dažniausiai verčiamas kaip „tamsioji dama“ arba „paslaptingoji moteris“ (Liu, 2016, p. 66). Vėlyvajame Tangų dinastijos laikotarpyje gyvenęs daoizmo meistras Du Guangtingas (杜光庭, Dù Guāngtíng) tekste „Užrašai apie nemirtinguosius, surinkti sienomis apjuostame mieste“ (墉城集仙錄 Yōngchéng Jíxiān Lù) naudojo pavadinimą Devynių dangaus karalysčių Siuanniu (kin. 九天玄女, Jiǔtiān Xuánnǚ) (Gu. 1988, p. 350-351).
Šiame tekste pasakojama, jog Siuanniu yra imperatoriaus Huangdi (Huángdì) mokytoja ir Vakarų karalienės motinos (Xī Wángmǔ) mokinė. Pasakojama, jog deivė Siuanniu nusileido iš dangaus, kuomet Huangdi kovojo mūšyje su Čijou (Chīyóu). Čijou sukėlė rūką, kuris buvo toks tirštas, kad susiliejo diena ir naktis. Huangdi klaidžiojo rūke keliolika dienų. Dziutien Siuanniu nusileido į rūką raita ant Raudonojo paukščio, vietoje vadžių laikydama fosforą ir debesis. Ji buvo pasidabinusi rūbais iš devyniaspalvių tulžio plunksnų. Huangdi išklausė Siuanniu nurodymus ir gavo iš jos įvairių magiškų artefaktų. Su šia pagalba Huangdi pavyko nugalėti Čijou ir pakilti į dangų (Cahill, 2013, p. 92-96).
Ilgaamžiškumas
Deivė Siuanniu figūruoja keliuose fiziologinės mikrokosmologijos darbuose, kuriuose žmogaus kūnas interpretuojamas kaip visatos atspindys, savyje sutalpinantis mikrokosmosą kartu su visomis dievybėmis. Pagal šiuos tekstus, Siuanniu vieta yra išilgai centrinės kūno medianos ir reguliuoja kvėpavimo cirkuliaciją, kuri maitiną gyvybinę dvasią ir suteikia ilgaamžiškumą.
Maždaug nuo III a. po Kr., Siuanniu buvo siejama su alchemija. Ge Hongo tekste Baopu Zi pažymima, kad Dziutien Siuanniu kartu su kitomis dievybėmis padeda ruošti eliksyrus, alchemikai deivei Siuanniu statė aukurus, o Huangdi kartu su ja aptardavo mankštą ir mitybą. Songų dinastijos laikais deivė buvo glaudžiai susijusi su vidine alchemija Neidan (內丹) (Cahill, 2013, p. 98-100).
Karyba ir magiškos jėgos
Šios deivės susiejimas su karu yra kilęs iš rankraščio pavadinimu Longyu Hetu (龍魚河圖), parašyto Šinų (辛, Xīn) dinastijos laikais. Šiame tekste aprašomas jau minėtas deivės apsireiškimas Huangdi per jo konfliktą su Čijou: „Dangūs pasiuntė Paslaptingąją Moterį į žemę, kad šioji perduotų Geltonajam Imperatoriui (Huángdì) karybos patarimus ir šventus talismanus“. Siuanniu įsikišimas į karinius konfliktus yra dažnas motyvas daoistų tekstuose, o vienas tokių tekstų rinkinys, sukurtas po Tangų dinastijos, sieja deivę su magiškomis galiomis, tokiomis kaip nematomumo įgūdis (隱身 Yǐnshēn).
Seksualinės praktikos
Tangų dinastijos periodu Siaunniu buvo dažnai siejama su meilės menais. Veikale „Miegamojo menas“ (洞玄子房中術 Dòngxuánzǐ Fángzhōng Shù), kurį galimai parašė VII a. poetas Liu Zongjuanas, detaliai aprašomi seksualiniai menai, kurie tariamai buvo perduoti iš Dziutien Siuanniu.
Seksualinės praktikos, kurių tariamai mokė Dziutien Siuanniu, dažnai buvo tapatinamos su alchemija ir fiziologinėmis procedūromis, kuriomis prailginamas gyvenimas. Ge Hongo Baopu Zi yra skyrius, kuriame Dziutien Siuanniu pasakoja Huangdi, kad seksualinės praktikos yra „kaip vandens ir ugnies susimaišymas – jie gali nužudyti vienas kitą arba sukurti naują gyvybę, priklausomai nuo to, ar naudojami teisingi metodai“ (Cahill, 2013, p. 100-101).
Vystymasis
Senovės kinų tautos aktyviai garbino deivę Siuanniu, tačiau po Hanų dinastijos garbinimas sumažėjo. Per kelis šimtmečius ji buvo asimiliuota į daoizmą. Tangų dinastijos laikais egzistavo keli prieštaraujantys požiūriai apie Siuanniu. Šiuo laikotarpiu įsigalėjęs daoizmas rodė Siuanniu kaip karo deivę, kuri laimi magiškomis ir protinėmis priemonėmis ir kuri moko nemirtingumo meno.
Mingų dinastijoje Dziutien Siuanniu buvo oficialiai pripažinta kaip dangaus globėja ir viena iš valstybės sergėtojų. Kuomet 1439 m. buvo įšventinta Imperatorė Džang (1470-1541), jos įšventinimo ritinyje buvo suteiktas ypatingas dėmesys Dziutien Siuanniu. Ritinyje tarp daugybės dievybių atvaizdų nebuvo Siuanniu atvaizdo, kad ji nebūtų supainiota su naująja imperatore. Tačiau daoizmo meistro Džang Siuancing sukurtame užraše Dziuten Siuanniu iškeliama aukščiau dieviškųjų generolų, maršalų, dangiškųjų kareivių, šešių Ding nefrito mergelių ir šešių Dzia generolų. Be to, jai suteiktas ilgesnis titulas „Tamsioji devynių dangaus dama, kuri žudo blogį ir saugo teisumą“ (九天斬邪護正玄女 Jiǔtiān Zhǎnxié Hùzhèng Xuánnǚ) (Liu, 2016, p. 100-101).
Dziutien Siuanniu išaukštinimas galėjo turėti tam tikrą politinį pagrindą, nes iškėlė vieną aristokratų šeimą prieš kitą. Imperatorienės Džang ir Siuanniu santykis buvo panašus į Mingų imperatorių ir kitos daoizmo dievybės Siuanvu santykius. Toks gretinimas iškėlė imperatorę Džang virš kitų kilmingųjų. Dziutien Siuanniu iškėlimas ritinyje taip pat galėjo būti susijęs su tuo, jog ji yra vaisingumo globėja, nes buvo tikėtasi, jog tai bus palanku kilmingos giminės pratęsimui. (Liu, 2016, p. 58-64).
Šiais laikais Siuanniu taip pat laikoma santuokos ir vaisingumo globėja. Tikima, jog Siuanniu atsakinga dėl kinų papročio nesituokti, jeigu sutampa partnerių pavardės. Iki šiol yra likę daugybė šventyklų, skirtų šiai deivei garbinti, vien Taivane skaičiuojama virš 20. Dažnai šiose šventyklose stovi devynios Siuanniu statulos, tai simbolizuoja jos „devynių dangaus karalysčių“ titulą (Shuangfa, 2006, p. 5)
Naudota literatūra
- Cahill, S. E., 2013. Sublimation in Medieval China: The Case of the Mysterious Woman of the Nine Heavens. Journal of Chinese Religions. Baltimore: Johns Hopkins University Press.
- Gu, C., 1988. Shenxian zhuanji 神仙傳記. Zhongguo da baike quanshu 中國大百科全書. Beijing/Shanghai: China Encyclopedia Publishing House (Zhongguo da baike quanshu chubanshe).
- Liu, P., 2016. ’CONCEAL MY BODY SO THAT I CAN PROTECT THE STATE’: The Making of the Mysterious Woman in Daoism and Water Margin. Ming Studies. New York: Columbia University Press.
- Shuangfa, Ch., 2006. The Legend of the Divine Lady of the Nine Heavens九天玄女娘娘聖傳. Taipei: Auspicious Culture.