Didysis Ju

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200–2100 m. pr. m. e.), dar kitaip vadinamas Da Ju, yra senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070–1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, dėl nuopelnų buvo vadinamas legendiniu valdovu. Net kritiškasis Konfucijus jį pripažino ir laikė sektinu valdovo pavyzdžiu.

Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju

Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyveno anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ) – seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta.

Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e. – 220 m.). Dauguma žinomų faktų apie imperatorių buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Hanų dinastijos istorikas Sima Čianas (kin. 司马迁, Sīmǎ Qiān) garsioje knygoje „Didžiojo istoriko užrašai“  surinko ir atpasakojo įvairias istorijas  (Beijing tourism, 2013). Sima Čianas manė, kad Didysis Ju yra būtent Geltonojo imperatoriaus (kin. 黃帝, Huángdì), vieno iš penkių legendinių Kinijos valdovų, palikuonis. Kaip imperatorius sutramdė potvynį, yra rašoma kūrinyje „Klausimai Dangui“ (kin. 天问, Tiānwèn), esančiame viename seniausių Kinijos poezijos rinkinių „Ču karalystės dainos“ (kin. 楚辭, Chǔcí) (Pao, 1997, p. 242). O seniausioje Kinijos poezijos rinktinėje „Poezijos klasika“ (kin. 诗经, Shī Jīng) Didysis Ju siejamas su Gunu – jo tėvu, čia pasakojama, kaip Ju suvaldė potvynį.

Didysis Ju ir potvynio sutramdymas

Pasak kinų legendų, Didysis tvanas prasidėjo susiliejus dviem galingoms upėms – Jangdzei ir Geltonajai upei. Nuo potvynio žmonės kentėjo dešimtmečius, kiti kėlėsi į kalnus. Pirmasis bandęs sutramdyti potvynį buvo Gunas – tolimas imperatoriaus giminaitis. Jis užtruko devynerius metus statydamas įvairias užtvankas. Pavogęs iš dievų žemę Šižangą, drabstė ją aplink upės krantus, bandydamas pastatyti barikadas, kad vanduo nepratekėtų į šalis. Tačiau dievai, pamatę, kad Gūnas pavogė Šižangą, jį nubaudė ir nukirto galvą. Tuo metu valdęs imperatorius Šunas (kin. 帝舜, Dì Shùn) (~2294–2184 m. pr. m. e.) nušalino Gūną nuo šio darbo ir paskyrė jo sūnų Ju užimti jo vietą.

Ju, gavęs šią žinią iš valdovo, visiškai pakeitė nesėkmingus potvynio valdymo būdus. Jis su ryžtu ir atsidavimu studijavo upių sistemą ir ieškojo priežasties, kodėl jo tėvui nepavyko suvaldyti potvynio (Beijing tourism, 2013). Ju apkeliavo visą Kiniją, kad suprastų upių geografiją ir savo darbų plane pasižymėtų įvairius upių duomenis.

Padedant pusiau mitiniam žemdirbystės meistrui Houdzi (kin. 后稷, Hòu Jì), Didžiajam Ju galiausiai pavyko sutramdyti potvynį. Užuot statęs užtvankas ar barikadas, Ju pasitelkė kitą metodą: įrengė drėkinimo sistemą, dėl to upė išsiliejo į laukus ir juos pavertė derlingais, taip pat iškasė gilesnes upių vagas, kad vanduo nutekėtų į jūrą.

Kitose legendos versijose tikima, kad Ju sutramdydamas Didįjį tvaną pasitelkė fantastines būtybes. Pavyzdžiui, Vang Dzia (Wang Jia) mitologiniame traktate Šijidzi (拾遺記, Shíyí Jì) teigia, kad Ju turėjo du gelbėtojus – Juodąjį karį (kin. 玄武, Xuánwǔ) ir Geltonąjį drakoną (kin. 黄龙, Huánglóng). Drakonas vilkdamas uodegą žeme gilino upės vagą, o vėžlys stūmė purvo krūvas į vietas ir statė užtvankas (Symbolsage, 2021).

Sia dinastijos įkūrimas

Kadangi Didžiajam Ju pavyko sutramdyti Didįjį tvaną, imperatorius Šunas, užuot sosto įpėdiniu paskyręs savo sūnų, nusprendė valdžią perduoti Ju. Ju tapo imperatoriumi ir įkūrė Sia dinastiją.

Valdydamas Didysis Ju padalino šalį į devynias provincijas, jas prižiūrėjo jo paskirti pavaldiniai. Ju rinkdamas bronzą kaip duoklę iš šių provincijų pagamino devynis trikojus indus (kin. 九鼎, Jiǔ dǐng), jie vėliau buvo perduodami iš vienos dinastijos į kitą, todėl tapo valdžios simboliais, reiškė dorybę bei moralę. Jeigu kinas apibūdina žmogų, pasakydamas frazę „turi devynių trikojų svorį“, tai reiškia, kad šis žmogus, apie kurį kalbama, yra patikimas ir niekada nesulaužys pažado (Symbolsage, 2021).

Didžiojo Ju valdymo pabaiga

Po dešimties valdymo metų Ju sunkiai susirgo keliaudamas po rytines žemes, dabar esančias Šaosingo mieste, pietų Kinijoje. Prieš mirtį savo sostą užleido sūnui ir taip valdžia tapo dinastinė.

Šaosinge dabar stovi Ju garbei pastatyta šventykla, ją visų dinastijų imperatoriai lankydavo pagerbdami Didžiojo Ju atminimą (Colville, 2020).

Didžiojo Ju svarba

Iki šių dienų Didysis Ju yra gerbiamas ir valdžios atstovams išlikęs kaip sektinas pavyzdys. Nepaisant to, ar Ju iš tikrųjų egzistavo ar buvo išgalvotas mitinis personažas, jis yra vienas svarbiausių personažų Kinijos mitologijoje.

Didžiojo Ju gimtadienis yra minimas šeštojo mėnulio kalendoriaus mėnesio šeštąją dieną. O Ju garbinimo ritualus pirmąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį atlieka Šaosinge susirinkę valdžios lyderiai.

Šaltiniai

1. Beijing Tourism, 2013. Yu the Great. Beijing Tourism. Prieiga per internetą: Yu the Great (visitbeijing.com.cn) [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
2. Colville, A., 2020. Yu the Great, Tamer of China’s Greatest Floods. Supchina.com. Prieiga per internetą: Yu the Great, tamer of China’s greatest floods – SupChina [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
3. Pao, T., 1997. The Four Flood Myth Traditions of Classical China, Brill, Leiden, p. 213–259. Prieiga per internetą: The Four Flood Myth Traditions of Classical China on JSTOR [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
4. Symbolsage.com, 2021. Yu the Great – A Chinese Mythological Hero. Symbolsage.com. Prieiga per internetą: Yu the Great – A Chinese Mythological Hero – Symbol Sage [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].

Redagavo Deimantė Jurevičiūtė