Ankstyvasis Džiosono laikotarpis (1392–1592 m.)
Džiosono dinastija (조선 Joseon) yra Korėjos dinastija, kurią 1392 m. įkūrė karvedys Yi Seong Gye (이성계). Ankstyvasis jos laikotarpis tęsėsi iki pirmųjų japonų bei mandžiūrų invazijų, kurios vyko 1592 m. (Tudor 2012, p. 22). Ankstyvajame Džosone buvo įtvirtintas neokonfucianizmas, priimta Kinijos kultūra, klestėjo Korėjos menai, literatūra, technologijos, mokslas. Džosono laikotarpis padarė didelę įtaką šiuolaikinei Pietų Korėjos raidai: etiketui, kultūrai, visuomenės suskirstymui ir dabartinei korėjiečių kalbai (Seth 2011, p. 127). Dinastijos įkūrimas Prieš įkuriant naują dinastiją Korėja buvo vadinama Gorjo (고려 Goryeo). Ją nuolatos puldinėjo mongolai ir vako piratai. 1370–1380 m. karvedžiui I Songgje (I Seong Gye) pavyko išvyti mongolus ir piratus iš Gorjo žemių. I Songgje tapo Gorjo ministru ir sudarė paliaubas su Kinijos Mingų dinastija (Tudor 2012, p. 22). 1388 m. I Songgje buvo įsakyta užpulti Mingų dinastiją, tačiau jis su savo pasekėjais užpuolė Gorjo valdovą ir nuvertė jį nuo sosto. 1392 m. I Songgje pasiskelbė karaliumi...
Daugiau
Fengšui
Fengšui (風水) – Kinijos filosofinė sistema, suderinanti žmogaus egzistenciją su aplinka. Terminą fengšui pažodžiui galima versti „vėjas–vanduo“. Tai yra kultūrinis sutrumpinimas, paimtas iš mažos klasikinio laidojimo teksto ištraukos, įrašytos Guo Pu’s komentare: fengšui – vienas iš penkių menų kinų metafizikoje, priskiriamų fiziologijai. Fengšui praktika aptariama architektūros metaforiniais „nematomų jėgų“ terminais, kuriuos jungia visata, žemė ir vyras, kartu žinomi kaip či (氣) energija. Fengšui sudarytas iš įvairių veiksnių – kosmoso, oro, astronomijos, geomagnetizmo, padedančių nustatyti tinkamiausią pastato vietą ar veiklą. Jos gairės suderina žemės ūkio planus, taip pat architektūros ir baldų išdėstymą. Šalininkai teigia, kad fengšui turi įtakos sveikatai, turtui ir asmeniniams santykiams. Fengšui istorija Pirmieji dokumentai. Oficialiais duomenimis, fengšui mokslas pirmą kartą paminėtas 4-tame tūkstantmetyje prieš Kr., bet daugelyje šaltinių fengšui pradžia minima mažiausiai dviem tūkstantmečiais anksčiau. Fengšui pradžia Kinijoje. Fengšui atsirado Kinijoje. Teigiama, kad Kinijos gamtos tyrinėtojai stebėjo pasikartojančius...
Daugiau
Hallyu
Korėjos banga arba hallyu (korėjietiškai한류; skaitoma hallyu) yra naujažodis, apibūdinantis vis didėjančią Pietų Korėjos popkultūros paklausą nuo 1990-ųjų (Yu Kun Ha, 2008). Apie 1999 m. šį žodį pirmą sykį pavartojo Pekino žurnalistai, aprašydami Pietų Korėjos kultūros sklaidą Kinijoje, o patį fenomeną pavadino naujadaru hánliú (kin. 韓流). Hallyu susideda iš dviejų žodžių: han (kin. 韓; kor. 한), reiškiančio „Korėją“ arba „buvimą korėjiečiu“, ir lyu arba ryu (kin. 流; kor. 류), reiškiančio „bangą“ arba „judėjimą“. Abi dalys, sujungtos į bendrą sąvoką Hanryu arba Hallyu (한류), reiškia „Korėjos banga“. Pagrindinės sudedamosios hallyu dalys: populiarioji muzika, dramos (angl. K-drama), korėjiečių kalba, technologijos ir animacija. „Korėjos banga jungia viską, kas yra korėjietiška, pradedant mada ir filmais, baigiant muzika ir virtuve“ (Nye, 2009). Stipriausiomis hallyu dalimis laikomos populiarioji muzika ir dramos. Pradžioje Korėjos banga apsiribojo korėjietiškomis dramomis, kurios buvo transliuojamos Rytų ir Vidurio Azijoje. Manoma,...
Daugiau
Edo laikotarpio kultūra
Edo laikotarpis, dar vadinamas Tokugavų laikotarpiu, Japonijoje truko nuo 1603 m. iki 1867 m. Tokugavų šiogūnato įkūrėjas buvo Tokugava Iejasus. Šis laikotarpis pavadintas pagal tuometinę sostinę Edą (dabartinis Tokijas). Nors Edo laikotarpiu Tokugavos šiogūnai ribojo ryšius su užsienio šalimis ir Japonija buvo izoliuota, tačiau kaip tik tada labai suklestėjo kultūra. Edo laikotarpis taip pat laikomas amatų aukso amžiumi. Žmonės siekė malonumų ir aktyviai kūrė naujas kultūros formas. Dauguma nekilmingų žmonių skaitė knygas, lankėsi teatruose, kai kurie net rašė haiku (俳句), domėjosi muzika, mokėjo groti įvairių žanrų kūrinius (Nishiyama 1997, p. 8–9). Šiuo laikotarpiu daug dėmesio skirta kultūrai. Šiogūnatas siekė kontroliuoti kultūrinį judėjimą Japonijoje, tačiau visiškai to padaryti nepavyko. Suklestėjus pirklių luomui, išaugo populiariosios miesto kultūros poreikis. Didėjantis miesto kultūros populiarumas rodė šio laikotarpio meno tendencijas. Edo laikotarpiu išpopuliarėjo kabukio teatras, haiku poezija, tapyba. Dailė Edo laikotarpiu pakito menininkų padėtis visuomenėje....
Daugiau
Oda Nobunaga
Oda Nobunaga (織田信長) (1534 m. birželio 23 d. – 1582 m. birželio 21 d.) XVI a. viduryje buvo Japonijos susivienijimo pradininkas, taip pat stambus Sengoko periodo (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) žemvaldys. Jo pradėtą darbą tęsė pasekėjai Tojotomis Hidejošis ir Tokugava Iejasus. Oda Nobunaga gyveno nuolat kovodamas, iki mirties 1582 m. jis sugebėjo užkariauti trečdalį Japonijos. Jo ištikimas bendražygis Tojotomis Hidejošis tapo pirmu žmogumi, kuriam pavyko suvienyti visą Japoniją ir tapti pirmuoju visos šalies valdovu (Jensen 2000, p. 34). Istorija Oda Nobunaga gimė 1954 m. birželio 23d., kaip manoma, Nagojo pilyje, Ovario provincijoje. Vaikystėje jis pasižymėjo keistu elgesiu ir socialinių luomų nepaisymu. Kai į Japoniją buvo įvežti šaunamieji ginklai, Oda Nobunaga pradėjo labai jais domėtis. 1574 m. gavo kilmingojo titulą, o 1577 m. tapo teisingumo ministru – trečiu pagal rangą imperijos pareigūnu. 1551 m. netikėtai mirė Nobunagos tėvas. Per laidotuves...
Daugiau
