Konfucianizmas Korėjoje
Konfucianizmas, kaip viena pagrindinių valstybės filosofijų Korėjoje, nuolat daro įtaką Korėjos visuomenės ir kultūros vystymuisi, šeimos santykiams bei visuomenės susisluoksniavimui. Konfucianizmo vertybės, tokios kaip pagarba vyresniajam, ištikimybė viršesniam, harmoningi santykiai bei vaikų pagarba tėvams yra pagrindinės vertybės, kurios ypatingai paveikė tarpasmeninius santykius bei darbo kultūrą (Sleziak 2013, p. 1-2). Istorija Konfucianizmas susiformavo kaip senovės Kinijos asmenybės Konfucijaus (originalus vardas Kong Čiu, 孔丘 Kǒng Qiū) (551-479 m. pr. Kr.) mokymų visuma. Jo mokymai kartais vadinami religiniais, o dažniausiai – nereligine filosofija. Geriausia juos būtų galima vadinti „šio pasaulio“ religija. Skirtingai nuo budizmo, kuris gali būti vadinamas „kito pasaulio“ – besidomintis kitu gyvenimu – konfucianizmui rūpi šis gyvenimas bei šis pasaulis. Konfucianizmas, kurį Konfucijus mokė bei tas, kuris buvo pritaikytas Korėjoje, buvo šiek tiek skirtingi. Laikotarpiu po Konfucijaus laikų, filosofija tapo sudėtingesnė, nors ji niekada per daug nenutolo nuo tikrųjų šaknų....
DaugiauHikikomori
„Hikikomori – anomalus socialinio kontakto vengimas, paprastai pasireiškiantis paaugliams vaikinams. Šis reiškinys ypač paplitęs Japonijoje“ (Oksfordo žodynas). Terminas yra kilęs iš japoniško žodžio hikikomori (引き籠り arba ひきこもり), jis pažodžiui reiškia traukimasį į vidų, atsiribojimą. Hikikomori vartojamas apibrėžti fenomeną, kai Japonijos piliečiai savo namuose gyvena kaip atsiskyrėliai, neįsitraukia į jokią socialinę veiklą: neleidžia laisvalaikio su draugais, neina į mokyklą ar darbą. Šis sutrikimas oficialiai pripažįstamas, kai žmogus ne mažiau kaip pusę metų praleidžia užsidaręs savo namuose neužmegzdamas jokių socialinių ryšių. Hikikomori buvo plačiai pripažintas socialine šalies problema, į ją buvo pradėta rimtai žiūrėti 1990 metais. Šiuo metu nustatyta, jog hikikomori sutrikimas būdingas apytiksliai 1% visų Japonijos gyventojų. Reiškinio kilmė Paprastai šis reiškinys apibūdinamas kaip traukimasis nuo visuomeninių santykių ir situacijų, kurių metu yra svarbus artimas ryšys, tokių santykių ir situacijų vengimas. Hikikomori būdingas tam tikras fobijos žmonėms ir visuomenei laipsnis, jis apibrėžia ne tik žmonių baimę, bet ir didesnį...
DaugiauAnkstyvasis Džiosono laikotarpis (1392–1592 m.)
Džiosono dinastija (조선 Joseon) yra Korėjos dinastija, kurią 1392 m. įkūrė karvedys Yi Seong Gye (이성계). Ankstyvasis jos laikotarpis tęsėsi iki pirmųjų japonų bei mandžiūrų invazijų, kurios vyko 1592 m. (Tudor 2012, p. 22). Ankstyvajame Džosone buvo įtvirtintas neokonfucianizmas, priimta Kinijos kultūra, klestėjo Korėjos menai, literatūra, technologijos, mokslas. Džosono laikotarpis padarė didelę įtaką šiuolaikinei Pietų Korėjos raidai: etiketui, kultūrai, visuomenės suskirstymui ir dabartinei korėjiečių kalbai (Seth 2011, p. 127). Dinastijos įkūrimas Prieš įkuriant naują dinastiją Korėja buvo vadinama Gorjo (고려 Goryeo). Ją nuolatos puldinėjo mongolai ir vako piratai. 1370–1380 m. karvedžiui I Songgje (I Seong Gye) pavyko išvyti mongolus ir piratus iš Gorjo žemių. I Songgje tapo Gorjo ministru ir sudarė paliaubas su Kinijos Mingų dinastija (Tudor 2012, p. 22). 1388 m. I Songgje buvo įsakyta užpulti Mingų dinastiją, tačiau jis su savo pasekėjais užpuolė Gorjo valdovą ir nuvertė jį nuo sosto. 1392 m. I Songgje pasiskelbė karaliumi...
DaugiauFengšui
Fengšui (風水) – Kinijos filosofinė sistema, suderinanti žmogaus egzistenciją su aplinka. Terminą fengšui pažodžiui galima versti „vėjas–vanduo“. Tai yra kultūrinis sutrumpinimas, paimtas iš mažos klasikinio laidojimo teksto ištraukos, įrašytos Guo Pu’s komentare: fengšui – vienas iš penkių menų kinų metafizikoje, priskiriamų fiziologijai. Fengšui praktika aptariama architektūros metaforiniais „nematomų jėgų“ terminais, kuriuos jungia visata, žemė ir vyras, kartu žinomi kaip či (氣) energija. Fengšui sudarytas iš įvairių veiksnių – kosmoso, oro, astronomijos, geomagnetizmo, padedančių nustatyti tinkamiausią pastato vietą ar veiklą. Jos gairės suderina žemės ūkio planus, taip pat architektūros ir baldų išdėstymą. Šalininkai teigia, kad fengšui turi įtakos sveikatai, turtui ir asmeniniams santykiams. Fengšui istorija Pirmieji dokumentai. Oficialiais duomenimis, fengšui mokslas pirmą kartą paminėtas 4-tame tūkstantmetyje prieš Kr., bet daugelyje šaltinių fengšui pradžia minima mažiausiai dviem tūkstantmečiais anksčiau. Fengšui pradžia Kinijoje. Fengšui atsirado Kinijoje. Teigiama, kad Kinijos gamtos tyrinėtojai stebėjo pasikartojančius...
DaugiauHallyu
Korėjos banga arba hallyu (korėjietiškai한류; skaitoma hallyu) yra naujažodis, apibūdinantis vis didėjančią Pietų Korėjos popkultūros paklausą nuo 1990-ųjų (Yu Kun Ha, 2008). Apie 1999 m. šį žodį pirmą sykį pavartojo Pekino žurnalistai, aprašydami Pietų Korėjos kultūros sklaidą Kinijoje, o patį fenomeną pavadino naujadaru hánliú (kin. 韓流). Hallyu susideda iš dviejų žodžių: han (kin. 韓; kor. 한), reiškiančio „Korėją“ arba „buvimą korėjiečiu“, ir lyu arba ryu (kin. 流; kor. 류), reiškiančio „bangą“ arba „judėjimą“. Abi dalys, sujungtos į bendrą sąvoką Hanryu arba Hallyu (한류), reiškia „Korėjos banga“. Pagrindinės sudedamosios hallyu dalys: populiarioji muzika, dramos (angl. K-drama), korėjiečių kalba, technologijos ir animacija. „Korėjos banga jungia viską, kas yra korėjietiška, pradedant mada ir filmais, baigiant muzika ir virtuve“ (Nye, 2009). Stipriausiomis hallyu dalimis laikomos populiarioji muzika ir dramos. Pradžioje Korėjos banga apsiribojo korėjietiškomis dramomis, kurios buvo transliuojamos Rytų ir Vidurio Azijoje. Manoma,...
Daugiau