Pansoris
Pansoris (kor. 판소리) yra korėjietiškos muzikos žanras arba solo opera, kurioje šoka, dainuoja ir pasakoja vienas dainininkas sori-ggun (kor. 소리꾼). Šiam dainininkui akompanuoja būgnininkas gosu (kor. 고수). Taip pat didelę reikšmę turi ir trečiasis pansorio elementas – publika. Pasirodymo metu žiūrovai gali ne tik mėgautis muzika, bet ir atlikti tam tikrą vaidmenį. Klausydamiesi pansorio, žiūrovai savanoriškai palaiko atlikėją: šaukia eolssigu (kor. 얼씨구) arba jotta (kor. 좋다), todėl pasirodymas tampa dar malonesnis ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams (21 Icons of Korean culture, p. 255). Pansorio pavadinimas yra dviejų žodžių junginys: pan (kor. 판), reiškiantis „vieta, kurioje susirenka žmonės“, ir sori (kor. 소리), kurio reikšmė – „garsas“. Taigi pansoris iš esmės reiškia „tradicinė daina, atliekama didelei auditorijai“. Kilmė. Šio muzikos žanro pradžia nėra tiksliai žinoma; manoma, kad pansoris atsirado XVIII a. vid. (vėlyvojoje Josenono eroje), kai pannoreum (kor. 판놀, „liaudies pramogos“) buvo sujungtas su kaimo egzorcizmo ritualais ir taip sukurta nauja meno forma (Exploring Korean History through World Heritage, p. 155). Kad pansoris išliktų kaip meno forma, jis nemažai transformuotas....
Daugiau
Sušiai
Sušiai (寿司) – japonų patiekalas iš ryžių, virtų su actu, ir kitų komponentų, dažniausiai žalios žuvies ar kitų jūros gėrybių ir daržovių. Ingredientai ir sušių forma turi daugybę variantų, bet pagrindiniai, naudojami beveik visuose sušiuose, yra ryžiai, žalia žuvis ar jūros gėrybės (kai kuriais atvejais ir mėsa), daržovės. Pjaustyta žuvis be ryžių vadinama sašimiu (刺身). Sušių istorija Japoniškos virtuvės formavimąsi lėmė daug veiksnių: geografinė padėtis, klimatas, religija, kaimyninių valstybių įtaka. Japonijos salas supančiame vandenyne gausu jūros gėrybių, o klimatas palankus ryžiams auginti. Pagrindinė sušių sudedamoji dalis – virti actuoti ryžiai, formuojami į vieną iš daugybės sušių formų. Daugumai sušių rūšių formuoti naudojami džiovintų jūros dumblių lapai noriai (海苔). Sušių garnyrui naudojamos žalios, virtos ar marinuotos jūrų gėrybės, daržovių ar kiaušinienės gabalėliai. Išvertus iš japonų kalbos, sušis reiškia „konservuota žuvis“ arba „ryžiuose ir druskoje fermentuota žuvis“. Sušių kaip patiekalo istorija prasidėjo...
Daugiau
Uždraustasis miestas (Pekinas)
Uždraustasis miestas (紫禁城 Zijin Cheng) yra didžiausias rūmų kompleksas Kinijoje, jo statybos truko 14 metų ir buvo baigtos 1420 m. Rūmų teritorija yra stačiakampio formos ir užima 72 ha, joje išdėstyta maždaug 8700 kambarių. Aukšta raudona tvora juosia visą miestą, o jos ilgis siekia 3400 m (Jicai 2009, p. 110). Rūmai statyti pagal Šiaurinę žvaigždę, ji kinų kosmologijoje yra visatos centras. Taip pat naudotas orientacinis principas „iš šiaurės į pietus“, kuris visoje Kinijoje yra labai svarbus statant paminklus ir ypatingus statinius (Beguin ir Morel 1997, p. 16). Spalvų simbolika Pekino imperatorių rūmuose vyrauja geltona ir raudona spalvos, turinčios simbolinę reikšmę. Geltona spalva kinų kultūroje reiškia pagarbą, ji – imperatoriškosios šeimos simbolis. Ilgą laiką dėvėti geltonos spalvos rūbus, interjere naudoti geltonos spalvos dažus ir dekoro detales galėjo tik imperatoriškosios šeimos nariai. Uždraustojo miesto stogai iškloti geltonomis įstiklintomis plytelėmis, rūmų dekoracijos nudažytos...
Daugiau
Sumo
Sumo (jap. 相撲, Sumō) yra vadinamas tradicinis japonų kontaktinis sportas, imtynių rūšis. Kovos metu du imtynininkai, vadinami rikiši (jap. 力士, Rikishi) stengiasi išstumti vienas kitą už apskritojo ringo dohio (jap. 土俵, Dohyo) ribų arba bando priversti savo priešininką paliesti žemę bet kuria kūno dalimi, išskyrus kovotojo pėdas. Istorija Pirmą kartą apie sumo užsiminta prieš daugiau nei 1500 metų. Užuominų apie sumo taip pat galima rasti ir įvairiuose Japonijos mitologiniuose bei istoriniuose šaltiniuose. Iki mūsų dienų išlikę senoviniai sienų piešiniai leidžia manyti, jog sumo visų pirmiausia buvo ne sportas, o religinis ritualas. Jis būdavo atliekamas siekiant padėti žemdirbiams užsitikrinti dievybių paramą bei gerą ryžių derlių. Keletas sumo kovų, atliktų VII ir VIII amžiaus bėgyje, buvo laikomos imperatoriškosios ceremonijos dalimi. XX a. pr., 1909 metais sumo buvo pripažintas nacionaline Japonijos sporto šaka. Rikiši Norėdami prisijungti prie sumo imtynininkų bendruomenės ir gyventi sumo namuose (jap. 相撲部屋, Sumō-beya), jaunuoliai privalo atitikti...
Daugiau
Hanbokas
Hanbokas (한복 Hanbok) – tradicinis korėjiečių drabužis, dėvėtas Džiosono (조선 Joseon) dinastijoje. Šiaurės Korėjoje jis vadinamas Joseon-ot (kor. 조선옷). Moterų kostiumas susideda iš sijono, vadinamo čima (치마 chima), ir švarkelio, vadinamo džiogoriu (저고리 jeogori), kuris surištas dviem ilgais kaspinais ir baigiasi šiek tiek žemiau krūtinės. Vyriški kostiumai susideda iš plačių, prie kulkšnių pririštų kelnių, vadinamų badži (바지 baji), ir ilgesnio švarkelio, taip pat vadinamo džiogoriu. Hanboko forma yra paprasta, drabužis tiek vyrams, tiek moterims leidžia lengvai judėti, dirbti ir padeda paslėpti kūno formas. Šiais laikais korėjiečiai hanboką nešioja tik ypatingomis progomis ir tradicinių švenčių metu (Suh 2004, p. 391). Istorija Tradicinis hanbokas turi ilgą istoriją, ją galima atsekti nuo seniausių laikų. Pagrindiniai rūbai, t. y. džiogoriai (švarkai) ir badži (kelnės), buvo sukurti Trijų karalysčių laikotarpiu (삼국시대 Samguk sidae, 313–668 m.), kai Korėjoje egzistavo Gogurio (고구려 Goguryeo), Pekčės (백제 Baekje) ir Silos (신라 Silla) karalystės, ir išliko iš...
Daugiau
