Uždraustasis miestas (Pekinas)
Uždraustasis miestas (紫禁城 Zijin Cheng) yra didžiausias rūmų kompleksas Kinijoje, jo statybos truko 14 metų ir buvo baigtos 1420 m. Rūmų teritorija yra stačiakampio formos ir užima 72 ha, joje išdėstyta maždaug 8700 kambarių. Aukšta raudona tvora juosia visą miestą, o jos ilgis siekia 3400 m (Jicai 2009, p. 110). Rūmai statyti pagal Šiaurinę žvaigždę, ji kinų kosmologijoje yra visatos centras. Taip pat naudotas orientacinis principas „iš šiaurės į pietus“, kuris visoje Kinijoje yra labai svarbus statant paminklus ir ypatingus statinius (Beguin ir Morel 1997, p. 16). Spalvų simbolika Pekino imperatorių rūmuose vyrauja geltona ir raudona spalvos, turinčios simbolinę reikšmę. Geltona spalva kinų kultūroje reiškia pagarbą, ji – imperatoriškosios šeimos simbolis. Ilgą laiką dėvėti geltonos spalvos rūbus, interjere naudoti geltonos spalvos dažus ir dekoro detales galėjo tik imperatoriškosios šeimos nariai. Uždraustojo miesto stogai iškloti geltonomis įstiklintomis plytelėmis, rūmų dekoracijos nudažytos...
Daugiau
Sumo
Sumo (jap. 相撲, Sumō) yra vadinamas tradicinis japonų kontaktinis sportas, imtynių rūšis. Kovos metu du imtynininkai, vadinami rikiši (jap. 力士, Rikishi) stengiasi išstumti vienas kitą už apskritojo ringo dohio (jap. 土俵, Dohyo) ribų arba bando priversti savo priešininką paliesti žemę bet kuria kūno dalimi, išskyrus kovotojo pėdas. Istorija Pirmą kartą apie sumo užsiminta prieš daugiau nei 1500 metų. Užuominų apie sumo taip pat galima rasti ir įvairiuose Japonijos mitologiniuose bei istoriniuose šaltiniuose. Iki mūsų dienų išlikę senoviniai sienų piešiniai leidžia manyti, jog sumo visų pirmiausia buvo ne sportas, o religinis ritualas. Jis būdavo atliekamas siekiant padėti žemdirbiams užsitikrinti dievybių paramą bei gerą ryžių derlių. Keletas sumo kovų, atliktų VII ir VIII amžiaus bėgyje, buvo laikomos imperatoriškosios ceremonijos dalimi. XX a. pr., 1909 metais sumo buvo pripažintas nacionaline Japonijos sporto šaka. Rikiši Norėdami prisijungti prie sumo imtynininkų bendruomenės ir gyventi sumo namuose (jap. 相撲部屋, Sumō-beya), jaunuoliai privalo atitikti...
Daugiau
Hanbokas
Hanbokas (한복 Hanbok) – tradicinis korėjiečių drabužis, dėvėtas Džiosono (조선 Joseon) dinastijoje. Šiaurės Korėjoje jis vadinamas Joseon-ot (kor. 조선옷). Moterų kostiumas susideda iš sijono, vadinamo čima (치마 chima), ir švarkelio, vadinamo džiogoriu (저고리 jeogori), kuris surištas dviem ilgais kaspinais ir baigiasi šiek tiek žemiau krūtinės. Vyriški kostiumai susideda iš plačių, prie kulkšnių pririštų kelnių, vadinamų badži (바지 baji), ir ilgesnio švarkelio, taip pat vadinamo džiogoriu. Hanboko forma yra paprasta, drabužis tiek vyrams, tiek moterims leidžia lengvai judėti, dirbti ir padeda paslėpti kūno formas. Šiais laikais korėjiečiai hanboką nešioja tik ypatingomis progomis ir tradicinių švenčių metu (Suh 2004, p. 391). Istorija Tradicinis hanbokas turi ilgą istoriją, ją galima atsekti nuo seniausių laikų. Pagrindiniai rūbai, t. y. džiogoriai (švarkai) ir badži (kelnės), buvo sukurti Trijų karalysčių laikotarpiu (삼국시대 Samguk sidae, 313–668 m.), kai Korėjoje egzistavo Gogurio (고구려 Goguryeo), Pekčės (백제 Baekje) ir Silos (신라 Silla) karalystės, ir išliko iš...
Daugiau
Spalvų simbolika Kinijoje
Spalvų simbolika – su spalvomis susijusių simbolių visuma. Nuo seniausių laikų prietaringojoje ir ritualus praktikuojančioje Kinijoje spalvos užėmė svarbią vietą religinėse, politinėse ceremonijose ir praktikose. Spalva suprantama kaip kosminės energijos či (气 qi) apraiška, formuojanti žmogaus asmeninę energiją ir likimą. Penkių elemetų teorija Prieš atsirandant Penkių elementų (五行 wu xing) teorijai, buvo dvi pradinės, neatskiriamos, viena kitai prieštaraujančios, bet kartu papildančios ir tobulą harmoniją sukuriančios spalvos – juoda ir balta, dar vadinamos in (阴) ir jang (阳). In ir jang laikomos pagrindinėmis gyvenimo jėgomis ir žymimos poromis: saulė-mėnulis, pilna-tuščia, šviesu-tamsu, stipru-silpna, vyras-moteris ir kt. Jeigu viena šių jėgų vyrauja, rezultatas – mirtis, sunaikinimas; gyvenimas neegzistuoja be šių dviejų principinių jėgų. Pusiausvyra lemia harmoniją, kai nors ir laikinas pusiausvyros sutrikdymas reiškia neramumus ar ligas (Parraman 2010, p. 276). Atsiradus Penkių elementų teorijai, spalvų spektras pasipildė raudona, geltona ir žalia spalvomis. Penkių elementų teorija remiasi interaktyvių...
Daugiau
Opijaus karai
Opijaus karai – tai XIX a. tarp Kinijos imperijos ir Vakarų vykę konfliktai. Pirmajame kare 1839–1842 m. kovojo Didžioji Britanija su Kinija, antrajame 1856–1860 m. prie Didžiosios Britanijos prisijungė Prancūzija. Abiem atvejais kinai buvo nugalėti ir jiems teko pripažinti, kad Vakarų valstybės yra galingesnės. Dėl šios priežasties iki tol uždarai gyvenusiems kinams teko atidaryti savo šalies sienas užsieniečiams ir užmegzti su jais diplomatinius santykius. Prieš konfliktą XVIII amžius Kinijos imperijai buvo pakilimo laikotarpis. Valdant imperatoriui Čianlongui (乾隆帝), Kinijos teritorija beveik padvigubėjo – buvo prijungta Mandžiūrija, išorinė Mongolija ir didelė vidurio Azijos teritorija, besidriekianti iki Balkašo ežero (dabartinis Kazachstanas). Čianlongas buvo ketvirtasis Čingų (清朝) dinastijos imperatorius. Ši dinastija kilo iš Mandžiūrijos ir atėjo į valdžią 1634 m., pakeitė Mingų (明朝) dinastiją ir valdė iki 1912 m. Šiuo laikotarpiu Kinijoje įvyko gyventojų skaičiaus augimo bumas. Populiacija išaugo trigubai (iki 400 mln....
Daugiau
