Geltonoji upė
Geltonoji upė (kin. 黃河, Huánghé) yra laikoma senovės kinų civilizacijos lopšiu, todėl dažnai dar yra vadinama „Motina upe“ (kin. 母親河; Mǔqīn Hé). Ši upė yra antra pagal ilgį Kinijoje (5400 km), o jos slėnis užima 750 000 km2 (trečiasis pagal plotą upės slėnis Kinijoje). Huanghė išteka iš Tibeto-Činghajaus kalnyno (kin. 青藏高原, Qīng–Zàng Gāoyuán), o jos žiotys išteka į Bohaivano įlanką (kin. 渤海, Bó Hǎi). Geltonosios upės slėnis tankiai apgyvendintas. Didžiausi miestai prie upės: Landžou, Uhajus, Baotou, Kaifengas, Dzinanas. Geltonoji upė kultūroje Geltonosios upės pavadinimas kilo iš upės spalvos, nes ją nudažo geltonos nuosėdos, kiniškai dar vadinamos „geltonąja žeme“(kin. 黄土, huáng tǔ). Jos į upę atiteka iš Šaansi ir kaimyninių kalnynų. Kartais Geltonoji upė poetiškai pavadinama Džou Liu (kin.濁流, Zhuo Liu) – „Purvinąja srove“, kadangi upė visuomet yra gelsva ir purvina. Iš to kilo vienas iš daugelio kinų posakių: „Kai Geltonoji upė bus skaidri, o jūra rami“ (kin. 河清海晏, hé (upė) qīng...
Daugiau%20(1)-130x130.jpg)
Imperatorė U Dzetian
Imperatorė U Dzetian (kin. 武则天, Wu Zetian), dar kitaip žinoma kaip U Hou, kurios pirmasis vardas buvo U Dzou (gim. 624 m.–705 m. valdymo metai 690 m.-705 m.) yra moteris kuri Tangų dinastijos (618 m.- 907 m.) metu imperiniame hareme sugebėjo pakilti is žemo rango sugulovės titulo iki Imperatoriaus sosto. Ji buvo pagarsėjusi gudrumu ir žiaurumu. Per 15 metų kuriuos U Dzetian valdė Kiniją pasiskelbusi imperatoriumi ji sugebėjo įtvirtinti Tangų valdžią ir suvienijo imperijos valdas. U Dzetian jaunystė U Dzao gimė Šansi (kin. 山西省, Shanxi) provincijoje 624 m. turtingoje Tangų dinastijos patarėjo U Šihuo (kin. šeimoje. Nuo pat mažens tėvas jaunąją U Dzao mokė skaityti ir rašyti, kas buvo neįprasta mokyti mergaičių Tangų dinastijos metu. Jaunoji U Dzao taip pat buvo gabi menininkė, rašė poeziją, mokėsi groti, taip pat buvo nepaprastai iškalbi. Būdama keturiolikos metų amžiaus, 638 m., dėl...
Daugiau
Gjongboko rūmai
Gjongboko rūmai (kor. 경복궁, Gyeongbokgung) yra viena iš žinomiausių istorinių vietų Seule. Pavadinimas išsiverčia į „rūmai, kuriuos palaimino dangus“. Šie rūmai buvo pastatyti 1395 m., Džiosono (kor. 조선, Joseon) dinastijos (1392–1910) pradžioje, valdant pirmajam karaliui Taedžo (kor. 태조, Taejo). Gjongboko rūmai yra didžiausias iš penkių didžiųjų rūmų, kuriuos sudaro: Čangdoko rūmai (kor. 창덕궁 Changdeokgung), Čangjongo rūmai (kor. 창경, Changgyeonggung), Doksu rūmai (kor. 덕수궁, Deoksugung) bei Gjonghui rūmai (kor. 경희궁, Gyeonghuigung); tai buvo Džiosono dinastijos karalių namai bei Džiosono vyriausybės būstinė. Šias patalpas sunaikino gaisras per Japonijos invaziją dar žinomos kaip Imdžino karas (kor. 임진왜란, Imjinwaeran), kuris vyko 1592-1598 m. Tačiau visi rūmų pastatai vėliau buvo atkurti valdant karaliui Godžongui (kor. 고종, Gojong) 1852-1919 m. (Visit Korea, 2020). Istorija 1394 m., ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais, Korėjos sostinė buvo perkelta iš Kėsongo (kor. 개성시, Kaesongshi), šiuolaikinės Šiaurės Korėjos teritorijos, į Seulą,...
Daugiau-130x130.jpg)
Jun Šimdok
Jun Šimdok (kor. 윤심덕, Yoon Shim-deok) (1897–1926 m.) – aktorė, pirmasis profesionalus Korėjos sopranas. Ši asmenybė išgarsėjo dėl savo kūrybos dainos „Mirties himnas“ žodžių ir dėl pasirinkimo kartu su Kim Vudžinu nutraukti gyvenimą jaunystėje. Ankstyvasis gyvenimo laikotarpis Jun Šimdok gimė 1897 m. liepos 25 d. krikščioniškoje keturių vaikų šeimoje. Tuo metu Pchenjane (dabar Šiaurės Korėjos sostinė) gyvenę tėvai buvo neturtingi, tačiau dėl tikėjimo buvo pasiryžę suteikti vaikams galimybę mokytis nepaisant finansinių sunkumų. Visi vaikai šioje šeimoje buvo gabūs muzikai: jaunesnysis Jun Šimdok brolis buvo baritonas, jaunesnioji sesuo – pianistė, o pati Jun Šimdok tapo pirmuoju sopranu Korėjoje (Corfield, 2013). Dainininkė baigė Pchenjano mergaičių mokyklą Sungve (kor. 숭의여자고등학교; Soongeui yeoja kodeung hakkyo). Vėliau įstojo į Kjongi merginų koledžą (kor. 경기여자고등학교; Kyeongki yeoja kodeunghakkyo), skirtą būsimiems mokytojams ir gydytojams (Rock On the Rice, 2019). Po maždaug metus trukusio darbo pradinių klasių...
Daugiau
Džuničiras Tanizakis
Džuničiras Tanizakis (谷崎 潤一郎, Tanizaki Jun’ichirō) gimė 1886 m. liepos 24 d., mirė 1965 m. liepos 30 d. Buvo žymus šiuolaikinės japonų literatūros rašytojas. Tanizakis daugelyje savo romanų, apsakymų nagrinėjo tokias temas kaip japonų tradicijų laikymasis ir vyrų susižavėjimas dominuojančiomis moterimis. Taip pat jis dažnai rašė apie maniakišką meilę, destruktyvias seksualumo jėgas ir dvejopą moters, kaip deivės ir demono prigimtį. Nuo savo debiuto 1910 m. iki mirties Tanizakis neprarado populiarumo. Biografija Tanizakis gimė Nihonbašio rajone (日本橋, Nihonbashi), Tokijo centre, čia jis ir praleido savo vaikystę. Tanizakis turėjo tris jaunesnius brolius ir tris jaunesnes seses. 1989 m. jo tėvo spaustuvė buvo parduota dėl verslo nuosmukio, tačiau po metų jo tėvas pradėjo užsiimti ryžių prekyba. 1892 m. Džuničiro Tanizakis pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Šioje mokykloje mokytoja pripažino jo talentą ir padėjo jam tyrinėti Japonijos ir Kinijos klasikas, suteikė žinių apie tradicijas ir...
Daugiau
