Džangdziadzie nacionalinis miško parkas
Džangdziadzie nacionalinis miško parkas (kin. 湖南张家界国家森林公园; Húnán Zhāngjiājiè Guójiā Sēnlín Gōngyuán) yra nacionalinis miškų parkas esantis Džangdziadzie (Zhangjiajie), Hunano provincijoje, Kinijoje. Nacionalinis parkas yra 4,810 hektarų dydžio ir yra įtrauktas į Vulingjuano (kin. 武陵源 Wulingyuan) sceninę vietovę. Vietovėje yra daugiau negu 3,000 siaurų smiltainio smailių ir kolonų, kurių dauguma yra virš 100 m. aukščio. Taip pat, 2004 m. Džangdziadzie parkas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio geologinių parkų sąrašą. Tarp smiltainio smailių yra tarpekliai su baseinais, upeliais bei kriokliais; apie 40 urvų ir 2 natūraliai susidarę tiltai. Be gamtinio kraštovaizdžio, regionas taip pat įžymus tuo, kad jame yra daugybė nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių. Istorija Senovėje Džangdziadzie buvo laikoma atokia ir nepasiekiama. Džangdziadzie istoriją galima atsekti nuo neolito amžiaus, kai ši vietovė dar buvo vadinama Dajong (kin. 大庸 Dayong) Pirmieji žmonių pėdsakai šioje vietovėje buvo užregistruoti maždaug prieš 100 000 metų. Kaip...
Daugiau
Eik-Stok
Eik-stok (kor. 고스톱, goseutop) dar vadinamas Huatu (화투, hwatu), Godori (고도리, godori) arba Matgo (맞고, matgo), jei žaidėjų skaičius yra du, – populiarus korėjietiškas kortų žaidimas, žaidžiamas naudojant huatu arba hanafuda kortų kaladę. Šis žaidimas yra vakarietiško kortų žaidimo „žvejas“ atitikmuo, kuomet žaidimo tikslas yra surinkti kelias to paties tipo kortas. Atsiradimas ir populiarumas Eik-stok yra korėjietiška versija Japonijoje atsiradusio Koi-koi žaidimo, žaidžiamo su hanafuda kortomis (Culli, 1895), tačiau tiek viena, tiek kita šalis perėmė skirtingus niuansus iš viena kitos ir pritaikė žaidimą savo kultūroms. Nepaisant jo šaknų, Japonijoje šis žaidimas yra ne toks populiarus nei P. Korėjoje: kadangi Eik-stok yra dažnai žaidžiamas lošimo tikslais, jis dažnai kelia neigiamas asociacijas su jakudza (Sloper, 2003a). P. Korėjoje Eik-stok dažnai žaidžiamas neformaliuose šeimos susitikimuose, ypač per tokias šventes kaip Naujieji metai ar Čusokas (추석, Chuseok)(Culli, 1895), kartais po oficialios laidotuvių ceremonijos dalies (Lee,...
Daugiau
Akira Kurosava
Akira Kurosava (jap. 黒澤 明, Kurosawa Akira) – japonų kino režisierius, scenaristas ir filmų prodiuseris. Jis gimė 1910 m. kovo 23 d. Tokijuje ir mirė 1998 m. rugsėjo 6 d. Kamakuroje (鎌倉市, Kamakura-shi). Kurosava yra laikomas vienu įtakingiausių kino režisierių visame pasaulyje. Per 57-erius darbo metus kino industrijoje sukūrė bemaž tris dešimtis filmų. Tokie jo filmai kaip „Gyventi“ (1952 m.), „Septyni samurajai“ (1954 m.), „Asmens sargybinis“ (1961 m.), „Kario šešėlis“ (1980 m.), „Ranas“ (1985 m.) sulaukė daugybės apdovanojimų ir tarptautinio pripažinimo. Biografija Akira Kurosava gimė Tokijuje, augo pasiturinčioje šeimoje, jo tėvas, Isamu Kurosava (1864–1948), priklausė įtakingai samurajų (jap. 侍, samurai) šeimai, o motina, Šima Kurosava (1870–1952), buvo iš Osakos kilusio pirklio dukra (Galbraith 2002). Nepaisant visuomenės nuotaikų tuometinėje Japonijoje, Kurosavos tėvas palankiai žiūrėjo į Vakarų kultūrą ir teigė, jog teatras ir kinematografija turi didelį poveikį ugdant asmenį, todėl skatino savo vaikus žiūrėti filmus....
Daugiau
Jukičis Fukudzava
Jukičis Fukudzava (jap. 諭吉福澤, Yukichi Fukuzawa) (1835 m. sausio 10 d. – 1901 m. vasario 3 d.) – autorius, rašytojas, mokytojas, vertėjas, žurnalistas, Keijo universiteto (jap. 慶應, Keio) įkūrėjas. Jis buvo vienas iš didžiausią įtaką dariusių žmonių Meidži restauracijos (jap. 明治維新, Meiji ishin) periode 1868 m. po to, kai buvo nuverstas Tokugavos šiogūnatas (jap. 徳川幕府, Tokugawa bakufu). Tuo laikotarpiu Fukudzava tapo judėjimo lyderiu siekiančiu pristatyti ir įvesti vakarietiškas idėjas Japonijoje, nes manė, kad šios vakarietiškos idėjos yra būtinos Japonijai, kad ji galėtų tobulėti ir tapti moderni valstybė (Nirala, Pletcher, Sinha, Tikkaken, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Fukudzava Jukičis gimė 1835 m., Kiūšiū (jap. 九州, Kyushu) salos šiaurėje. Jis buvo jaunesnysis sūnus nuskurdusio samurajaus (jap. 武士, bushi; 侍, samurai) šeimoje. Jaunystėje Fukudzava įgijo konfucionizmo idėjomis pagrįstą išsilavinimą Nakane (jap. 中野市, Nakano-shi), bet kadangi ten nebuvo daug galimybių tobulėti, Fukudzava 1854 m. nukeliavo į Nagasaki (jap. 長崎市,...
Daugiau
Uigūrų perauklėjimo politika
Uigūrai (维吾尔, Wéiwú’ěr) – tiurkų tauta, kilusi iš Centrinės Azijos. Uigūrai gyvena Sindziango (新疆, Xīnjiāng) autonominiame regione, šiaurės vakarų Kinijoje. Ši tauta yra viena iš 55 pripažintų Kinijos etninių mažumų, tačiau KLR vyriausybė uigūrų tautos žmones pripažįsta kaip daugiakultūrės tautos regioninę mažumą. Tautos istorija Uigūrų tautos istorija yra ginčytina tarp uigūrų nacionalistų ir Kinijos valdžios. Uigūrų istorikai uigūrus laikė pirmaisiais Sindziango gyventojais, kurių istorija labai sena. Uigūrų politikas ir istorikas Muhammad Amin Bughra (kin. 穆罕默德·伊敏, Mùhǎnmòdé Yīmǐn) savo knygoje „A history of East Turkestan“ (东突厥斯坦的历史 ; pinyin: Dōng tūjué sītǎn de lìshǐ), (1940) pabrėždamas turkiškus savo tautos aspektus, rašė, kad turkų istorija siekia 9000 metų, o istorikas Turghun Almas (吐尔贡·阿力玛斯, Tǔ ěr gòng·ā lì mǎ sī) įtraukė Tarimo mumijų atradimus, kad padarytų išvadą, jog uigūrų istorija siekia daugiau nei 6400 metų, o Pasaulinis Uigūrų Kongresas tvirtino 4000 metų istoriją Rytų Turkestane (World Uyghur Congress,...
Daugiau
