-130x130.jpg)
Imperatorė Mjongsong
Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851–1895) – dar vadinama karaliene Min (kor. 여왕 민, Yowang Min), yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus ir pirmojo Korėjos imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제, Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min Korėjoje tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu. Galiausiai jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos įtakos kitiems. Ankstyvasis gyvenimas Šios moters tikrasis vardas yra Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiungo Mino (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008). Min buvo vienintelė Min Či-Roko (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių neteko tėvus, vėliau ją priglaudė giminės Seule (kor. 서울, Seoul). Iš našlaitės tapo karaliene dėl uošvio politinių tikslų. Naujoji...
Daugiau
Samulnori
Samulnori (kor. 사물놀이; Samul nori arba samullori) – tai tradicinis korėjiečių mušamųjų instrumentų muzikos žanras, atsiradęs po 1978 metais susikūrusios mušamųjų ansamblio grupės SamulNori pasirodymų Pietų Korėjoje (Howard, 2015). Korėjietiškas žodis „Samul“ (kor. 사물; Samul) reiškia „4 dalykai“, o žodžio „nori“ (kor. 놀이; Nori) reikšmė yra „groti“. Žodžio ,,samul“ reikšmė taip pat yra kildinama iš budistinių apeigų metu naudotų 4 pagrindinių muzikos instrumentų: žuvies formos perkusinio instrumento, kurio pavadinimas ,,mogas“ (kor. 목어; Mogeo), budistų varpo – ,,bomdžiongo“ (kor. 범종; Beomjong), dharmos būgno – ,,bopko“ (kor. 법고; Beopgo) ir debesies formos bronzinio instrumento ,,unpano“ (kor. 운판; Unpan) (Kim, n.d.). Samulnori muzikos žanras ypatingas ir tuo, jog jo pirmtaku laikomas vienas seniausių Korėjos ,,žemdirbių muzika“ vadinamas sceninis menas pungmulis (kor. 풍물; Pungmul), dar kitaip žinomas kaip nongakas (kor. 농악; Nongak). Jis atliekamas per įvairius bendruomeninius renginius: religines apeigas (piktųjų dvasių išvarymus;...
Daugiau
Tojotomis Hidejošis
Tojotomis Hidejošis (豐臣 秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) Sengoku (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) periode gyvenęs vienas iš Japonijos susivienijimo vadovų. Japonijos suvienijimo pradininko Odos Nobunagos (織田信長) sekėjas, po jo mirties perėmęs savo mokytojo viziją suvienyti Japoniją, šią viziją įvykdęs tapo pirmuoju visos Japonijos valdovu. (Jensen 2000, p. 34) Hidejošis kaip karvedys Tojotomis Hidejošis gimė skurdžioje valstiečių šeimoje, Nakamura kaime, kuris buvo Ovario (尾張国, Owari) provincijoje. Būdamas dar visai jaunas Hidejošis buvo išsiųstas mokytis į šventyklą, kurią vėliau iškeitė į nuotykių paieškas. Tokiu būdu jo ir Odos Nobunagos keliai susikerta, jaunasis Hidejošis pradeda tarnauti pas jį. Oda Nobunaga buvo to meto didis žemvaldys ir karo vadas. Hidejošis sugebėjo sužavėti ir gauti Nobunagos pasitikėjimą, todėl greitai kilo ranguose ir greitai tapo generolu. Dėl labai lieknos Hidejošio išvaizdos Nobunaga Hidejošį kartais juokaudamas vadindavo „Saru“,...
Daugiau
Pektusanas
Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje. Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras. Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais). Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje. Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį. Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII...
Daugiau
Kauluno aptvertasis miestas
Kauluno aptvertasis miestas (kin. 九龙城寨, Jiǔlóng chéng zhài) buvo Hongkongo (kin. 香港, Xiānggǎng) Kauluno miesto rajono (kin. 九龙城区, Jiǔlóng chéngqū) ribose egzistavęs valdžios nevaldomas, tankiai apgyvendintas, de jure Kinijos anklavas. Iš pradžių Kauluno aptvertasis miestas atliko Kinijos karinio forto funkciją, o šalies anklavu tapo po to, kai 1898 m. valstybė sutiko išnuomoti Hongkonge esančias Naująsias teritorijas (kin. 新界, Xīnjiè) Jungtinei Karalystei. Antrojo pasaulino karo metais, Japonijos imperijai okupavus Hongkongą, Kauluno aptvertojo miesto populiacija dramatiškai išaugo. Nuo 1950 iki 1970 m. Kauluno aptvertąjį miestą kontroliavo vietinės, kinų kriminalinės organizacijos, taip vadinamos triados (kin. 三合會, Sān hé huì). Dėl šios priežasties mieste klestėjo prostitucija, prekyba narkotikais bei nelegalus azartinių lošimų verslas. 1987 m. Sausio mėn. Honkongo vyriausybė viešai paskelbė apie savo planus nugriauti aptvertąjį miestą. Nepaisant šių planų, apie 1990 m., aptvertojo miesto 2,6 ha (6,4 aro) ribose vis dar gyveno...
Daugiau
