Juodasis ir Baltasis Učangai
Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常, Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Kilmės legenda Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安, Xie Bi’an) ir Fan Udziu (kin. 范無救, Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai, kurie kartu dirbo policijos pareigūnais Jamene (kin. 衙门, Yamen). Anot legendos, policijos būrio vadas įsakė jiems pergabenti vieną nusikaltėlį į kitą miestą. Tačiau kelionės metu nusikaltėliui pavyko ištrūkti ir pasislėpti nuo Sie ir Fan. Nenorėdami nuvilti policijos būrio vado bei prarasti kaimo gyventojų pasitikėjimo Sie ir Fan nusprendė išsiskirti ir pabandyti surasti...
Daugiau
Habekas
Korėjos mitologijoje Habeku (kor. 하백, Habaek) (dar žinomo Amnokgango vardu (kor. 압록강, Amnok-gang)) yra vadinamas vandens dievas, gyvenantis Jalu upėje (kin. 鸭绿江, Yālù Jiāng, kor. 압록강, Amnok-gang). Sakoma, jog ši vandens dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Kinų mitologijoje Hebo (kin. 河伯, Hebo) yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo Habekas bei Hebo gali būti sulyginti ir sutapatinti. Šią dievybę tyrinėjantys mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl šio vandens dievo kilmės, nes skirtingi mitologiniai šaltiniai pateikia ją nevienareikšmiškai. Mitai Habekas turėjo tris neįtikėtino grožio dukras: Juhua (kor. 유화, Yuhwa), Huonhua (kor. 훤화, Hweonhwa), ir Uihua (kor. 위화, Wuihwa). Vieną dieną, seseris pastebėjo saulės dievas Hemosu (kor. 해모수, Haemosu), kai šios apžiūrinėjo savo karalystės valdas. Dėl reto seserų grožio Hemosu negalėjo atitraukti nuo jų savo akių, todėl galiausiai sumanė vieną iš merginų padaryti savo žmona. Pastebėjusios Hemosu žvilgsnį, trys seserys staigiai nėrė į vandenį ir nuplaukė tolyn. Siekdamas pagrobti seseris, jis...
Daugiau
Koi karpis
Koi karpis (kin. 鲤鱼, Lǐyú, jap. 鲤, Koi) ir jo simbolizmas užima svarbią vietą tiek kinų, tiek japonų mitologijoje. Ši žuvis yra laikoma stiprybės bei atkaklumo simboliu, kuri kaip manoma, padeda žmonėms pritraukti sėkmę ir laimę. Nors Koi karpiai yra dažnai siejami su Tekančios Saulės šalimi, tačiau jų originalia kilmės vieta yra laikoma Kinija. Koi pavadinimas karpiams buvo suteiktas apytiksliai 500 m. pr. Kr., tačiau pati žuvis egzistuoja dar ilgesnį laiką. Kai kurioms koi karpių fosilijoms yra daugiau nei 20 milijonų metų. Karpių veisimo bei sklaidos procesų metu įvyko natūralios genetinės mutacijos, kurios koi karpiams suteikė jų pagrindinį skiriamąjį bruožą – ryškiaspalviškumą. XIX. a. pr. Tekančios Saulės šalies žuvų ūkininkai ėmė koi karpius auginti dėl jų estetinės vertės. Vėliau koi karpių simbolika ir reikšmė tapo žinoma visame pasaulyje. Karpio simbolizmas ir reikšmė Karpis Kinijoje ir Japonijoje yra vertinamas dėl savo...
Daugiau
Mahakala
Mahakalos (skr. महाकाल, Mahākāla) vardu yra vadinama dievybė, kuri yra sutinkama hinduizmo, sikhizmo bei budizmo religinėse tradicijose. Hinduizme Mahakala yra laikoma nuožmiąja ir visa griaunančia dievo Šivos (skr. शिव, Śiva) manifestacijos forma. Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizme ji yra laikoma rūstybės ir įniršio dievybe dharmapala (jap. 護法善神, Gohōzenjin), kuri sergėja bei gina savaiminę tikrovės tvarką – dharmą (skr. धर्म, Dharma). Japonijoje Mahakala yra geriau žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikokuten) vardu ir yra garbinama kaip viena iš septynių laimės dievybių (jap. 七福神, Shichifukujin). Sikhizme Mahakala yra vadinamas Kalu, kuris yra Majos valdytojas. Išvaizda Mahakala yra dažniausiai vaizduojama turinti juodą arba mėlsvą kūno atspalvį. Šis spalvinis akcentas yra būdingas visoms dharmapala grupės dievybėms. Mahakala yra laikoma viena iš aštuonių stipriausių šios grupės dievybių, kurios kartu yra geriau žinomos bendriniu „Aštuonių baisiųjų“ pavadinimu. Šios baimę keliančios dievybių formos yra nušvitusių budų apsireiškimai, kurie siekia mokyti ir transformuoti pasaulį. Šios dievybės galvą neretai puošia penkios žmogaus kaukolės, kurios simbolizuoja...
Daugiau
Kidžimuna
Kidžimuna (jap. キジムナー, Kijimuna) vardu yra vadinami Japonijos Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) sutinkami mitologiniai padarai, kurie kaip manoma, gyvena vietiniuose bengalinio fikuso medžiuose. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Kidžimuna, taip pat kaip ir tokie jokajai kaip (jap. 妖怪, Yōkai) kodama (jap. 木霊, Kodama), Japonijos mitologijoje yra priskiriami bendrai medžių dvasių kategorijai. Nors vietinėje Okinavos mitologijoje egzistuoja ne viena šių būtybių išvaizdos variacija, tačiau jų pagrindiniai išoriniai bruožai dažniausiai yra panašūs. Kidžimuna paprastai yra apibūdinama kaip didžiagalvė ir rausvaveidė, vaiko ūgio būtybė, kurios kūnas padengtas raudonos spalvos plaukais (Foster, 2015). Taip pat yra teigiama, jog akylesnis žmogus gali pastebėti jų sueižėjusias, į medžio šakas panašias rankas (Meyer, 2015). Dėl savo raudonos spalvos kidžimuna yra dažnai siejamas su ugnies elementu. Sakoma, kad neretai šios būtybės gali būti pastebėtos apgaubtos...
Daugiau
