Huarangai
Huarangai (화랑 huarang) – organizacija, sukurta Šilos karalystės periodu, dar žinoma kaip „Gėlių berniukai“. Organizacijos tikslas – paruošti jaunus vaikinus, kilusius iš aukštuomenės, gyvenimui karalystės bendruomenėje. Reikšmė Sino-korėjietiškai „hua“ (花) reiškia gėlė arba apibrėžia gėlės žydėjimą. „Rang“ (郞) reiškia vyras. Kartais „rang“ buvo naudojama kaip priesaga oficialiuose Šilos dinastijos tituluose. Įvairiuose šaltiniuose huarangai yra įvardinami kaip kariai. Tačiau jie labiau buvo orientuoti ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie bus panaudoti tolimesniame karalystės valdyme. Terminu hurangas buvo įvardinama tik pati organizacija ir jos lyderiai. Visi kiti organizacijos nariai buvo vadinami huarang-do (화랑도). „Do“ reiškia sekėjas, mokinys, todėl pilnas terminas reiškia „hurangų pasekėjas“ (bibimgirl 2016). Kilmė Trijų karalysčių kronikose (삼국사기 samguksagi) rašoma: Karaliaus Činhungo valdymo metu, maždaug 576 metais, buvo sukurta organizacija Vonhua (원화, originalios gėlės), kurios lyderės buvo dvi moterys. Buvo manoma, kad ši moterų grupė labiau atliko kisengės (기생 Gisaeng) pareigas,...
Daugiau
Pietų Korėjos kelto „Sevol“ katastrofa
Pietų Korėjos kelto „Sevol“ (세월 Sewol) katastrofa – tai 2014 m. balandžio 16 d. rytą įvykusi kelto tragedija, likus vos 20 km iki pakrantės. Keltas kėlėsi nuo Inčiono (인천 Incheon) iki Džedžiu salos (제주도 Jeju-do) ir talpino 476 keleivius, iš kurių dauguma buvo mokyklinio amžiaus, keliavę į ekskursiją. Ši tragedija nusinešė virš 300 gyvybių (pagrinde moksleivių), dėl kelto kapitono bei įgulos tinkamo keleivių neparuošimo nelaimei ir pasišalinimo iš jo pirmiems (Kim, H. et al. 2016, p. 410). Tai pirmoji tokia rimta vandenyje įvykusi katastrofa Pietų Korėjoje. Priežastys Viena iš pagrindinių priežasčių buvo pačio kelto būklė. Jis buvo įsigytas Čionghėdžin laivyno (청해진해운 Cheonghaejinhaeun) kompanijos (Kim et al. 2016) 2012 m. iš Japonijos, bet buvo rekonstruotas, kad talpintų daugiau keleivių. Orginaliai turėjo išlaikyti 840 žmonių, tačiau po rekonstrukcijos keleivių talpa buvo padidinta dar 116. Taip pat buvo pridėtos papildomos kajutės bei meno...
Daugiau
Taketori Monogatari
Taketori Monogatari (jap. 竹取物語, liet. „Sakmė apie bambukų kirtėją“) – tai seniausias Japonijos grožinės literatūros kūrinys. Jo parašymo data nėra tiksli, tačiau teksto stilius rodo, kad jis sukurtas IX amžiaus pabaigoje arba X amžiaus pradžioje. Sakmės autorius taip pat nėra žinomas, o ir pačių pasakojimo versijų yra keletas, bet skiriasi tik detalės, o sakmės pagrindinis siužetas visose versijose išlieka toks pat (Keene 1956). Alternatyvus istorijos pavadinimas – „Sakmė apie princesę Kagują“ (かぐや姫の物語 Kaguya-hime no Monogatari). Princesės Kagujos sakmė Sakmėje pasakojama apie seną bambukų kirtėją, Taketori-no Okiną – (竹取翁 Taketori no Okina – senelis, kertantis bambukus), kuris su savo žmona užsidirbdavo pragyvenimui kirsdamas bambukus ir iš jų gamindamas įvairius namų apyvokos daiktus. Gyveno jie labai skurdžiai ir nelaimingai, kadangi neturėjo vaikų. Vieną dieną išėjęs kirsti bambukų, senolis išvydo bambukų giraitėje sklindančią šviesą, panašią į mėnesieną, kurios šaltinis buvo vienas iš bambukų...
Daugiau
Kinų drama „Bijūnų pavėsinė“
Tango Siandzu (汤显祖 Tang Xianzu) (1550–1616) drama „Bijūnų pavėsinė“ (牡丹亭 Mǔdān tíng) baigta apie 1588 m. Pirmą kartą suvaidinta 1598 m. princo Tengo pavėsinėje (滕王阁 Tengwang Ge). Tuo metu buvo plačiai kalbama, kad beveik visi galėjo padeklamuoti dramos žodžius. „Bijūnų pavėsinės“ literatūrinėje kalboje Siandzu išlaiko prozą ir liaudiškas idiomas. Tai ne tik įrodo neprilygstamą dramaturgo literatūrinių kompozicijų talentą, bet ir papuošia dramą, Siandzu galima pagirti už gilų pajautimą. Stipri aistra, nuoširdus dėkingumas, nuostabūs įvykiai ir graži kalba „Bijūnų pavėsinę“ paverčia maloniu kūriniu skaityti ir vertinti. Šis autentiško siužeto kūrinys yra sudarytas iš 55 scenų ir virš 400 arijų, o suvaidinti jam reikia daugiau nei 22 valandų. Dramos tekstas nebūtinai sutampa su muzika. Muzikinė drama „Bijūnų pavėsinė“ buvo leidžiama ir perleidžiama daug kartų, todėl kinų adaptaciniai tekstai buvo patobulinti taip, kad sutaptų su įspūdinga „Kunčiu“ (崑曲 Kunqu) operos muzika. Tangas Siandzu Tangas Siandzu – garsus...
Daugiau
Pietų Korėjos stalo etiketas
Korėjos stalo etiketas yra Šiaurės bei Pietų Korėjoje susiformavę visuotinai priimtos tam tikros etiketo taisyklės, normos, taikomos valgymo metu. Šios taisyklės išskiria Pietų Korėją, esančią šiaurės Rytų Azijoje, nuo kitų šalių ir išlaiko jos unikalią kultūrą. Korėjos maisto įvairovė ir stalo manieros išsivystė kartu su istorija ir žemės ūkiu, tačiau didžiausią įtaką darė konfucianizmo filosofija. Istorija Šiuolaikinės maisto kultūros nebūtų įmanoma suprasti neatsižvelgus į žemės ūkį ir istorijos ištakas. Nors žemdirbystė buvo pagrindinis ir efektyviausias maisto išgavimio šaltinis, tai turėjo ir savų trūkumų bei iššūkių. Besiartinant šaltajam sezonui, derlius būdavo atidedamas žiemos atsargoms. Šiam tikslui buvo statomi maisto sandėliai, skirti maistui laikyti bei tuo pačiu apsaugoti atsargas nuo netoliese gyvenančių plėšrūnų ar bakterijų, kurios supūdytų maisto produktus. Tačiau pats efektyviausias ir patikimiausias būdas išlaikyti atsargas ir prailginti produktų galiojimo trukmę yra konservavimas, rauginimas bei džiovinimas. Šie būdai padeda išlaikyti...
Daugiau
