Vėlyvasis Džiosonas
Vėlyvojo Džiosono (조선 Joseon 1592-1876) laikotarpio pradžia galima laikyti japonų invaziją 1592 m. (25-ti Sondžo (선조 Seonjo) valdymo metai). Šios dinastijos sugriuvimo įvykių galima laikyti Gangvado sutarties pasirašymą 1876m. ir uostų atidarymą vėlyvajame XIX amžiuje (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 204). Vėlyvajame Džiosone suklestėjo menai, literatūra, buvo ištobulinta žemdirbystė, perimtos kitų šalių technologijos ir žinios (The Association of Korean History teachers, 2005, p. 179). Vėlyvojo Džiosono pradžia 1583 metais Ji Is (이이 Yi I 1536-1584), šalies saugumo ministras, paprašė audiencijos pas karalių. Jis teigė, kad šalis turėtų ruoštis galimai kaimynų agresijai. Kadangi jo teiginys skambėjo tikroviškai, jaučiant šiaurinių kaimynų – džiurčenų (dabartiniai mongolai) grėsmę, šis jo pareiškimas buvo priimtas. Tada Ji Is pasiūlė sudaryti 100 000 karių atsargos armiją (Baek 2011, p. 126). Po šio Ji Io pareiškimo atėjo grėsminga žinia, kad po 120 metų suskaldyta Japonija pagaliau...
Daugiau
Edo laikotarpio baldai
Tansu (箪笥) – japoniškos skrynios, spintelės, dėžutės, pirmą kartą pastebėtos VII a. antroje pusėje, imperatoriaus Tenmu valdymo laikotarpiu. Žodis tansu pirmą kartą buvo užfiksuotas XVII a. pabaigoje, t. y. Edo laikotarpyje. Tansu skrynios yra kampuotos dėžės formos, dažnai su apdailintu, išpuoštu priekiu, bet su ne itin, arba visiškai neapdailintais šonais. Kadangi tradiciniame japoniškame name dažnai centrinė erdvė yra stacionari, t.y. žmonės visada sėdi toje pačioje vietoje, nėra reikalo puošti šonų, nes jie nebus matomi. Žodžiai tan ir su atitinkamai reiškia maisto sandėliavimą ir malkų nešimą ir iš to galima nuspėti pirminę šių skrynių funkciją. Vėliau jų paskirtis išsiplėtė ir jie įgavo specifinius pavadinimus priklausomai nuo to, kam jie buvo naudojami (Tansu Cabinetry 2015). Pati populiariausia rūšis namuose buvo išio-dansu (衣装箪笥 ishō-dansu), kuri reiškia drabužių komoda. Ji turėjo, palyginti, didelius stalčius, skirtus laikyti drabužiams, bei mažesnius skyrelius audiniams ir smulkesniems aksesuarams. Kadangi iki...
Daugiau
„Sampung” prekybos centro griūtis
„Sampung“ prekybos centro griūtis (kor. 삼풍백화점 붕괴 사고 Sampoong Baekhwajeom bunggoe sago) – didžiausia žmogaus sukelta katastrofa Pietų Korėjoje, įvykusi 1995 m. birželio 29 d. Sočio (서초구 Seocho) rajone, Seulo mieste. Jos metu žuvo 502 žmonės, o 937 buvo sužeisti. Įvykio priešistorė Dėl artėjančių 1988 metų vasaros olimpinių žaidynių Seule vyko sparti urbanistinė plėtra. Kadangi statybų projektai su užsienio rangovais buvo uždrausti, visus pastatus projektavo Pietų Korėjos kompanijos. Nuolat didėjantis statybų projektų skaičius reikalavo greito rezultato ir darė įtaką pastatų kokybei. Dažnai nebuvo atsižvelgiama į saugos reikalavimus (The Guardian 2015). „Sampung“ prekybos centro statybos darbai prasidėjo 1987 metais. Pastato pamatus konstravo kompanija „Woosung Construction“. Iš pradžių buvo planuojama statyti keturių aukštų apartamentų kompleksą, tačiau, prasidėjus darbams, pirmininkas Li Džiunas (이준 Lee Joon) pakeitė projektą ir pastatas virto penkių aukštų prekybos centru (The Guardian 2015). Tam, kad būtų įrengti eskalatoriai, pirmininkas įsakė darbuotojams panaikinti kelias pastato kolonas. „Woosung Construction“ darbuotojams atsisakius atlikti užduotį (kadangi tai...
Daugiau
Misora Hibari
Misora Hibari (美空 ひばり Misora Hibari, tikrasis vardas – Kadzue Kato, 加藤 和枝 Katō Kazue, 1937 m. gegužės 29 d. – 1989 m. birželio 24 d.) buvo gerai žinoma japonų aktorė ir enkos (演歌 enka) stiliaus dainininkė, taip pat išgarsėjusi kaip pirmoji Japonijos moteris, kuriai buvo suteiktas Žmogaus garbės prizas (国民栄誉賞 Kokumin Eiyoshō) už indėlį savo muzika palaikant žmones, nukentėjusius nuo Antrojo pasaulinio karo (Anderson 2001). Taip pat ji yra gavusi Japonijos Garbės medalį (褒章 hōshō) (Yano, Christine 2004). Japonijoje Hibari Misora labai garsi: dar būdama gyva yra pardavusi 68 milijonus savo daugmaž 1200 dainų įrašų. Jų populiarumas išliko net ir po šios garsenybės mirties: 2001 metais Hibari Misoros įrašų jau buvo parduota virš 80 milijonų. Nors nuo jos mirties prabėgo jau beveik tridešimt metų, dar iki šių dienų per jos gimimo dieną Japonijos radijuje ir televizijoje jai skiriama...
Daugiau
Inčiono mūšis
Korėjos karas: Inčiono mūšis (한국전쟁: 인천상륙작전)– 1950 metų rugsėjo 10 – 19 dienomis vykęs mūšis, kardinaliai pakeitęs Korėjos karo linkmę ir suteikęs pranašumą Jungtinėms Tautoms (toliau – JT). Šis mūšis vyko Pietų Korėjos mieste Inčione (인천 Incheon), prie Geltonosios jūros, vienoje fronto pusėje stovint Šiaurės Korėjos armijai, o kitoje – gen. mjr. E. M. Elmondo (ang. E. M. Almond) vadovaujamoms JT (Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos) karinėms pajėgoms. Inčiono mūšis – vienas svarbiausių 3 metus vykusio karo mūšių, suteikusių Pietų Korėjai progą po kelių savaičių atgauti savo sostinę Seulą (Norgėla 2006, p. 64). Mūšio priežastys Dar pirmosiomis Korėjos karo dienomis iš Pietų Korėjos įtakos sferos buvo pagrobta šalies sostinė – Seulas. Tai nulėmė Šiaurės Korėjos įsiveržimą ir sėkmę ateinančiuose mūšiuose, kadangi priešininkai turėjo svarbiausią Pietų Korėjos miestą savo rankose. Pietų Korėjos pusei atgauti sostinę buvo...
Daugiau
