Gifu prefektūra
Gifu prefektūra (岐阜県 Gifu-ken) yra Čiūbu regione, centrinėje Japonijoje. Jos sostinė yra Gifu miestas. Įsikūrusi Japonijos centre, ji ilgą laiką buvo labai svarbi teritorija, nes ji buvo sankirta, jungianti Japonijos rytus su vakarais. Per Sengoku laikotarpį daugelis žmonių minėdavo Gifu su posakiu: „jeigu valdai Gifu, gali valdyti ir Japoniją“. Žemės plotas, kuris sudaro moderniąją Gifu prefektūrą, tapo IV a. vidurio Jamato rūmų dalimi. Kadangi ji yra Honšiū salos viduryje, joje per visą Japonijos istoriją įvyko daugybė lemtingų mūšių, seniausias iš jų buvo 672 m. Džinšino karas (壬申の乱 Jinshin no ran), po kurio į sostą įžengė 40-asis Japonijos imperatorius Tenmu. Gifu prefektūros sritį sudaro senosios Hidos ir Mino provincijos, taip pat mažesnės Ečidzeno ir Šinano dalys. Prefektūros pavadinimas kilęs iš jo sostinės Gifu, kuriai 1567 m. vardą suteikė Oda Nobunaga, vienas iš Japonijos suvienytojų. Pirmasis Gifu pavadinimo simbolis kilęs iš legendinio Kinijos...
Daugiau
Kinų peizažinė tapyba
Kinų peizažinė tapyba (kin. 山水画 Shanshuihua) – tai kinų tapybos kryptis kiniškai vadinama ,,Šan šui “(Kalnų – vandens tapyba). Šio stiliaus tapyba perteikiamas gamtos kraštovaizdis. Pagrindiniai peizažinėje tapyboje vaizduojami objektai yra uolos, kalnai, medžiai, debesys, upės bei kriokliai. Peizažinė tapyba kuriama pagal daoistinę (道 Dào) penkių elementų (五行 Wu Xing) filosofiją. Penkis elementus sudaro: vanduo (水 shui), ugnis (火 huo), medis (木 mu), žemė (土 tu) ir metalas (金 jin). Kiekvienam elementui priskiriama tam tikra pasaulio kryptis – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, pagal kurią tapybos darbe išdėstomos elementų sąveikas atitinkančios spalvos. Kiniška spalvų maišymo teorija paremta principu, jog teigiamai vienas su kitu sąveikaujantys elementai sukuria harmoningus spalvų derinius, o neigiamai sąveikaujantys elementai sukuria chaosą, kurio vertėtų vengti. Istorija Šan šui tapymo stiliui įtakos turėjo šilko keliu į Kiniją atgabentos budistinės freskos ir medžio graviūros iš Indijos. Pirmieji kinų nutapyti...
Daugiau
Koinobori
Koinobori (jap. 鯉のぼり koinobori, liet. „karpių vėliava“) – tai viena iš daugelio senųjų Japonijos tradicijų, kuria vadovaujantis, Japonijoje kabinamos vėjo kojinės, nuspalvintos taip, kad atrodytų kaip karpiai. Šie, dažniausiai prie namų stogų iškelti karpiai, originaliai buvo sukurti švęsti festivalį skirtą berniukams (端午の節句 Tangonosekku). Buvo tikima jog karpiai neša sėkmę gyvenime, šeimos kabindavo šias vėjo kojines tikėdamos jog taip jų šeimos berniukai užaugs stiprūs ir sveiki. Šiandien karpiai kabinami paminėti vaikų dieną (子供の日kodomo no hi), kuri pakeitė berniukų festivalį. Vaikų diena vyksta 5-to mėnesio, 5-tą dieną ir yra paskutinė diena „Auksinėje savaitėje“, kurios metu Japonijoje švenčiamos nacionalinės šventės ir festivaliai. Vaikų dienos metu visa Japonija pasipuošia iš įvairių audinių pagamintais karpiais (Baseel 2015). Koinobori spalvos ir simbolika Koinobori kabinami prie namų, ant tam skirtų stulpų. Kai vis dar buvo švenčiamas berniukų festivalis, o ne vaikų diena, karpių spalvų reikšmė truputį skyrėsi....
Daugiau
Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai
„Oksfordo žodyne“ grožis apibrėžiamas kaip kombinacija tokių požymių, kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims keliami ypač aukšti grožio standartai, neretai jie išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015). Kiekvienoje šalyje grožis vertinamas skirtingai: moteris, kuri vienoje kultūroje laikoma gražia, kitoje gali būti vertinama kaip „niekuo neypatinga“ (Cho 2012, p. 1). Grožio siekiama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, noro įtikti visuomenei, kultūros, tradicijų ar tam, kad patiktum pats sau (Croat 2010). Japonijoje moters grožis puoselėjamas jau nuo seniausių laikų, bet jis labai svarbus ir šiais laikais. Tiek anksčiau, tiek dabar keliami aukšti reikalavimai. Dar Heiano laikotarpiu Japonijoje moterims, kad atitiktų grožio standartą, reikėjo turėti kuo ilgesnius plaukus, juos moterys nešiodavo kitaip nei Kinijoje (čia jie būdavo surišti į kuodus) – palaidus, krintančius ant nugaros. Kadangi buvo madinga kuo šviesesnė oda, bet tokiu atveju...
Daugiau
Prancūzų koncesija Šanchajuje
Neretai asocijuojama su „kolonializmo laikotarpiu pasaulyje“ (Cambridge University Press 1999, p. 621), Prancūzų konsesija Šanchajuje – tik viena iš keleto buvusių koncesijų šiame didmiestyje. Dabar ši teritorija – turistų traukos centras, pasižymintis išskirtine, Azijos šalims nebūdinga architektūra ir kavinių, parduotuvėlių labirintais (Foster 2008). Istorija Kinijos imperijos, Čing dinastijos laikotarpiu, 1842 metais buvo pasirašyta Nandžingo sutartis, teisiškai įgaliojusi tam tikras užsienio tautas įsikurti Šanchajuje (Cambridge University Press 1999,, p. 131). Tuo metu Šanchajus buvo mažas žvejybos kaimas (Cady 1942, p. 73). Yra manoma, kad ši sutartis ir konsesijų kūrimasis prisidėjo prie miestelio transformacijos į vieną iš Azijos didžiausių metropolių pradžios (Camus 2009, p. 205). Šanchajus, jau tada būdamas itin patrauklus prekybos uostas dėl tiesioginio susisiekimo su Jangdzės upe ir Rytų Kinijos jūra, užėmė strateginę poziciją ir buvo įdomus britams, prancūzams, amerikiečiams ir japonams (Camus 2009, p. 206). Taipingų sukilimo (1851-1864) laikotarpiu,...
Daugiau
