Koinobori
Koinobori (jap. 鯉のぼり koinobori, liet. „karpių vėliava“) – tai viena iš daugelio senųjų Japonijos tradicijų, kuria vadovaujantis, Japonijoje kabinamos vėjo kojinės, nuspalvintos taip, kad atrodytų kaip karpiai. Šie, dažniausiai prie namų stogų iškelti karpiai, originaliai buvo sukurti švęsti festivalį skirtą berniukams (端午の節句 Tangonosekku). Buvo tikima jog karpiai neša sėkmę gyvenime, šeimos kabindavo šias vėjo kojines tikėdamos jog taip jų šeimos berniukai užaugs stiprūs ir sveiki. Šiandien karpiai kabinami paminėti vaikų dieną (子供の日kodomo no hi), kuri pakeitė berniukų festivalį. Vaikų diena vyksta 5-to mėnesio, 5-tą dieną ir yra paskutinė diena „Auksinėje savaitėje“, kurios metu Japonijoje švenčiamos nacionalinės šventės ir festivaliai. Vaikų dienos metu visa Japonija pasipuošia iš įvairių audinių pagamintais karpiais (Baseel 2015). Koinobori spalvos ir simbolika Koinobori kabinami prie namų, ant tam skirtų stulpų. Kai vis dar buvo švenčiamas berniukų festivalis, o ne vaikų diena, karpių spalvų reikšmė truputį skyrėsi....
Daugiau
Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai
„Oksfordo žodyne“ grožis apibrėžiamas kaip kombinacija tokių požymių, kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims keliami ypač aukšti grožio standartai, neretai jie išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015). Kiekvienoje šalyje grožis vertinamas skirtingai: moteris, kuri vienoje kultūroje laikoma gražia, kitoje gali būti vertinama kaip „niekuo neypatinga“ (Cho 2012, p. 1). Grožio siekiama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, noro įtikti visuomenei, kultūros, tradicijų ar tam, kad patiktum pats sau (Croat 2010). Japonijoje moters grožis puoselėjamas jau nuo seniausių laikų, bet jis labai svarbus ir šiais laikais. Tiek anksčiau, tiek dabar keliami aukšti reikalavimai. Dar Heiano laikotarpiu Japonijoje moterims, kad atitiktų grožio standartą, reikėjo turėti kuo ilgesnius plaukus, juos moterys nešiodavo kitaip nei Kinijoje (čia jie būdavo surišti į kuodus) – palaidus, krintančius ant nugaros. Kadangi buvo madinga kuo šviesesnė oda, bet tokiu atveju...
Daugiau
Prancūzų koncesija Šanchajuje
Neretai asocijuojama su „kolonializmo laikotarpiu pasaulyje“ (Cambridge University Press 1999, p. 621), Prancūzų konsesija Šanchajuje – tik viena iš keleto buvusių koncesijų šiame didmiestyje. Dabar ši teritorija – turistų traukos centras, pasižymintis išskirtine, Azijos šalims nebūdinga architektūra ir kavinių, parduotuvėlių labirintais (Foster 2008). Istorija Kinijos imperijos, Čing dinastijos laikotarpiu, 1842 metais buvo pasirašyta Nandžingo sutartis, teisiškai įgaliojusi tam tikras užsienio tautas įsikurti Šanchajuje (Cambridge University Press 1999,, p. 131). Tuo metu Šanchajus buvo mažas žvejybos kaimas (Cady 1942, p. 73). Yra manoma, kad ši sutartis ir konsesijų kūrimasis prisidėjo prie miestelio transformacijos į vieną iš Azijos didžiausių metropolių pradžios (Camus 2009, p. 205). Šanchajus, jau tada būdamas itin patrauklus prekybos uostas dėl tiesioginio susisiekimo su Jangdzės upe ir Rytų Kinijos jūra, užėmė strateginę poziciją ir buvo įdomus britams, prancūzams, amerikiečiams ir japonams (Camus 2009, p. 206). Taipingų sukilimo (1851-1864) laikotarpiu,...
Daugiau
Hašimos sala (Japonija)
Hašimos sala (Japonija) Hašima (jap. 端島 Hashima), dar vadinama „Karo laivu“ (jap. 軍艦島 Gunkanjima), kadaise buvo tankiausiai pasaulyje apgyvendinta sala, o dabar tai miestas-vaiduoklis. XX a. septintajame dešimtmetyje naftai pakeitus anglis, Japonijoje, įskaitant ir Hašimos salą, visos anglies kasyklos buvo uždarytos. „Mitsubishi“ korporacija oficialiai paskelbė, kad kasykla uždaroma 1974 metais. Nuo to laiko saloje niekas negyvena, todėl ji vadinama sala-vaiduokliu. Vieta Sala įsikūrusi Japonijoje netoli Nagasakio krantų, nuo jo nutolusi apie 15 km. Salos plotas 6 ha, o ilgis 480 m. Istorija Saloje anglių pirmą kartą aptikta maždaug 1810 m., o žmonės joje įsikūrė nuo 1887 m. ir gyveno iki 1974 metų. „Mitsubishi“ korporacija (jap. 三菱商事株式会社 Mitsubishi Shōji Kabushiki-gaisha) 1890 m. nusipirko salą ir pradėjo kasti anglis. 1890–1974 m. saloje buvo iškasta apie 15 700 000 tonų anglių. 1916 m. bendrovė pastatė pirmąjį Japonijoje didįjį gelžbetoninį pastatą (septynių aukštų kalnakasių butų kompleksą), kad atitiktų sparčiai augančius darbuotojų poreikius. Betonas buvo naudojamas...
Daugiau
Jena
Jena (円 en, liet. „apskritimas“) yra oficiali Japonijos valiuta. Jenos terminas kilęs iš Kinijos juanio („apvalus daiktas“). Tai yra trečia labiausiai prekiaujama valiuta užsienio valiutų rinkoje po JAV dolerio ir euro. Ji taip pat plačiai naudojama ir kaip rezervinė valiuta po JAV dolerio, euro ir svaro sterlingų. Jena lotyniškoje abėcėlėje žymima ¥ ženklu, valiutos kodas: JPY. Cirkuliacijoje yra 6 tipų monetos ir 4 tipų banknotai. Istorija Pasibaigus šiogunų laikotarpiui, 1868 m., imperatorius Macuhito, atsakingas už Japonijos pinigų sistemą, atkūrė vietas. Jis užsakė monetų kalimo mašiną iš Birmingamo miesto, esančio Anglijoje, ir įrengė ją Osakos monetų kalykloje. Buvusios feodalų pinigų kalyklos tapo privačiais bankais, kurie pradžioje turėjo teisę spausdinti pinigus. Kurį laiką tiek centrinė vyriausybė, tiek vadinamieji „nacionaliniai“ bankai leido pinigus. Tačiau 1882 m. buvo įkurtas Japonijos bankas (日本銀行 Nippon Ginkō). Naujų monetų išleidimas reiškė Japonijos ovalių monetų pabaigą. Atnaujinus valiutą, pagal 1871 m. Naujosios valiutos aktą (Shinka Jorei), kuris įteisino jeną kaip ankstesnius pinigus pakeičiančią ir dešimtaine sistema...
Daugiau
