Namhano kalno tvirtovė
Namhano kalno tvirtovė (남한산성 Namhansanseong) buvo suprojektuota kaip atsarginė Džiosono (조선 Joseon) dinastijos (1392-1910) sostinė ir pastatyta kalnuotoje vietovėje, esančioje 25 km į pietryčius nuo Seulo. Karių-vienuolių pastatyta ir ginama tvirtovė talpino 4000 žmonių bei atliko svarbias valdžios vykdomąsias ir karines funkcijas. Seniausi išlikę griuvėsiai siekia VII a. Tvirtovė buvo keletą kartų atstatyta, ypatingai XVII a. pradžioje, tikintis Čingų (清朝 Qing) dinastijos puolimo. Miestas įkūnija šio laikotarpio kariuomenės ginklavimosi koncepciją, pagrįstą Kinijos ir Japonijos įtaka ir pasikeitimais įtvirtinimų statyboje, susipažinus su vakarietiškais ginklais, kuriems reikalingas parakas. Nuolat apgyvendintas miestas ilgą laiką tarnavo kaip provinciali sostinė, kurios įtvirtinimų viduje yra išlikę įrodymų, kad čia būta įvairių kariuomenių, civilinių ir religinių pastatų. Tvirtovė yra tapusi korėjietiško suverenumo simboliu. Istorija Bekdžės karaliaus Ondžio sostinės teorija Dar ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais buvo manoma, kad vieta, kurioje šiandien stovi Namhano kalno tvirtovė, kažkada buvo sostinė, pastatyta...
Daugiau
Potalos rūmai
Potalos rūmai (kin. 布达拉宫 Bùdálā Gōng) – tai didžiausias ir svarbiausias Tibeto budizmo architektūros kompleksas, kurį sudaro rūmai, šventyklos, mauzoliejai, administraciniai pastatai, bibliotekos bei spaustuvė. Tibetiečių kalba žodis „potala“ reiškia „šventoji budistų žemė“. Potalos rūmai pastatyti ant Raudojo Kalno (红山 Hóng Shān), Tibeto autonominio regiono sostinėje Lasoje. Potalos rūmai yra pastatyti 3700 metrų virš jūros lygio, visas rūmų kompleksas užima apie 130 000 kvadratinių metrų ir turi daugiau nei 2000 įvairaus dydžio kambarių. Potalos rūmai buvo svarbiausias Tibeto budistų pastatas, čia gyveno dalai lamos ir pančen lamos, o dabar rūmuose įrengtas muziejus, supažindinantis lankytojus su Tibeto istorija ir kultūra. Tai yra aukščiausiai esantys rūmai pasaulyje ir vienas architektūriškai išskirtiniausių pastatų, priklausantis UNESCO pasaulio paveldui. Istorija Potalos rūmai buvo pradėti statyti VII a., valdant Tubo karalystės valdovui Songzanui Ganbui (松赞干布 Sōngzàn Gànbù) ir dvejoms jo žmonoms – Nepalo princesei Bhrikuti ir...
Daugiau
Heinsa šventykla
Heinsa (해인사 Haeinsa) – tai budistų šventykla Pietų Korėjoje, esanti ant Gaja kalno Pietų Gjongsango provincijoje. Šventyklos pavadinimas kilęs iš budistinių raštų ir reiškia: „nuoširdžiai apšviestas Budos pasaulis ir mūsų iš prigimties nesuterštas protas“. Heinsa labiausiai žinoma kaip Tripitaka Koreana, dar vadinamos Gorjo Tripitaka (고려 대장경 goryeo daejanggyeong), Korėjos budistų raštų kolekcijos, saugykla. Heinsa yra viena iš Trijų Korėjos šventyklų-brangakmenių ir ji skelbia Dharmas arba Budos mokymus. Istorija Heinsa šventykla buvo pastatyta trečiaisiais Karaliaus Edžiango (애장왕 Aejang-wang) valdymo metais (802 m.), suvienytos Šilos laikotarpiu. Ją pastatė du korėjiečiai vienuoliai Sunungas (순응, Suneung) ir Idžiongas (이정 Ijeong). Šventykla Džiosono dinastijos laikotarpiu buvo kelis kartus atstatinėjama ir dabar ji – viena iš trijų pagrindinių šventyklų Pietų Korėjoje, vadinamų Trimis budizmo brangakmeniais, kurios veikia kaip saugyklos budistiniams šventiesiems raštams. Šventyklos pastatymą pina dvi legendos. Pirmoji teigia, kad du vienuoliai – Sunungas ir Idžiongas – išvyko į Kiniją...
Daugiau
Džekis Čanas
Džekis Čanas (tikrasis vardas kin. 陳港生 Chan Kong Sang, reiškiantis „gimęs Honkonge“) – kovos menų sportininkas, aktorius, režisierius, prodiuseris bei dainininkas, kilęs iš Kinijos. Šis aktorius filmuose išsiskiria savo kovos menų stiliumi, savadarbiais ginklais bei originaliais triukais, kuriuos dažniausiai atlieka pats. Per visą savo vis dar tebesitęsiančią aktoriaus karjerą Džekis Čanas yra nusifilmavęs daugiau nei dviejuose šimtuose filmų (Shoard, 2016). Ankstyvasis gyvenimas Kovos menų sportininkas ir aktorius gimė 1954 m. balandžio 7 dieną labai neturtingoje šeimoje, tuo metu gyvenusioje Honkongo gete. Šeima vertėsi labai sunkiai, dėl tos priežasties netgi buvo svarstoma parduoti gimusį sūnų vienai britų gydytojų porai. Vėliau tėvams radus darbus finansinė situacija pagerėjo, tačiau judriam berniukui, kuris dėl savo aktyvumo ir didesnio svorio buvo pramintas patranka (炮炮 Pao-pao), nebuvo skiriama užtektinai dėmesio, todėl daug laiko jis praleisdavo gatvėse ir dažnai įsiveldavo į muštynes su kitais vaikais. Būdamas...
Daugiau
Šiogis
Šiogis (jap. 将棋 shōgi), arba japoniškieji šachmatai – tai japoniška šachmatų versija, kuri yra žaidžiama dviejų varžovų. Žaidimo tikslas yra sugauti priešininko karalių. Istorija Pirmasis pasaulyje šachmatų variantas čaturanga (skr. चतुरङ्ग chaturanga) atsirado Indijoje. Iš ten žaidimas migravo į vakarus ir šiaurę. Šiaurinė atmaina tapo siangcis (kin. 象棋 xiàngqí) Kinijoje ir džiangis (kor. 장기 janggi) Korėjoje. Nėra aišku, kada šachmatai pasiekė Japoniją. Anksčiausias visuotinai priimtas šiogio paminėjimas yra „Naujuose užrašuose apie sarugaku“ (新猿楽記 Shin sarugaku ki) (1058 – 1064) – darbe, parašytame Fudživaros Akihiros (藤原明衡 Fujiwara Akihira). Seniausi archeologiniai įrodymai yra 16 šogio figūros, iškastos Naros prefektūroje. Tuo pačiu metu buvo rasta medinė lentelė, parašyta šeštais Tenki (天喜 tenki) epochos metais (1058), todėl manoma, kad šiogio figūros irgi iš to paties laikotarpio. Pirmieji išsamūs žaidimo aprašymai apibrėžti Liaudies kultūros žodyne Ničiūrekis (に中壢 nichūreki) (1210 – 1221). Žodyne aprašomi Didysis šiogis (大将棋 Dai shōgi), kuris buvo žaidžiamas ant 13×13...
Daugiau
