Kašia
Kašia (火車 kasha) – japonų mitologinė būtybė, kuri pažodžiui išvertus reiškia “degantis vežimas”. Ši būtybė priklauso jokajų (妖怪 yōkai) rūšiai. Kai kurie japonai tiki, kad visą gyvenimą buvus nedoru žmogumi, bėdos nesibaigia po mirties. Jie tiki, kad laidotuvių metu, kunigui ir artimiesiems nešant karstą, atsivers dangus ir iš jo pasirodys mitinė būtybė Kašia, kuri nusitemps palaikus su savimi į pragarą arba dar blogiau – juos suės (Hung 2014). Išvaizda Nors pavadinimas užsimena tik apie degantį vežimą, ši būtybė iš tiesų turi degančios katės išvaizdą ir priklauso jokajų rūšiai, bakeneko (化け猫) tipui. Dažniausiai ji yra žmogaus dydžio arba net didesnė, moka vaikščioti ant dviejų kojų. Pasirodo prasivėrus dangui, lydint audrai, liepsnoms, griaustiniui ir žaibams. Gasdina žmones šokinėdama ant namų stogų (Davisson 2013). Katė ir degantis vežimas Pavadinime kalbama apie degantį vežimą, tačiau šios būtybės nenaudoja jokios transporto priemonės. Manoma, kad...
Daugiau
Gaokao egzaminas
Gaokao egzaminas（高考 gao kao, liet. „aukštasis egzaminas”) – tai svarbiausias egzaminas Kinijoje, kurį privalo gerai išlaikyti visi moksleiviai, pretenduojantys į studijas universitete. Labai geri egzamino rezultatai moksleiviams leis studijuoti norimą specialybę Kinijos universitetuose. Tačiau, labai gerų rezultatų neužtenka, norint įstoti į prestižinius universitetus Pekine arba Šanchajuje. Vos keli moksleiviai iš visos vidurinės mokyklos turi šansų patekti į geriausius universitetus, gauti trokštamos specialybės diplomą ir taip užsitikrinti sau gerą ateitį. Ne paslaptis, jog Kinijoje dėl itin gausios populiacijos yra sunku gauti gerai apmokamą darbą. Tie moksleiviai, kurie per egzaminą nesugeba rezultatu aplenkti bendraklasių, dažniausiai yra pasmerkti visą likusį gyvenimą dirbti neprestižinius darbus (pavyzdžiui, kasininkas, valytojas), su labai menkomis galimybėmis tobulėti. Taip pat, mokiniai iš pasiturinčių šeimų, kurie nėra patenkinti savo rezultatais, turi galimybę sumokėti už dar vienerius mokslo metus mokykloje ir kitais metais vėl laikyti Gaokao. Deja, daugumai moksleivių, besimokančių...
Daugiau
Kedžioro
Kedžioro (jap. 毛倡妓 Kejōrō), kitaip žinoma, kaip plaukuota prostitutė, tai viena iš daugelio Japonijos jokajų (jap. 妖怪yōkai), kurie paplito Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) . Vardas susideda iš trijų kandži (jap. 漢字Kanji), kurių vienas yra 毛, reiškiantis „plaukai“, o du paskutinieji 倡妓, reiškiantys „prostitutė“. Išvaizda Dar yra svarstoma, ar Kedžioro turi normalų veidą uždengtą plaukais, ar ji yra beveidė pabaisa. Tačiau žinoma, kad tai yra prostitutė, kurios veidas ir kūnas yra paslėpti už ilgai tamsiai juodų plaukų „užuolaidos“. Šis jokajus apsireiškia tik raudonųjų žibintų kvartaluose bei bordeliuose. Daugelyje istorijų pasakojama, kad ji matoma su keistai ilgais, tankais plaukais, arba jos visas kūnas yra padengtas plaukais, kaip kokios pabaisos. Aukos Dažniausiai aukos yra jauni vyrai, kurie yra dažni lankytojai viešnamiuose arba raudonųjų žibintų kvartaluose. Vaikinai matydavo ją iš nugaros, einančią priekyje jų. Kedžioro priversdavo jaunuolius supainioti ją su kažkuo, ką...
Daugiau
Akkorokamujus
Akkorokamujus (jap. アッコロカムイ Akkorokamui) yra milžiniškas aštuonkojis monstras, kuris aptinkamas ainų (jap. 蝦夷 Ezo/アイヌ Ainu) bei šintoizmo (jap. 神道Shintō) mitologijose. Pasak skirtingų šaltinių, šis jokajus gyvena Hokkaido (jap. 北海道 Hokkaidō) salos įlankose, taip pat randamas Taivane bei Korėjoje. Legenda Akkorokamujaus legendoje teigiama, kad kartą Rebunge (礼文華 Rebunge) kalnų kaimelyje dvasios prakeikė vieną valstietį išvysti savo gyvenvietės sunaikinimą. Vėlės užduotį įvykdyti patikėjo kalnuose gyvenančiam pusiau moters, pusiau voro pavidalo padarui Jaošikepui (ヤオシケプ Yaoshikepu). Monstras pradėjo nesuvaldomą gyventojų žudymą – aukų kiekis buvo toks didelis, kad visos gatvės prisipildė kraujo upėmis. Išgirdęs žmonių pagalbos šauksmą, jūros dievas Repunkamujus (れぷんかむい Repunkamui) nubaudė Jaošikepą paversdamas jį aštuonkoju (Akkorokamuju) ir ištremdamas į jūrą. Jūroje Jaošikepas pradėjo sparčiai augti, kartu su kūnu didėjo ir jo apetitas, tad ilgainiui padaras pasisotindavo tik laivais ir banginiais. Vieną dieną, Akkorokamujus prarijo visą valtį pilną žvejų. Šie pilve taip pat...
Daugiau
Močis
Močis (餅 mochi) – tai tradicinis japonų naujametinis patiekalas, gaminamas iš gličių ryžių. Šie ryžių pyragėliai Japonijoje yra iš ties kultūriškai svarbūs. Pagal japonų liaudies pasaką japonai pažiūrėję į mėnulį mato kiškį stovintį ant galinių kojų ir grūdantį piesta masę močių pyragėliams. Atsiradimo istorija Pirmieji močiai buvo gaminami iš raudonųjų ryžių. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heian-jidai, 794-1185 m.) močis buvo naudojimas kaip maistas skirtas Dievams bei religiniuose šintoizmo ritualuose (神道 Shintō „dievų kelias“). Taip pat močis buvo laikomas talismanu laimingai santuokai. Pirmasis močio valgymas per Naujuosius metus užfiksuotas Heiano laikotarpiu. Šviežias močis simbolizavo ilgą gyvenimą ir gerą sveikatą, tuo tarpu sausas, sukietėjęs močis padėjo palaikyti sveikus ir tvirtus dantis. Taip pat apie močį rašoma seniausiame Japonijos literatūros kūrinyje „Sakmė apie princą Gendži“ ( 源氏物語 Genji Monogatari) (Itoh, 2011). Močio rūšys Kagamio močis (鏡餅 kagami mochi „veidrodinis ryžių pyragėlis“) – šiuo močiu dekoruojamas naujametinis stalas. Šis močis...
Daugiau
