Kašia
Kašia (火車 kasha) – japonų mitologinė būtybė, kuri pažodžiui išvertus reiškia “degantis vežimas”. Ši būtybė priklauso jokajų (妖怪 yōkai) rūšiai. Kai kurie japonai tiki, kad visą gyvenimą buvus nedoru žmogumi, bėdos nesibaigia po mirties. Jie tiki, kad laidotuvių metu, kunigui ir artimiesiems nešant karstą, atsivers dangus ir iš jo pasirodys mitinė būtybė Kašia, kuri nusitemps palaikus su savimi į pragarą arba dar blogiau – juos suės (Hung 2014). Išvaizda Nors pavadinimas užsimena tik apie degantį vežimą, ši būtybė iš tiesų turi degančios katės išvaizdą ir priklauso jokajų rūšiai, bakeneko (化け猫) tipui. Dažniausiai ji yra žmogaus dydžio arba net didesnė, moka vaikščioti ant dviejų kojų. Pasirodo prasivėrus dangui, lydint audrai, liepsnoms, griaustiniui ir žaibams. Gasdina žmones šokinėdama ant namų stogų (Davisson 2013). Katė ir degantis vežimas Pavadinime kalbama apie degantį vežimą, tačiau šios būtybės nenaudoja jokios transporto priemonės. Manoma, kad...
Daugiau
Gaokao egzaminas
Gaokao egzaminas（高考 gao kao, liet. „aukštasis egzaminas”) – tai svarbiausias egzaminas Kinijoje, kurį privalo gerai išlaikyti visi moksleiviai, pretenduojantys į studijas universitete. Labai geri egzamino rezultatai moksleiviams leis studijuoti norimą specialybę Kinijos universitetuose. Tačiau, labai gerų rezultatų neužtenka, norint įstoti į prestižinius universitetus Pekine arba Šanchajuje. Vos keli moksleiviai iš visos vidurinės mokyklos turi šansų patekti į geriausius universitetus, gauti trokštamos specialybės diplomą ir taip užsitikrinti sau gerą ateitį. Ne paslaptis, jog Kinijoje dėl itin gausios populiacijos yra sunku gauti gerai apmokamą darbą. Tie moksleiviai, kurie per egzaminą nesugeba rezultatu aplenkti bendraklasių, dažniausiai yra pasmerkti visą likusį gyvenimą dirbti neprestižinius darbus (pavyzdžiui, kasininkas, valytojas), su labai menkomis galimybėmis tobulėti. Taip pat, mokiniai iš pasiturinčių šeimų, kurie nėra patenkinti savo rezultatais, turi galimybę sumokėti už dar vienerius mokslo metus mokykloje ir kitais metais vėl laikyti Gaokao. Deja, daugumai moksleivių, besimokančių...
Daugiau
Kedžioro
Kedžioro (jap. 毛倡妓 Kejōrō), dar žinoma kaip plaukuota prostitutė, – viena iš daugelio Japonijos jokajų (jap. 妖怪yōkai), kurie paplito Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai). Vardas susidaro iš trijų kandži (jap. 漢字Kanji), kurių vienas yra 毛, reiškiantis „plaukai“, o du paskutiniai 倡妓, reiškia „prostitutė“. Išvaizda Vis dar svarstoma, ar Kedžioro turi normalų veidą, uždengtą plaukais, ar yra beveidė pabaisa. Žinoma, kad tai yra prostitutė, kurios veidas ir kūnas yra paslėpti už ilgų, tamsiai juodų plaukų užuolaidos. Šis jokajus pasireiškia tik raudonųjų žibintų kvartaluose bei viešnamiuose. Daugelyje istorijų pasakojama, kad ji matoma su neįprastai ilgais, tankiais plaukais arba jie dengia visą kūną kaip kokios pabaisos. Aukos Paprastai aukos – jauni vyrai, kurie yra dažni viešnamių arba raudonųjų žibintų kvartalų lankytojai. Vaikinai Kedžioro pamatydavo iš nugaros. Ji priversdavo jaunuolius supainioti ją su kažkuo, ką jie pažįsta, todėl, bėgdami užkalbinti Kedžioro, vyrai nepastebėdavo...
Daugiau
Akkorokamujus
Akkorokamujus (jap. アッコロカムイ Akkorokamui) yra milžiniškas aštuonkojis monstras, kuris aptinkamas ainų (jap. 蝦夷 Ezo/アイヌ Ainu) bei šintoizmo (jap. 神道Shintō) mitologijose. Pasak skirtingų šaltinių, šis jokajus gyvena Hokkaido (jap. 北海道 Hokkaidō) salos įlankose, taip pat randamas Taivane bei Korėjoje. Legenda Akkorokamujaus legendoje teigiama, kad kartą Rebunge (礼文華 Rebunge) kalnų kaimelyje dvasios prakeikė vieną valstietį išvysti savo gyvenvietės sunaikinimą. Vėlės užduotį įvykdyti patikėjo kalnuose gyvenančiam pusiau moters, pusiau voro pavidalo padarui Jaošikepui (ヤオシケプ Yaoshikepu). Monstras pradėjo nesuvaldomą gyventojų žudymą – aukų kiekis buvo toks didelis, kad visos gatvės prisipildė kraujo upėmis. Išgirdęs žmonių pagalbos šauksmą, jūros dievas Repunkamujus (れぷんかむい Repunkamui) nubaudė Jaošikepą paversdamas jį aštuonkoju (Akkorokamuju) ir ištremdamas į jūrą. Jūroje Jaošikepas pradėjo sparčiai augti, kartu su kūnu didėjo ir jo apetitas, tad ilgainiui padaras pasisotindavo tik laivais ir banginiais. Vieną dieną, Akkorokamujus prarijo visą valtį pilną žvejų. Šie pilve taip pat...
Daugiau
Močiai
Močiai (餅 mochi) – tai tradicinis japonų naujametinis patiekalas, gaminamas iš lipnių ryžių. Šie ryžių pyragėliai Japonijoje yra išties kultūriškai svarbūs. Pagal japonų liaudies pasaką, japonai, pažiūrėję į Mėnulį, mato kiškį, stovintį ant galinių kojų ir grūdantį grūstuvu masę močių pyragėliams. Atsiradimo istorija Pirmieji močiai buvo gaminami iš raudonųjų ryžių. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heian-jidai, 794–1185 m.) močiai buvo naudojimi kaip maistas, skirtas dievams religiniuose šintoizmo ritualuose (神道 Shintō „dievų kelias“). Taip pat močiai buvo laikomi laimingos santuokos talismanu. Pirmasis močių valgymas per Naujuosius Metus užfiksuotas Heiano laikotarpiu. Švieži močiai simbolizavo ilgą gyvenimą ir gerą sveikatą, o sausi, sukietėję močiai padėjo palaikyti sveikus ir tvirtus dantis. Apie močius taip pat rašoma seniausiame Japonijos literatūros kūrinyje „Sakmė apie princą Gendži“ ( 源氏物語 Genji Monogatari) (Itoh, 2011). Močių rūšys Kagamio močis (鏡餅 kagami mochi „veidrodinis ryžių pyragėlis“). Šiais močiais dekoruojamas naujametinis stalas....
Daugiau
