Igongo kilmės mitas
Igongo kilmės mitas (kor. 이공 본풀이, Igong Bonpuri) – Džedžiu salos (kor. 제주도, Jejudo) šamanų mitas, Korėjoje geriau žinomas kaip Halagungi mitas (kor. 할락궁이 신화, Hallakgungi shinhwa), pasakojantis apie dievą, besirūpinantį Vakarų gėlių sodu, kuriame auga stebuklingos gėlės, nulemiančios žmonių gimimą, mirtį ir atgimimą (Choi 2008). Šis mitas yra glaudžiai susijęs su budizmo mitu „Raštas apie Vakarų rojaus princą“. Siužetas Mitas pasakoja apie Kim Džonguką (kor. 김정국, Gim Jeongguk) ir Im Džonguką (kor. 임정국, Im Jeongguk). Pirmasis buvo vargšas, o antras – labai turtingas. Abu draugai neturėjo vaikų, todėl nuolat meldėsi šventykloje ir aukojo dievams. Galiausiai Kim Džongukui gimė sūnus, vardu Sara Dorjongas (kor. 사라도령, Sara Doryeong), o Im Džongukui – duktė, vardu Vongang Ami (kor. 원강암, Wongang Ami). Vaikams suaugus jie susituokė. Netrukus Vongang Ami tapo nėščia, o tuo pačiu metu Sara Dorjongas gavo žinią iš aukščiausiosios dievybės...
Daugiau
Caišenas
Caišenas (财神 Cáishén) išvertus iš kinų kalbos reiškia „turto dievas“, ir yra tikima, jog šis dievas atneša turtus bei klestėjimą. Caišenas pradėtas garbinti senojoje kinų religijoje, vėliau buvo perimtas daoistų ir tebėra garbinamas šiais laikais (Encyclopædia Britannica, 2016). Ypatingas dėmesys jam yra skiriamas per kinų naujuosius metus, kuomet kinai, norėdami į savo namus prisišaukti turtą, šio dievo paveikslėliais ar karpiniais papuošia lauko vartus ar vieną iš namo kambarių. Garbinimo pradžia Caišenas buvo pradėtas garbinti kaip turto dievas dar senojoje kinų religijoje. Buvo tikima, kad jis metalą gali paversti auksu ir tai jis gali padaryti metalą prilietęs savo auksine lazda (Knapp 1999). Nuo tų laikų Caišenas yra vaizduojamas laikantis auksinę lazdą ir jojantis ant juodojo tigro, kuris gali atskirti gėrį nuo blogio. Nuo tada buvo pradėta manyti, jog šis dievas padeda geriems bei jį gerbiantiems žmonėms. Taip pat tuo metu...
Daugiau
Kiniškas liūtas
Kiniškas liūtas yra svarbus mitologinis gyvūnas Rytų Azijos gyventojams. Jie dažnai būna pavadinami liūtai sergėtojai, o Kinijoje tradiciškai žinomi, kaip Shíshī (kin. 石狮). Kinijoje liūtų išvaizda ir pavadinimas gan dažnai keitėsi, bet jų funkcija visada išlikdavo ta pati. Kiniškas liūtas turi mistinių apsauginių galių. Tradiciškai jį galima rasti priešais šventyklas, imperijos rūmus, valstybines įstaigas ir prie aukšto rango visuomenės veikėjų namų. Pasak Hu, „ Hanių dinastijos metu, liūtai užėmė svarbią vietą Kinijos mene. Jie buvo susieti su imperine galia, svarbių pastatų saugojimu, tokių, kaip rūmai, šventyklos, greitai jie tapo prieinami ir platesniam socialiniam rangui“ (Hu 1995).Visuomenės veikėjai pasistatę kiniškus liūtus nurodo savo finansinį ir socialinį statusą. Kiniški liūtai tebėra statomi ir šiais laikais. Jie naudojami, kaip dekoratyviniai simboliai prie įėjimo į restoraną, prekybos centą, viešbutį ir kitą statinį. Išvaizda Tradiciškai Kiniški liūtai yra gaminami iš dekoratyvinio akmens, tokio, kaip...
Daugiau
Ema
Ema (jap. 閻魔 Emma) – viena iš japonų budizmo dievybių, mirusiųjų karalystės valdovas, po mirties teisiantis mirusiųjų vėles. Jis bešališkai pasveriąs per gyvenimą nuveiktus gerus ir blogus darbus ir atsižvelgdamas į juos, skiria bausmę pragare arba siunčia vėles atgal į žemę. Jis vaizduojamas apsirengęs Kinijos pareigūno drabužiais, besinešiojantis šiaku – ploną, plokščią lentelę, naudojamą teismo pareigūnų skirtą prispausti rankraščiams, kuri tapo autoriteto ir luomo simboliu, nešiojo karūną arba kepurę ant kurios buvo simbolis reiškiantis „karalius“. Edo periodo menininkas Tani Bunčio suteikė jam japoniško stiliaus aprangą ir šukuoseną. Tai yra vienas iš pavyzdžių kaip kinų mitai buvo pritaikomi japonų kultūroje. Jis vaizduojamas rūsčia išraiška, raudonu veidu ir kyšančias iltiniais dantimis. Atitinka Janluo Kinų mitologijoje ir mirties dievą Jamą indų mitologijoje. Emos istorija Ema buvo Vaišalio (ankstyvuoju budizmo laikotarpiu klestėjęs miestas, tarp Gangos ir Himalajų) valdovas. Vykstant nuožmiam karui, jis įsigeidė...
Daugiau
Pretai
Pretas, arba alkanas demonas (kin. 饿鬼 Èguǐ) – tai antgamtinė būtybė, kuri yra aprašyta budistų, induistų bei džainizmo tekstuose, laikoma pomirtinio gyvenimo vaiduokliu (Kaza 2011, 51). Remiantis budistų kanonu, tai yra viena iš šešių egzistavimo sferų. Kinai pretą labiau linkę sieti su vaiduokliais, o budizme ši būtybė gali būti siejama ir su vampyrais. Pagal tradicinį kinų tikėjimą, yra manoma, kad, kai žmonės miršta, jie tampa vaiduokliais. Todėl ši būtybė yra laikoma žmogaus dvasia, kaip neigiamas karmos rezultatas. Žmogaus, kurio gyvenimas kadaise buvo paremtas godumo, gobšumo ir pavydu kitiems. Todėl atgimusi būtybė bando išvengti kančių, ieškodama pasitenkinimo, sukeldama skausmą kitiems (Bing 1994, 130). Pretas ypač emocionalus, nuolat lydimas įniršio ir noro kankinti kitus dėl savo paties neįvykdomų troškimų, kurių jis pats niekaip negali patenkinti. Todėl dažnai yra vadinamas „Alkanuoju vaiduokliu“ (Li 2005, 53). Ši būtybė pasmerkta gyventi niūriose vietose, dažnai slėniuose....
Daugiau
