-130x130.jpg)
9 drakono sūnūs
Devyni drakono sūnūs (kin. 龙生九子, Lóng shēng jiǔ zǐ) yra kinų drakonai, kurie yra karaliaus drakono sūnūs. Egzistuoja daugybė jų apibūdinimų ir skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi jų vardai, tačiau visuose versijose nurodoma, kad jie yra devyni. Kiekvienas iš šių drakonų yra ypatingas ir turi unikalių savybių. Pasak legendos, kiekvienas iš drakono sūnų turėjo bent vieną tėvo – karaliaus drakono talentą (Bates 2007, 54 p.). Knygos „All About Chinese Dragons“ autorius R. Bates teigia: „Nuo seniausių laikų kinai drakoną laikė nemirtingu ir visur esančiu. Drakonas yra Kinijos simbolis ir buvo daugelį amžių. Jis buvo monarchijos ir aukščiausios valdžios simbolis, tačiau visada priklausė ir žmonėms. Drakonas Kinijos žmonėms yra daugiau nei mitas – tai tikėjimas“ (Bates 2007, 8 p.). Drakonas karalius – viena iš svarbiausių Kinijos mitologinių būtybių, tad ir jo sūnūs Kinijos mitologijai turėjo didelę reikšmę. Devynių drakonų kilmė neretai siejama su...
Daugiau
Imugis
Imugis (kor. 이무기 Imugi) yra iš Korėjos mitologijos kilusi žalčio, gyvatės arba pitono pavidalo būtybė, kuri siekia tapti drakonu. Tai tarsi drakono pirminė forma. Imugis yra dažniausiai pasitaikantis šio padaro pavadinimas, tačiau šie drakonais dar nevirtę gyvatės formos padarai turi ir kitų galimų pavadinimų kaip: išimis (kor. 이시미, ishimi), miris (kor. 미리, miri), baris (kor. 바리 bari) ir t. t. (Kim 2004). Korėjietiškoje mitologijoje kiekvienas kalnas yra personifikuotas ir turi po jį įkūnijantį drakoną, o vandens telkiniuose gyvena mažesnę galią bei statusą turinčios būtybės, tarp jų ir imugiai, ir tikima, kad šias būtybes galima pakreipti savo naudai pasitelkiant aukas ir maldas. Mituose žaltys dažnai naudojamas kaip šių menkesnio statuso ir galios drakono prototipų sinonimas. Virsmas tikruoju drakonu prasideda nuo imugio pavidalo: imugis turi išgyventi tūkstantį metų įkalintas kalnuose bei dar tūkstantį metų vandenyje tam, kad pasiektų galutinę formą ir...
Daugiau
Kagucučis
Kagucučis (jap. 迦具土, Kagutsuchi-no-kami ) šintoizmo mitologijoje yra ugnikalnių ir ugnies dievas, kuris buvo vienas iš pirmapradžių Idzanagio (jap. 伊邪那岐, Izanagi) ir Idzanami (jap. 伊弉冉, Izanami) atžalų. Taip pat jis dar dažnai vadinamas Homusubi (jap. 火産霊, Homusubi-no-kami). Kilmė Kai gimė Kagucučis, jo ugninga esencija sudegino jo motiną Idzanami, supykęs ir keršto trokštantis tėvas Idzanagis nukirto Kagucučio galvą ir supjaustė jį į aštuonias dalis bei išmėtė jas po Japoniją. Iš jo pasipylusio kraujo bei supjaustytų kūno dalių, gimė po aštuonis kami (jap. 神, Kami, liet. dievas). Manoma, kad iš supjaustytų aštuonių kūno dalių atsirado aštuoni ugnikalniai, kuriuose gyvena kami. (Roberts, 2010) Kagucučio simbolika Svarbiausias Kagucučio vaidmuo ir simbolika japonų mitologijoje yra kaip ugnies dievas. Gaisrai Japoniją kamuoja tūkstantmečius ir ne tik todėl, kad Japonija yra miškais apaugusi šalis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, suformavusių visą Japonijos kultūrą, gyvenimo būdą, architektūrą ir mentalitetą, yra šalies polinkis...
Daugiau
Osakabe-himė
Osakabe-himė (jap. 長壁姫, osakabe hime) – yra jokajų (jap. 妖怪, yōkai) kategorijai priskiriama mitologinė būtybė, kuri gyvena slaptose Baltojo garnio pilies (jap. 姫路城, himejijyō) vietose. Kai UNESCO 1993 m. įtraukė Baltojo garnio pilį į paveldo sąrašą, tai padarė šią pilį galbūt vienintele pasaulinio paveldo vieta, kurioje gyvena jokajus (Toriyama, 2017). Išvaizda Dažniausiai Osakabe-himė yra aprašoma kaip sena moteris arba jauna mergina, dėvinti dvylikos sluoksnių kimono (jap. 十二単, jūnihitoe) – japonų tradicinį drabužį. Kilmės teorijos Egzistuoja kelios šios mitologinės būtybės kilmės teorijos, tačiau nei viena iš jų yra patvirtinta kaip tikroji. Viena teorija yra tokia, kad Osakabe-himė yra sena devynuodegė lapė kitaip žinoma kaip kicune (jap. 狐, kitsune), kuri atrodo kaip jokajus. Dar manoma, kad ji yra gyvatės dvasia arba imperatoriaus Fušimi (jap. 伏見天皇, fushimi-tennō) mėgstamiausios kurtizanės šmėkla. Viena iš labiausiai paplitusių teorijų yra tokia, kad Osakabegami – kalno ant...
Daugiau_in_Burmese_art-130x130.jpg)
Naraka
Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo mitologijoje, taip pat ir kinų mitologijoje, ši sąvoka reiškia pragarą. Mintis, jog egzistuoja kažkoks pragaras, yra labai sena ir nusistovėjusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę ,,pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau, ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už savo netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų. Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės esančios ar ten patekusios dėl savo karmos. Karma visiems sugrįžta su laiku it koks bumerangas. Patekusieji į pragarą, ten gyvena ribotą laiko tarpą, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių. Dėl tokių baisių pasekmių, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą, taip norėdami išvengti...
Daugiau
