Mikaribaba
Mikaribaba (jap. 箕借り婆, mikaribaba) – jokajams (jap. 妖怪, yōkai) priskiriama Japonijos mitologinė būtybė. Pati Mikaribaba yra kilusi iš Kanto regiono (jap. 関東地方, kantō-chihō), o atrodo kaip vienaakė senė, dėvinti nudrengtą seną šiaudinę skrybėlę bei paltą. Burnoje nešioja liepsnojantį fakelą (ICHACHA). Pavadinimo kilmė Nors ženklai (jap. 漢字, kanji), kurie yra naudojami Mikaribabos vardui užrašyti pažodžiui reiškia „vėtykles besiskolinanti senė“, šis pavadinimas galimai bėgant laikui buvo tiesiog pritemptas. Pats Mikaribabos vardas egzistavo daug anksčiau ir turėjo kitą religinę, su pasninku arba išsivalymo ritualu susijusią reikšmę (Yokai.com). Elgesys Mikaribaba yra viena iš kelių jokajų, bendradarbiaujančių su kitais jokajais. Ji dažnai pastebima kartu su kitu vienaakiu jokajumi – Hitocume kodzo. Žiemą juodu kartu lanko žmonių namus, kad pasisavintų jų apsiaustus, pintines ir jų pačių akis (Cyclowiki). Lankydami žmonių namus, jie į knygelę surašinėja šeimų pavardes, o po kelių savaičių šią knygelę pateikia dievams, šie savo nuožiūra negerovių nusipelniusioms...
Daugiau
Mitologinė būtybė ūdra
Ūdra (jap. 獺, Kawauso) – tai japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yōkai), kuri pasižymi magiškomis galiomis ir gebėjimu keisti formą. Ūdra yra artima kito garsaus jokajaus Kappos (jap. 河童, Kappa) giminaitė, todėl yra priskiriama vandens jokajų kategorijai. Išvaizda Ūdra – tai plaukuotas, mielas ir žaismingas, vieno metro ilgio jūrinis žinduolis. Japonų mitologijoje teigiama, kad už jo žaismingo ir nekalto snukučio slepiasi visiškai į gyvūną nepanaši būtybė. Mėgstamiausios ūdrų maskuotės – jauno elgetaujančio vaiko su šiaudine skrybėle arba patrauklaus ir dailaus žmogaus pavidalai. Elgsena ir galios Ši mitologinė būtybė yra gerai žinoma dėl gudrybių, apgaulių ir išdykavimų, tačiau retai kada būna pavojinga. Ūdrų mėgstamiausias užsiėmimas yra dūkti su žmonėmis, ypač mėgdžioti jų garsus ir žodžius. Jos mėgsta šaukti žmonių vardus ar atsitiktinius žodžius gatvėje vaikštantiems nepažįstamiems žmonėms ir stebėti jų sutrikusias bei išsigandusias reakcijas. Tai pat šios būtybės išdykauja...
Daugiau-130x130.jpg)
9 drakono sūnūs
Devyni drakono sūnūs (kin. 龙生九子, Lóng shēng jiǔ zǐ) – tai kinų drakonai, karaliaus drakono sūnūs. Egzistuoja daugybė jų apibūdinimų ir skirtingų vardų, tačiau visuose šaltiniuose nurodoma, jog jie yra devyni. Kiekvienas iš šių drakonų yra ypatingas ir turi unikalių savybių. Pasak legendos, kiekvienas iš sūnų turėjo bent vieną tėvo – karaliaus drakono – talentą (Bates 2007, p. 54). Knygos „All About Chinese Dragons“ autorius R. Bates’as teigia: „Nuo seniausių laikų kinai drakoną laikė nemirtingu ir visur esančiu. Daug amžių drakonas buvo ne tik Kinijos, bet ir monarchijos bei aukščiausios valdžios simbolis, kuris visada priklausė ir žmonėms. Drakonas kinams yra daugiau nei mitas – tai tikėjimas“ (Bates 2007, p. 8). Drakonas karalius ir jo sūnūs – vieni iš svarbiausių Kinijos mitologinių būtybių. Devynių drakonų kilmė neretai siejama su skaičiumi 9. Šis skaičius kinų astrologijoje laikomas magišku ir ypatingu. Jei bet kurį...
Daugiau
Imugis
Imugis (kor. 이무기 Imugi) yra iš Korėjos mitologijos kilusi žalčio, gyvatės arba pitono pavidalo būtybė, kuri siekia tapti drakonu. Tai tarsi drakono pirminė forma. Imugis yra dažniausiai pasitaikantis šio padaro pavadinimas, tačiau šie drakonais dar nevirtę gyvatės formos padarai turi ir kitų galimų pavadinimų kaip: išimis (kor. 이시미, ishimi), miris (kor. 미리, miri), baris (kor. 바리 bari) ir t. t. (Kim 2004). Korėjietiškoje mitologijoje kiekvienas kalnas yra personifikuotas ir turi po jį įkūnijantį drakoną, o vandens telkiniuose gyvena mažesnę galią bei statusą turinčios būtybės, tarp jų ir imugiai, ir tikima, kad šias būtybes galima pakreipti savo naudai pasitelkiant aukas ir maldas. Mituose žaltys dažnai naudojamas kaip šių menkesnio statuso ir galios drakono prototipų sinonimas. Virsmas tikruoju drakonu prasideda nuo imugio pavidalo: imugis turi išgyventi tūkstantį metų įkalintas kalnuose bei dar tūkstantį metų vandenyje tam, kad pasiektų galutinę formą ir...
Daugiau
Kagucučis
Kagucučis (jap. 迦具土, Kagutsuchi-no-kami ) šintoizmo mitologijoje yra ugnikalnių ir ugnies dievas, kuris buvo vienas iš pirmapradžių Idzanagio (jap. 伊邪那岐, Izanagi) ir Idzanami (jap. 伊弉冉, Izanami) atžalų. Taip pat jis dar dažnai vadinamas Homusubi (jap. 火産霊, Homusubi-no-kami). Kilmė Kai gimė Kagucučis, jo ugninga esencija sudegino jo motiną Idzanami, supykęs ir keršto trokštantis tėvas Idzanagis nukirto Kagucučio galvą ir supjaustė jį į aštuonias dalis bei išmėtė jas po Japoniją. Iš jo pasipylusio kraujo bei supjaustytų kūno dalių, gimė po aštuonis kami (jap. 神, Kami, liet. dievas). Manoma, kad iš supjaustytų aštuonių kūno dalių atsirado aštuoni ugnikalniai, kuriuose gyvena kami. (Roberts, 2010) Kagucučio simbolika Svarbiausias Kagucučio vaidmuo ir simbolika japonų mitologijoje yra kaip ugnies dievas. Gaisrai Japoniją kamuoja tūkstantmečius ir ne tik todėl, kad Japonija yra miškais apaugusi šalis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, suformavusių visą Japonijos kultūrą, gyvenimo būdą, architektūrą ir mentalitetą, yra šalies polinkis...
Daugiau
