Avalokitešvara
Avalokitešvara (skr. अवलोकितेश्वर, liet. „Stebintis viešpats“) – budistinė dievybė, atjautos idealą įkūnijanti Bodhisatva (budizmo koncepcija, žmogus, atsisakęs nirvanos ir pasirinkęs savo išmintimi padėti kitiems pasiekti nušvitimą), dar kitaip vadinama dangiškuoju Buda. Avalokitešvaros kultas kilo Indijoje, kuomet kinų piligrimai aprašė jo garbinimą Indijoje V-VII a. Vėliau paplito Kinijoje, Tibete bei tarp teravados budistų Šri Lankoje, Mianmare, Kambodžoje. Kinijoje ji vadinama Guanyin (kin. 觀音 guānyīn), Japonijoje – Kannon (jap. 観音), Korėjoje – Gwaneum (kor. 관음), Tibete – Čenrezig (tib. སྤྱན་རས་གཟིགས), o vietnamietiškai – kaip Quan Am. Vaizdavimas Avalokitešvara apsireiškia įvairiomis formomis ir pavidalais. Dažniausiai pasitaikantis vaizdavimo būdas – baltos spalvos dievybė su 4 arba su 1000 rankų, kurių kiekvienos delną puošia akis. Didelis akių skaičius simbolizuoja gebėjimą vienu metu pamatyti žmonių kančias, o didelė rankų gausa – galią padėti tiems, kurie kreipiasi pagalbos. Ji gali būti vaizduojama tiek vyriškos, tiek moteriškos...
Daugiau
Idzanamė
Idzanamė (jap. 伊邪那美 arba 伊弉冉 Izanami) – japonų mitologijoje viena iš bene svarbiausių dievybių, buvusi kito svarbaus dievo Idzanagio žmona. Ji yra kūrimo bei mirties deivė, taip pat žinoma vardu Idzanamė no mikoto arba dar žinoma vardu – „ta, kuri kviečia“. Kitas žinomas vardas Idzanami no Kami – deivė Idzanamė. Šios būtybės svarba bei vaidmuo japonų mitologijoje atsiskleidžia kosmogoniniame (pasaulio sukūrimo) mite. Mitologija rašytiniuose šaltiniuose Kiekvienos šalies istoriją bei praeities ypatumus tyrinėtojams atskleidžia įvairūs memuarai, senoviniai užrašai, simboliai daiktuose, antkapiai ir kt. Japonijos atveju, šalies istorija bei mitologija aptinkama rašytiniuose šaltiniuose: Kodžiki (jap. 古事記 Kojiki) ir Nihon šioki (jap. 日本書紀 Nihonshoki). Kodžiki – užrašai apie senovinius dalykus, užbaigtas rašyti 712 m. yra seniausias įrašas apie Japonijos istoriją (Matsumura, 2007). Pasakojimai prasideda nuo Kamijo, dievų amžiaus, t.y. Japonijos sukūrimo mito ir tęsiasi iki pat imperatorienės Suiko laikų (593-628 m.) (Japanese...
Daugiau
Singtianas
Singtianas (kin. 刑天 Xíngtiān) – tai kinų mitologijos dievybė, simbolizuojanti drąsą ir gaivališką užsibrėžto tikslo siekimą. Lihui Yang knygoje „Kinų mitologijos vadovas“ ši dievybė apibrėžiama taip: „Singtianas – žymi dievybė kovojusi su aukščiausiuoju dievu net ir tada, kai neteko galvos“ (Yang 2005: 217). Kinų mitologijoje Singtianas iš kitų mitologinių būtybių dažniausiai išskiriamas dėl kovos su imperatoriumi Huangdi (kin. 黄帝), daugybės savo talentų ir nenoro pasiduoti pasiduoti net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Singtiano mitas Singtiano istorija neatsiejama nuo kitų dviejų žinomų mitologinių dievybių: imperatoriaus Huangdi ir imperatoriaus Jandi (kin. 炎帝 Yandi) bei jų įnirtingos kovos, nulėmusios visą tolimesnę kinų mitologijos raidą. Singtianas buvo pavaldus imperatoriui Jandi, tad negalėjo susitaikyti su imperatoriaus Huangdi valdymu. Vienoje rankoje laikydmas skydą, kitoje – didžiulį kirvį jis prieš imperatorių Huangdi kovėsi vienas (ibid. 2011: 61). Būtent šios kovos metu Singtianas netekdamas galvos įgijo savo išskirtinumą....
Daugiau
Bakeneko
Bakeneko (jap. 化け猫; liet. „katės šmėkla“) – yra antgamtinė japonų mitologinė būtybė, kuri savo išvaizda primena katę (Yokai Wikia 2014). Dėl savo besikeičiančios formos, šis jokajus priklauso henge (jap. 変化) klasei, kuriai taip pat priklauso kicune, tanuki ir inugami. Katės tampa bakeneko tada, kai pasiekia tam tikrą amžių arba svorį, pasilikdamos ilgą uodegą, kuri kartais per vidurį perskyla į dvi ir tampa nekomata (Yokai Wikia 2014). Pagrindinis šių kačių skirtumas yra tas, jog bakeneko gali įgauti žmogaus formą. Bakeneko ypatybės Bakeneko vaidenasi namuose, kuriuose gyvena. Jų išdaigos ir išskirtinumai yra labai įvairūs: sudaro šiurpius ugnies kamuolius (kuriais sudegina namą), jų uodegos veikia lyg deglai, kuriais galima sukelti gaisrą, kalba kaip žmonės, skrenda, gąsdina miegančius žmones arba juos prakeikia, dėvi jų rūbus, ant galvos užsiriša rankšluostį ir vaikšto ant užpakalinių kojų, šoka, žudo žmones, kartai praryja namų ponią, pasikeisdamos į...
Daugiau
Dacueba
Dacueba (dar vadinama Pragaro sene) (jap. 奪衣婆 arba 脱衣婆, Datsueba) yra Japonijos mitologijos būtybė, viena iš budistinio pragaro sergėtojų, kurios pagrindinė užduotis nurengti nuo nusidėjusių sielų rūbus. Tiesiogiai išverstos Dacuebos vardo脱衣 kiniškos ideogramos perteikia šią jos užduotį, nes reiškia „nuimti/nuplėšti kažkieno rūbus“. Dacueba taip pat yra žinoma tokiais pavadinimais kaip Sanzu no Baba (jap.; 三途の婆), Shozuka no Baba (jap. 正塚の婆), ir Jigoku no Baba (jap. 地獄の婆) (Heritage of Japan 2013). Ši mitologinė būtybė pirmą kartą buvo paminėta vėlesnio Heiano laikotarpio japoniškoje budistinėje sutroje pavadinimu Bussetsu Jizō Bosatsu Hosshin Innen Juō Kyō (jap. 仏説地蔵菩薩発心因縁十王経), kurioje kalbama apie Kšitigarbhą (jap. 地藏; Jizō) ir 10 pragaro karalių. Dacueba taip pat yra dažnai vaizduojama kartu su senu vyru Keneō (jap. 懸衣翁) sėdintys budistiniame pomirtiniame pasaulyje esančios Sanzu upės (jap. 三途の川; Sanzu no kawa) pakrantėje (Schumacher 1995-2014). Dacueba yra apibūdinama kaip sena moteris su bjauriu, perbalusiu...
Daugiau
