Kovo 1-osios judėjimas
Kovo 1-osios judėjimas (dar vadinamas Samil judėjimu už nepriklausomybę) – tai 1919 m. kovo 1 d. Korėjos sostinėje Seule prasidėjęs, po visą šalį išplitęs ir du mėnesius trukęs judėjimas už Korėjos nepriklausomybę nuo Japonijos (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 241). Nors šis judėjimas nepasiekė pagrindinio tikslo – Korėjos nepriklausomybės, bet sugebėjo suvienyti korėjiečius ir privertė kolonistų vyriausybę sušvelninti savo politiką pusiasalyje. Istorija 1910 m. Korėją aneksavo Japonija. Okupantai savo nuožiūra pertvarkė daugumą finansų, mokslo ir valstybinių institucijų Korėjoje, įvedė autoritarinį režimą. Dėl to buvo organizuojamos masinės mobilizavimo kampanijos ir priverstinė žmonių asimiliacija (Seth 2011, p. 265). Uždraudus spaudą buvo atimta raiškos laisvė (tiek individuali, tiek ir kolektyvinė), panaikinta teisė į žemės nuosavybę. Dėl šios priežasties Korėja patyrė ekonominę ir socialinę krizę (Sohn, Kim, Hong 1970, p. 259). Taip pat okupantų valdžia pirmąjį valdymo Korėjoje dešimtmetį stiprino...
Daugiau
Japonijos policija
Japonijos policija – pagrindinė šalies administracinė institucija, užtikrinanti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Trumpa istorija 1974 m. pradėjo veikti Tokijo Metropoliteno policijos departamentas (警視庁 Keishichō), pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Tai buvo pirma moderni policijos institucija Japonijoje, įkurta Europoje policijos sistemą studijavusio vyriausiojo komendanto Tošijošio Kavadžio (川路 利良 Kawaji Toshiyoshi). Sistema buvo griežtai centralizuota, įvesta europietiško stiliaus uniforma, pareigūnai apginkluoti europietiškais ginklais. Po antrojo pasaulinio karo vykstant Japonijos demokratizacijai, įkuriama Visuomenės saugumo komisija. Susiformuoja sistema, sudaryta iš nacionalinės ir municipalinės policijos, siekianti užtikrinti policijos pajėgų demokratinį valdymą ir decentralizaciją. Tuo metu galiojęs Policijos įstatymas turėjo trūkumų (pavyzdžiui, daugybė municipalinių policijos pajėgų egzistavo lygiagrečiai su nacionaline kaimo bendruomenių policija, todėl dėl geografinio policijos pajėgų segmentavimo ir neaiškaus pareigų tarp vyriausybės ir policijos pasidalinimo, nukentėdavo policijos darbo efektyvumas), kuriuos pašalinus 1954 metais įsigalioja pataisytas Policijos įstatymas ir įkuriama Nacionalinė Policijos Agentūra (toliau NPA) (警察庁 Keisatsuchō). Taip...
Daugiau
Admirolas I Sunšinas
Ankstyvasis gyvenimas I Sunšinas (이순신 Yi Sunsin) gimė 1545 m. balandžio 28 d. dabartiniame Seulo mieste, mirė 1598 m. gruodžio 16 d. Jis buvo trečias vaikas šeimoje. Nors buvo kilmingos šeimos atstovai, I Sunšino tėvai gyveno skurde. Karaliaus Džungdžongo ( 중종 Jungjong) valdymo laikotarpiu senelis buvo patekęs į politinį valymą, todėl Sunšino tėvas niekada nesiekė valstybės tarnautojo darbo. Šeimos ekonominei situacijai dar labiau pablogėjus, jiems teko keltis į Ansano miestą (안산시 Ansansi) ir apsigyventi pas motinos tėvus. Sulaukęs 21 metų, Sunšinas vedė moterį iš kaimyninio miesto ir susilaukė trijų sūnų bei dukters. Kaip ir bet kuris kitas aristokratiškos šeimos atstovas, Sunšinas nuo mažų dienų studijavo klasikinius Konfucijaus kūrinius. Sulaukęs 22 metų, ėmė mokytis karo meno, jis tuometinėje visuomenėje nebuvo taip gerai vertinamas kaip literatūrinis išsilavinimas. Visgi Sunšinas, vadovaudamasis savo įsitikinimais, neišsižadėjo pasirinkto kelio. Vėliau atrastas dienoraštis ne tik paliudijo literatūrinį Sunšino...
Daugiau
Tatuiruotės Japonijoje
Tatuiruotė – šis žodis yra kilęs iš taitiečių žodžio tatu, kuris reiškia „kažką pažymėti“, tačiau japonai turi daug kitų pavadinimų išreikšti tatuiruotėms. Žmonės dažniausiai tatuiruojasi norėdami parodyti savo išdidumą, viltį, valią, o dar dažniau sielvartą ir amžiną meilę. Atsiradimas Japonijos salose rasta požymių, jog tatuiravimas buvo atliekamas jau Džiomono (縄文 jōmon) laikotarpiu (14 000-300 m. pr. Kr.). Vieninteliai įrodymai, kad buvo tatuiruojama, yra žmogaus formos statulėlės iš molio vadinamos dogu (土偶 dogū, dar vadinamos Džiomono laikotarpio molinės statulėlėmis), tačiau nėra garantuojama, kad panašūs žymėjimai buvo daromi ant gyvo žmogaus kūno. Jei ir buvo, nėra žinoma, ar tai buvo tapyba, ar tatuiravimas (Gamborg, 2012, p. 25). Iš Pilkapių (古墳 kofun) laikotarpio (III-VII a.) taip pat yra vietinių dokumentinių įrodymų, jog tatuiravimas buvo atliekamas Japonijos salose. Tai parodo dveji šaltiniai: Nihon Šioki (日本書紀, nihon shoki, liet. seniausios Japonijos kronikos) ir Kodžiki (古事記 kojiki, liet. Japonijos...
Daugiau
Japonijos Liberalų demokratų partija
Japonijos Liberalų demokratų partija (自由民主党 Jiyū-Minshutō) nuo 1955 m. iki mūsų laikų buvo pagrindinė partija, kuri valdė Japoniją su keliomis išimtimis nuo 1993 m. iki 1994 m. ir nuo 2009 m. iki 2012 m. Dabartinis Japonijos ministras pirmininkas – Šindzo Abė (安倍 晋三 Abe Shinzo) taip pat priklauso šiai partijai. Ši partija yra laikoma dešiniojo sparno politine partija (Liberal Democratic Party of Japan, n.d.). Liberalų demokratų partijos istorija 1955 m. Demokratinė partija ir liberalai susijungė į vieną partija ir sudarė Liberalų demokratų partiją (Reischauer 1995, p. 255). Per pirmuosius rinkimus į Žemuosius rūmus 1958 m. Liberalų demokratų partija laimėjo triuškinamai – 61,5% vietų, po to balsai ėmė pamažu tirpti ir 1976 m. tesudarė 42%. Dėl opozicijos Liberalų demokratų partija turi šiek tiek daugiau vietų nei balsų, be to prie jos po rinkimų prisijungia tie, kurie balotiravosi kaip nepriklausomi, todėl jai dažniausiai pavyksta išlaikyti...
Daugiau
