Nindzė
Nindzė (忍者 ninja arba 忍び shinobi) – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi šnipinėjime, žvalgyboje, agitacijose, dažnai samdyti kaip užsakomi žudikai (Hayes 1985, p. 1). Naudojo savitą kovos meną nindžiucu (忍 ninjutsu). Istorija Dauguma istorikų sutinka, kad nindzės pradėjo formuotis jau VI a., Tangų dinastijos (kin. 唐朝, Tángcháo) metu, miškinguose vidurio ir pietų Japonijos kalnuose įsikūrus pabėgėliams iš Kinijos – kariams, vienuoliams, mistikams, kurie šiose teritorijose netrukdomi galėjo praktikuotis kovos menus, medituoti, tobulinti antgamtines galias (Poisso 2001). Palaipsniui susikūrė nindzių gyvenvietės, o vėliau jose susiformavo atskiros nindžiucu mokyklos. Pačios žymiausios gyvenvietės Iga (dabartinės Mie prefektūros vakarinėje dalyje) ir Koga (Šiga prefektūros pietinėje dalyje) (Bertrand 2006, p. 12). Manoma, kad šnipinėjimo, žvalgymo, informacijos rinkimo (karo tikslais) taktikos buvo naudojamos jau VII-VIII a. Kinijoje. Japonijoje, VI a. Princas Šotoku (聖徳太子 Shōtoku Taishi) minimas kaip pirmasis pasisamdęs nindzes, kad nugalėtų Mononobe klaną (物部氏 Mononobe shi) (Green 2001, p. 356). Nindzių...
Daugiau
BJD lėlės
BJD lėlės (angl. ball-jointed dolls) į lietuvių kalbą galėtų būti verčiamas kaip „šarnyrinės lėlės“, tačiau tai nėra visiškai tinkamas terminas tikrosioms BJD lėlėms apibūdinti. Mat šarnyrinės lėlės iš esmės gali būti bet kurios, kurių galūnės pritvirtintos sąnariais ir gali būti judinamos, o BJD turi tam tikrus išvaizdos ir jos keitimo apribojimus. Dažniausiai minint ball-jointed dolls yra kalbama konkrečiai apie azijietiškas lėles, kurios kartais dar gali būti trumpinamos kaip ABJD, tačiau iš tiesų šis trumpinys pasitaiko retokai. Taip pat, kadangi moderniųjų BJD lėlių gamyba prasidėjo su Volks kompanijos Super Dolfie linija, pastarasis terminas irgi gali būti vartojamas apibūdinti visoms azijietiškoms BJD lėlėms nepaisant gamintojo. Istorija Apskritai šarnyrinės lėlės iš molio ar medienos buvo gaminamos jau senovės Graikijos laikais, tačiau moderniųjų istorijos pradžia būtų galima laikyti XIX a., kai tokios lėlės imtos gaminti iš neglazūruoto porceliano šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija. Apie...
Daugiau
Tokugavų dinastija
Tokugavų dinastija arba Tokugavų šiogunatas (徳川幕府 Tokugawa bakufu, 1603-1868) – tai 265 metus trukusi feodalinė dinastija, kurią valdė šiogunai (shogun, liet. karo vadas). Tokugavų valdymo periodas yra priskiriamas Japonijos Edo istoriniam laikotarpiui dėl tuo metu Edo (dabartinis Tokijas) buvimo Tokugavų sostine. Tokugavų periodas Japonijoje dažnai apibūdinamas dviprasmiškai – anksčiau siejamas su tamsiu feodaliniu laikotarpiu, šiuo metu jis dažnai yra apibūdinamas kaip auksinis taikos ir suklestėjimo amžius, kuriame buvo išlaikyta ir išgryninta tikroji nepaliesta Japonijos kultūra prieš ją paveikiant Vakarų imperializmui. Istorinis Nobunagos, Hidejoši ir Iejasu vaidmuo Pirmasis Tokugavos šiogunas ir jo įkūrėjas buvo Tokugava Iejasu (1542-1616). Jis gimė ir subrendo politinės suirutės metu, Sengoku periode (1467-1590). Šio periodo metu centralizuota politinė valdžia – imperatoriškasis teismas ir karinė valdyba (šiogunatas, arba bakufu) – prarado savo veiksmingumą. Tiesioginė politinė įtaka buvo perleista apytiksliai dviem šimtams vietinių kunigaikščių, arba daimio, valdžiusių provincijų teritorijas. Sengoku periodo pabaigoje,...
Daugiau
Dalai Lama XIV
Dalai Lama XIV yra dabartinis Tibeto dvasinis lyderis. Jo vienuoliškasis vardas yra Tenzinas Gyatso. Vienas žymiausių moderniųjų laikų budizmo vienuolių, Tenzinas Gyatso, gimė 1935 m. liepos 6 dieną Tibete. Per pastaruosius dešimtmečius, jis apkeliavo visą pasaulį, aplankė dešimtis valstybių, skleisdamas savo išmintį visuomenei ir jos labui. Jo skleidžiama antismurtinė filosofija pelnė jam Nobelio Taikos premiją 1989 m. Vaikystė Dalai Lamos XIV-ojo tikrasis vardas – Lamo Tondupu. Jo vardas pažodžiui išverstas reiškia „troškimus išpildanti deivė“. Jis gimė ir augo viename tibetiečių kaimelyje Taksteryje, Amdo provincijoje, 16-os vaikų (iš jų išgyveno tik septyni) šeimoje. Tėvai – smulkūs ūkininkai. Šeima nuomotame žemės sklype vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Gyventa gan skurdžiai, vos išgalėdavo prasimaitinti, mat gyveno atokiame kalnuotame krašte, kur oro sąlygos labai prastos ir sunkiai nuspėjamos. Nors gimęs ir augęs skurdžiomis sąlygomis, jis didžiuodavosi savo kilme. Skurdi gyvenimo aplinka stipriai paveikė Dalai Lamos XIV pasaulėžiūrą...
Daugiau
Dziudžaigou slėnis
Dziudžaigou slėnis (九寨沟 Jiuzhaigou) – gamtos rezervatas ir nacionalinis parkas, esantis Tibeto kalnyno pakraštyje, Mino kalnuose, Sičuanio provincijoje, pietvakarių Kinijoje. Mino kalnų aukštis – nuo 1900 iki 4764 m virš jūros lygio (Liang 2014). Dziudžaigou slėnis garsėja įvairių aukščių kriokliais, turkio spalvos ežerais, spalvingais miškais bei snieguotomis viršūnėmis. Šis slėnis apsuptas daugiau nei 100 ežerų, kuriuose aukšta kalcio koncentracija, todėl vanduo padengtas kristalais. Vanduo toks skaidrus, kad matosi dugnas, nors ežero gylis siekia kelias dešimtis metrų. 1992 m. šis slėnis pateko į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 1997-aisiais paskelbtas UNESCO pasaulio biosferos rezervatu. Taip pat Dziužaigou slėnis priklauso IUCN apsaugotų sričių V kategorijai (apsaugotas kraštovaizdis). Istorija Dziudžaigou išvertus iš kinų kalbos reiškia „Devynių kaimų slėnis“. Taip pavadintas dėl tame regione esančių Baima tibetiečių kaimų. Pasak legendos, Dziudžaigou buvo sukurtas, kai pavydus velnias privertė kalnų deivę sudaužyti savo magišką veidrodį, kurį...
Daugiau
